Bulves laukuose keis malūnai

• Sekundė
• Daiva SMAILYTĖ
• Aktualijos
• 2022.01.30 09:00

Metai kiti – ir Panevėžio rajono lygumos gali būti nustatytos vėjo bei saulės jėgainėmis. Startą tokiems įrenginiams davė Panevėžio rajono taryba, be diskusijų pritarusi specialiųjų planų, reikalingų šiems statiniams, rengimui. Vis dėlto pačios Savivaldybės darbuotojai rėžia, kad gyventojams iš to didelio džiaugsmo nebūtų.

Panevėžio rajono tarybos politikai vieningai pritarė specialiųjų planų, reikalingų vėjo ir saulės jėgainių statybai, rengimui.

„Tikrai nustebau nesulaukęs jokių klausimų dėl vėjo jėgainių. Tikėjausi, kad teks atlaikyti pasipriešinimą. Žinau, kad priešinamasi dažniausiai dėl politinių ambicijų“, – pastebėjo Vytautas Sučila.

Vilniuje įsikūrusi jo vadovaujama bendrovė „Stalita“ planuoja savo lėšomis parengti specialųjį planą, nurodantį, kur rajone galėtų stovėti sparnuotos vėjo jėgainės. V. Sučila neatmeta, kad bendrovė imtųsi ir pačių jėgainių statybos.

Politikų klausimų nesulaukė ir kitos sostinėje įkurtos bendrovės „Solmina“ vadovė Rūta Šeškaitė, prašiusi rajono Tarybos pritarimo rengti specialųjį planą saulės elektros jėgainių statyboms.

Didelio džiaugsmo nebūtų

„Nemanau, kad tokios jėgainės – didelis džiaugsmas vietos gyventojams. Visų pirma, tie elektros malūnai, kurių aukštis – iki pustrečio šimto metrų, iš esmės pakeis kraštovaizdį, jis taps industrinis. Taip pat žinoma, kad vėjo elektrinės skleidžia ne tokius jau menkus garsus, meta šešėlius, todėl netoli jų gyvenantieji susiduria su nepatogumais“, – atkreipė dėmesį Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Donatas Malinauskas.

O saulės elektrinės, pasak vedėjo, nors ir neaukštos, tačiau joms reikalingi dideli žemės plotai, kuriuose nebebus įmanoma vystyti žemdirbystės. Žemę tokių elektrinių statytojai arba išsiperka, arba nuomojasi. Architektas pabrėžė, kad vėjo, o ir saulės elektrinių, kurių paprastai statomas visas kompleksas, kaina siekia šimtus milijonų eurų. Jis daro prielaidą, tikėtina, kad taip į Lietuvos žemes koją įkėlęs užsienio kapitalas iš elektrinių darbo susirinks naudą, o vietiniams teliks gyventi jų šešėlyje.

Vaduos iš energetinės priklausomybės

V. Sučila neatmetė galimybės, kad vėjo jėgaines Panevėžio rajone statys ir užsieniečiai. Tačiau, pasak jo, šiuo metu Lietuva reikiamo kiekio elektros energijos nepasigamina, elektrą šaliai tenka pirkti. O tai, verslininko nuomone, silpnina pačią valstybę, daro ją priklausomą. V. Sučila įrodinėjo, jog tokioje situacijoje tampa ne taip svarbu, kas Panevėžio rajone statys jėgaines, o kas naudosis jų gaminama energija.

Vėjo jėgainių-malūnų išradėjai yra vokiečiai, pirmieji tokius metalinius sparnuočius pradėję statyti 1980-aisiais. Lietuvoje jėgainės pradėjo kilti 2000-aisiais, o tokią iniciatyvą finansiškai skatino valstybė.

V. Sučilos teigimu, gavus Panevėžio rajono politikų „palaiminimą“, jo vadovaujamos bendrovės darbuotojai imsis ieškoti vietų, kur rajone galėtų stotis sparnuotos vėjo jėgainės. Anot jo, kuo aukštesnė pati jėgainė, tuo mažesnė jos apsaugos zona.

„Žemesnei jėgainei brėžiamas didesnio spindulio apsauginis ratas“, – teigė specialistas.

Pasak jo, kai parengiamas ir patvirtinamas specialusis planas vėjo jėgainėms statyti, prasideda derybos su žemės savininkais prašant arba parduoti, arba nuomoti žemę. Iki šiol pusė tokių jėgainių Lietuvoje pastatyta nuomotoje žemėje, pusė – įsigytoje pačių statytojų.

„Statytojams dar reikia gauti žemės kaimynų sutikimą, privalu rengti poveikio aplinkai, žmonių sveikatai, ornitologinei būklei ataskaitas“, – iššūkius vardijo V. Sučila.

Jo nuomone, vėjo jėgainės Panevėžio rajone gali iškilti ne anksčiau kaip po penkerių metų.

Vėjams jūros nebereikia

Šiuo metu didžiausi vėjo jėgainių parkai veikia Mažeikių, Akmenės, Šilutės rajonuose, jos statomos Jurbarko, Šakių, Zarasų rajonuose. Panevėžio rajonas, pasak V. Sučilos, tokioms jėgainėms itin tinkamas dėl jame sukurtos puikios elektros tinklų infrastruktūros, be to, čia šalies vidurys ir nėra stambių karinių objektų.

„Pasienio zonose draudžiama vėjo jėgainių statyba, ji uždrausta ir ten, kur įsikūrę kariniai objektai. Vienas jų – netoli Šiaulių esantis Zoknių aerodromas“, – pavyzdį pateikė V. Sučila.

Tai, kad Panevėžio rajonas tolokai nuo jūros ir čia vėjai nėra tokie stiprūs, anot verslo atstovo, šiandienos technologijoms įtakos neturi. Tokie malūnai Panevėžio rajone elektros prisuktų irgi pakankamai.

Saulės gaudyklės – jau po metų

Leidimo rengti specialųjį planą saulės elektrinėms statyti Panevėžio rajono politikų prašiusi „Solminos“ direktorė Rūta Šeškaitė teigė, jog tam, kad virš žemės būtų galima statyti saulės baterijas, visų pirma tektų pakeisti sklypo paskirtį, jis būtų skirtas inžinerinei infrastruktūrai plėtoti.

„Turint specialųjį saulės elektrinių statybai reikalingą planą, baterijas, saulės energiją paverčiančias elektros energija, statytis galės ir įmonės, ir privatūs asmenys“, – aiškino R. Šeškaitė.

Pasak verslininkės, Lietuvoje šiuo metu vyrauja tendencija kurti didelius saulės elektrinių parkus. Tokie suplanuoti Kupiškio bei Anykščių rajonuose. R. Šeškaitės teigimu, pasirengimas saulės elektrinių statybai greitesnis nei vėjo jėgainių, tad saulės elektrinės Panevėžio rajone galėtų būti pradėtos statyti jau po metų.

• Sekundė
• Daiva SMAILYTĖ
• #Panevėžys
• #rajonas
• #saulės elektrinės
• #Statybos
• #vėjo jėgainės