Žinia, kad Panevėžyje ketinama įkurti garsaus dailininko, grafiko Stasio Eidrigevičiaus menų centrą sulaukė prieštaringų vertinimų. Didžiausios aistros verda dėl ilgą istoriją menančio kino centro „Garsas“.
Menų centro atsiradimą Aukštaitijos sostinėje paskatino S. Eidrigevičiaus įsipareigojimas miestui dovanoti neįkainojamos vertės savo kolekciją. Tai turėtų būti apie 800 įvairaus žanro darbų: ekslibrisai, miniatiūros, knygų iliustracijos, pastelės, tapybos darbai, pastelinės kaukės ir kiti kūriniai.
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė tvirtina, kad miestas turi itin stiprų kultūrinį geną, o po vienu kitu gerų architektų sukurtu objektu gyventojams slapstytis nereikėtų.
„Ateina laikas miestui pasakyti, kad jis turi ambiciją“, – mano architektė.
Būsimo menų centro užmojai iš tiesų nekuklūs. Jis pretenduoja tapti ne tik Panevėžio regiono, bet ir nacionaliniu traukos centru. S.Eidrigevičiaus kolekcija būtų nuolatinė ir keičiama, nes menininkas iki šiol aktyviai kuria. Kitose planuojamose erdvėse ketinama rengti užsienio kūrėjų parodas, seminarus, paskaitas, kūrybines dirbtuves ir daugelį kitų edukacinių bei kūrybinių veiklų.
Neslepiama, kad iš S. Eidrigevičiaus menų centro tikimasi ir komercinės sėkmės, todėl jame ketinama įkurdinti parduotuvę, kavinę.
Kol kas neaiškus ir Skaistakalnio parke esančios Juozo Čerkaso-Besparnio sodybos likimas. Ji galbūt taptų S. Eidrigevičiaus menų centro padaliniu. Į daugelį klausimų ketinama atsakyti vykstant kūrybinėms dirbtuvėms, kuriose dalyvauja keturios architektų grupės.
Šią savaitę Panevėžyje prasidėjusiose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose dalyvauja žinomi šalies architektai, suteikiama teisė pasiūlyti erdvinę būsimo menų centro koncepciją. T.Šiaudinio nuotr.
Pasiduoti fantazijoms nesiūlo
Architektūros kritikas, ekspertas Audrys Karalius kritikuoja idėją Stasio Eidrigevičiaus vardą paslėpti po sudėtingu ir nieko nesakančiu pavadinimu. Jis būsimą meno centrą siūlo pavadinti Stasys. Architektas plėtojant būsimo menų centro idėją patarė nebijo provincialumo, kurį spinduliuoja pati menininko asmenybė.
„Menų centras turėtų kalbėti Stasio Eidrigevičiaus kalba. Aš nesu tikras, ar tą gali padaryti architektai“, – kalbėjo A. Karalius.
Jo teigimu, nereikia atmesti galimybės, jog dideli užmojai menų centrą paversti traukos vieta gali ir neišsipildyti. Tokių pavyzdžių Lietuvoje būta ne vieno.
„Jeigu miestas nedalyvaus menų centro žaidime, tai į Panevėžį tikrai neprivažiuos turtingų žmonių, kurie užpildys miesto viešbučius. Nereikia gyventi mintimi, kad žmonės vietoj prekybos centro nuo pat ryto skubės į menų centrą ir vartos meną. Bijau, kad šito galima ir nesulaukti“, – abejojo A. Karalius.
Kino centro žudikas?
Šią savaitę Panevėžyje prasidėjusiose kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose dalyvauja žinomi šalies architektai, suteikiama teisė pasiūlyti erdvinę būsimo menų centro koncepciją. Didžiausias klaustukas pakibo virš kino centro „Garsas“ stogo.
Architektė D. Gasiūnienė sako, kad didelę įtaką galutiniam sprendimui dėl kino centro ateities turės ir panevėžiečiai. Panevėžio savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė tvirtina, kad „Garsą“ seniai galvota perkelti į mažesnes patalpas, tačiau visuomet besvarstant iškildavo klausimas, ką daryti su esamu pastatu.
„Mūsų tikslas buvo išsaugoti kino centrą ir tai padarėme. Jis puikiai veikia, rodo europinį kiną ir tuo labai džiaugiamės. Tačiau reikia galvoti, kas bus po dešimt ar penkiolikos metų… Ar žiūrovai tuomet užpildys kino salę?“, – svarstė specialistė.
Ji prisipažįsta, kad kino centrui pastatas yra per didelis, tad šią problemą neišvengiamai reikia spręsti.
„Garso“ vadovė Genė Pučinskienė nepritaria tam, kad nebūtų skirta patalpų, ir siūlo valdininkams susimąstyti apie unikalią, užsieniečių vertinamą kino salę, turtą, kuriuo gali didžiuotis Aukštaitijos sostinė.
„Kino mėgėjai mūsų salę renkasi dėl to, kad turi galimybę matyti didelį vaizdą ir mėgautis kokybišku garsu“, – pabrėžė G. Pučinskienė.
Ji įsitikinusi, kad būsimas meno centras įgaus negatyvią spalvą panevėžiečių akyse, jei istorinėje vietoje nebeliks kino.
Architektas A. Karalius atvirai sako, kad panevėžiečių meilę kinui reikėtų skaičiuoti pagal tai, kiek ji atneša pinigų į kasą. Jis įsitikinęs, kad be Savivaldybės paramos kino centras „Garsas“ ilgai neišgyventų. Specialistas pabrėžia, jog šias diskusijas turėtų nutraukti miesto valdžia, ji turėtų paaiškinti, koks likimas laukia kino centro. Jis pats toje vietoje mato salę, kurioje galėtų vykti konferencijos, koncertai, ar didžiulę televizijos studiją.
„Stasys labai jautriai reaguotų į tokią konfrontaciją. Reikia, kad šiuo klausimu valdžia aktyviai dalyvautų ir virš kūrybinių dirbtuvių dalyvių nepakabintų Damoklo kardo“, – tvirtino A. Karalius.
