-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pasak jos, bus siekiama, kad žmogus ir toliau negalėtų išleisti daugiau negu 10 proc. savo pajamų jau atskaičius valstybės remiamų pajamų dydžius už šildymo sąskaitą.
„Kadangi ir toliau bus nevertinamas turtas, yra priimtas toks sprendimas, tai manome, kad galiojant šiam mechanizmui, būsimame šildymo sezone mes tikrai galėsime turėti dar didesnį kompensacijų gavėjų skaičių negu dabar, jeigu kainos bus didesnės“, – pirmadienį pristatydama šildymo išlaidų kompensacijų rodiklius, žurnalistams teigė M. Navickienė.
Ministrė aiškino, kad šildymo kompensacijos yra skiriamos pagal principą apsaugoti žmogaus pajamų dalį, t.y. jeigu šildymo sąskaita neviršija 10 proc. žmogaus pajamų, atskaičius jau valstybės remiamų pajamų dydžius, tai kompensacija žmogui nepriklauso.
„Tai tikrai nepalietė didelio skaičiaus žmonių, bet mechanizmas ir formulė kompensacinė yra būtent tokia, tam ir buvo padidinta valstybės remiamų pajamų dydžio įtaka, kad kuo didesnė suma būtų išskaičiuojama iki 10 proc. likučio, kuris gali būti sumokėtas už šildymą“, – sakė politikė.
M. Navickienė tvirtino, kad šiuo metu svarstymų dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui kitiems metams nėra.
„Lengvata galioja ribotą laiką, buvo tokia kaip taktinė priemonė sušvelninti čia ir dabar. Jei poreikis pasimatytų metų eigoje, turbūt prie diskusijų būtų galima grįžti, bet kol kas tokių diskusijų nėra“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad sausį-kovą būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 5,5 proc. visų šalies gyventojų, t.y., vidutiniškai 152,9 tūkst. žmonių per mėnesį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pernai tuo pačiu metu kompensacijas gavo apie 95 tūkst. žmonių (3,4 proc. šalies gyventojų).
„Šiemet žymiai daugiau žmonių galėjo kreiptis dėl būsto šildymo kompensacijų ir jomis pasinaudojo, nes praplėtėme gavėjų ratą. Tai leido šalies gyventojams sutaupyti 22 mln. eurų. Vis dar galite suskubti ir pateikti prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, nes ji gali būti grąžinama už 2 praėjusius mėnesius“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Savivaldybių pateiktais statistiniais duomenimis, palyginus 2021 m. pirmą ketvirtį ir 2022 m. pirmą ketvirtį, būsto šildymo kompensacijų gavėjų padaugėjo apie 61 proc.
Per šių metų pirmą ketvirtį 22 mln. eurų – tiek būsto šildymo išlaidų kompensacijos leido šalies gyventojams sutaupyti. Palyginimui, per visus 2021 m. šioms kompensacijoms išlaidos sudarė apie 20 mln. eurų.
