Suskaičiuota, kad vietoje dabar už Panevėžio arenos išlaikymą kasmet iš miesto kišenės sumokamų 600 tūkst. eurų galėtų pakakti 3,7 karto mažiau. P. ŽIDONIO nuotr.

Brangiausiai šalyje arenai ieškos naujo šeimininko

Brangiausiai šalyje arenai ieškos naujo šeimininko

Šią vasarą bus penkiolika metų, kai Panevėžio miesto savivaldybė koncesijos sutartimi „Cido“ arenos valdymą perleido bendrovei „Panevėžio arena“ ir įsipareigojo mokėti koncesijos mokestį.

Baigiantis šiai sutarčiai, svarstoma, kam dabar patikėti didžiausios Aukštaitijos sostinėje kultūros ir sporto įstaigos valdymą.

Nepigi, nes išskirtinė

Skaičiuojama, kad 600 tūkst. eurų, kuriuos kasmet Savivaldybė atseikėja arenos išlaikymui, – per didelė našta miesto kišenei. Jau vasarį miesto Taryba ieškos sprendimo, kaip padaryti, kad joje ir renginiai vyktų, ir pati išsilaikytų su minimaliomis Savivaldybės finansinėmis injekcijomis.

Savivaldybės užsakymu atlikta Panevėžio arenos galimybių studija – investicinis planas parodė, kad jos išlaikymas, palyginti su kitų didžiųjų miestų arenomis, kainuoja brangiausiai. Pasak studiją parengusios bendrovės „Peritus Partners“ atstovo Liudo Prūsaičio, remiantis tiek istoriniais duomenimis, tiek prognozėmis, apskaičiuota, kad metinis mokestis koncesininkui galėtų būti bent 3,7 karto mažesnis – apie 158 tūkst. eurų vietoje dabar sumokamų 600 tūkst. eurų.

Tiesa, tokia suma galėtų susidaryti tuo atveju, jeigu sutartis būtų pasirašyta ne ilgiau nei penkeriems metams – į ją įskaičiuota tik tiek, kiek reikalinga tiesioginei arenos veiklai užtikrinti.

„Panevėžio arena yra brangesnė dėl savo išskirtinumo – dviračių treko. Ji, skirtingai nei kitų miestų arenos, nėra vien tik pramogų vieta. Šita arena atlieka ir sporto funkciją, todėl koncesininkui Savivaldybės mokamas mokestis didesnis nei kituose miestuose. Trekas didelių pajamų neneša, tačiau veiklą reikia užtikrinti“, – teigė L. Prūsaitis.

Tiesa, ši galimybių studija atlikta dar 2019 metais, prieš pandemiją, tad nebuvo atsižvelgta nei į pandeminius renginių ribojimus, nei į pastaraisiais metais drastiškai pakilusias energijos resursų kainas.

„Panevėžio arena, skirtingai nei kitų miestų, nėra vien tik pramogų vieta.“

L. Prūsaitis

Trys scenarijai

Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus teigė, kad jau artimiausiame vasario mėnesio Tarybos posėdyje bus siūlomi sprendimai, kaip pasibaigus koncesijos sutarčiai toliau valdyti areną. Vienas iš siūlymų – su dabartiniu valdytoju pratęsti sutartį, kurį baigiasi liepos 1-ąją. Tačiau, pasak J. Leipaus, šis scenarijus būtų galimas tik tokiu atveju, jeigu pavyktų derybos dėl mažesnių įkainių.

„Šią vasarą baigiasi 15 metų trukusios sutarties terminas. Per šį laiką iš principo pasikeitė tuo metu galiojusi koncesijos įstatymo redakcija. Dabartinis įstatymas sako, kad koncesijos laikotarpis turėtų priklausyti nuo to, per kiek laiko atsiperka įdėtos į tą infrastruktūrą investicijos. Mūsų atveju arenai investicijų nereikia, tad ir koncesijos sutartis gali būti pasirašoma ne ilgiau kaip penkeriems metams“, – mano J. Leipus.

Kitas arenos valdymo variantas – patikėti ją vienai iš Savivaldybės kultūros ar sporto įstaigų. Realiausi kandidatai į tokias „pareigas“ – Bendruomenių rūmai ir Sporto centras. J. Leipaus teigimu, pasibaigus sutarčiai su dabartiniu valdytoju, šis turėtų perduoti geros kokybės pastatą, kuriam nereikia jokių papildomų investicijų bent jau artimiausius penkerius metus.

