P. Židonio nuotr.

Blokinį sovietmečio palikimą – griauti ar renovuoti?

Nemaža dalis Panevėžio daugiabučių perkopę penktą dešimtį.

Nors gyventojai buvo karštai raginami savo senutėlius renovuoti, Aplinkos ministerija šovė naujieną pareikšdama, kad dalį blokinių namų verčiau griauti ir jų vietoje statyti naujus.

Mat nemaža dalis stambiaplokščių daugiabučių gyvenamųjų namų, statytų prieš 50 ir daugiau metų, taip nusidėvėjo, kad jų atnaujinti didinant energinį efektyvumą ir vizualinę kokybę nebeapsimoka.

Europoje tokia praktika nėra nauja.

Rytų Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje šis praeities palikimas naujam gyvenimui dažniausiai prikeliamas nugriaunant blogiausios būklės pastatus ir jų vietoje pastatant naujus, iš naujo pertvarkant visą gyvenamąją teritoriją ir joje esančią infrastruktūrą.

Panevėžyje kone pusė gyvenamųjų kvartalų – stambiaplokštė statyba.

Penkis dešimtmečius skaičiuoja daugiabučiai Smėlynės, Ramygalos ir kitose gatvėse.

Iš tipinių gelžbetoninių plokščių surinkti daugiabučiai Tulpių, Statybininkų ir Klaipėdos gatvių mikrorajonuose.

Sovietmečiu dirbęs Panevėžio miesto vyriausiuoju architektu, o dabar Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus Ekspertų tarybos narys 74-erių Jonas Nebilevičius sako, kad projektinis stambiaplokščių namų gyvavimo amžius – 25-eri metai.

Praėjus tiek laiko, privalu namus kapitališkai remontuoti.

Pasak architekto, iš gelžbetoninių plokščių surinktų namų silpnoji pusė – jų gelžbetoninės jungtys, esančios blokų sujungimo siūlėse.

Visą straipsnį skaitykite gegužės 18 dienos (trečiadienio) „Sekundės“ laikraštyje.