Kaip alternatyva svarstomas ir trečiasis variantas – areną tiesiog išnuomoti juridiniam asmeniui.

„Bet tokiu atveju neliktų prievolės vykdyti viešąsias funkcijas, vadinasi, Savivaldybės įstaigos, organizuojančios kultūrinius ar sporto renginius, turėtų pačios nuomotis areną renginiams. Tai šiek tiek komplikuoja situaciją, nes natūralu, kad arenos nuomos kainos bus gerokai didesnės“, – sakė J. Leipus.

Už kitų miestų arenas Panevėžio yra brangesnė dėl savo išskirtinumo – dviračių treko. P. ŽIDONIO nuotr.

Už kitų miestų arenas Panevėžio yra brangesnė dėl savo išskirtinumo – dviračių treko. P. ŽIDONIO nuotr.

Sunkūs laikai

Miesto plėtros skyriaus vedėjo teigimu, pagal koncesijos sutartį Savivaldybė arenoje per metus nemokamai gali surengti iki 20 renginių. Likęs arenos užimtumas priklauso nuo koncesininko. Net ir iki pandemijos „Cido“ arena vien iš renginių organizavimo savęs išlaikyti negalėdavo. O jau treti metai dėl renginių ribojimo arena nesurinko planuojamų pajamų.

„Sunku tikėtis, žvelgiant į taip drastiškai augančius susirgimų skaičius, kad artimiausiu metu bus atlaisvinti vieši renginiai. Iki pandemijos arena negalėjo sugeneruoti tiek pajamų, kad save išlaikytų, kad padengtų visus kaštus, dabar situacija dar prastesnė“, – kalbėjo J. Leipus.

Tiesa, nors pagal sutartį koncesininkas gali indeksuoti mokestį, tačiau tokia galimybe jis nė karto nepasinaudojo.

„Iki šiol su koncesininku pavykdavo geranoriškai sutarti, kad arenai skiriama suma nebūtų didinama“, – sakė J. Leipus.

Be Savivaldybės neišsivers

Panevėžio „Cido“ arenos generalinis direktorius Tomas Inčikas abejoja, kad arena vargu ar kada galės išgyventi be Savivaldybės dotacijų. Lietuvoje arenų yra daug, tad didžiuosius kultūrinius renginius paprastai sutraukia Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos arenos. O Panevėžyje žmonių tik mažėja.

„Cido“ arena iš savo veiklos išsilaikyti negali ir dėl to, kad neturi savo verslo centro, neteikia papildomų paslaugų, neturi treniruočių salės, ką turi kitos arenos. Kad arena funkcionuotų ir joje galėtų žaisti mūsų miesto reprezentacinės komandos bei sportininkai, reikalinga Savivaldybės subsidija“,– tvirtino T. Inčikas.

Pasak direktoriaus, jau beveik 15 metų „Cido“ arenai Savivaldybės skiriama suma nesikeičia, nors per šį laiką kilo atlyginimai bei mokesčiai. Anot T. Inčiko, „Cido“ arena nepatenka net į trejetuką kultūros ir sporto įstaigų, kurios daugiausia dotuojamos iš Savivaldybės biudžeto.

„Arena yra tarsi gyvas organizmas, kuris reikalauja nuolatinės priežiūros. Nesvarbu, ar vyksta renginiai, ar tik varžybos, ar nieko nevyksta, pastatą privalu prižiūrėti, mokėti už šildymą, elektrą. Tai kainuoja didžiulius pinigus. Savivaldybės dotacijos sudarydavo daugiau kaip pusę arenos generuojamų pajamų. Likusią sumą arena surinkdavo pati iš organizuojamų renginių. Pandeminiu laikotarpiu be Savivaldybės dotacijų mes nebūtume išgyvenę“, – sako T. Inčikas.

Jis viliasi, kad su Panevėžio savivaldybe ras kompromisą ir koncesijos sutartis bus pratęsta dar bent penkeriems metams.

„Niekada nepasinaudojome galimybe indeksuoti mokesčio, kas miestui leido sutaupyti kelis šimtus tūkstančių eurų per visą sutarties laikotarpį. Mes dirbame vardan bendro tikslo – kad arena būtų gyva, o miestas neturėtų didesnės finansinės naštos. Kitų įstaigų išlaikymas Savivaldybei kainuoja kelis kartus daugiau, todėl nėra sąžininga eskaluoti, jog per brangu išlaikyti areną“, – pabrėžė T. Inčikas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų