-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Seimo sudaryta Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija slaptu balsavimu jas išrinko vienomis iš šešiolikos šių metų G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatų.
D. Kriščiūnienė įvertinta už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą. Kraštotyrininkė, istorikė, poetė, aktyvi visuomenės veikėja J. V. Čiplytė – už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.
Šis medalis skiriamas skatinant Lietuvos visuomenę ir užsienio lietuvių bendruomenę neatlygintinai dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.
Istorikė J. V. Čiplytė, apie apdovanojimą išgirdusi iš „Sekundės“ žurnalistų, prisipažino: nuo tokios žinios net oda pašiurpusi. Muziejininkystė ir kūryba – šios panevėžietės gyvenimo kertiniai akmenys. Jos kraityje – net 28 knygos, iš kurių trys – poezijos.
„Ėmiausi laisvalaikiu tokio darbo, kurio praktiškai niekas nefinansavo. Didelis noras, didelis džiaugsmas buvo. Skyriau laisvalaikio valandas ir rašiau“, – pasakoja medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė.
J. V. Čiplytė – pirmoji Panevėžio apskrityje, o gal ir visoje Lietuvoje, išleidusi knygas apie žydus, karaimus, sentikius.
O knyga apie Panevėžio dailės patriarchą Kazimierą Naruševičių yra autorės padėka savajam dailės mokytojui.
J. V. Čiplytės rūpesčiu garsiajam dailininkui grąžinta ir istorinė skola. KGB kalėjimuose kalėjusį, sovietinę priespaudą patyrusį K. Naruševičių praėjusį pavasarį Vilniaus universitetas pagerbė atminties diplomu, teikiamu nebaigusiems šios Alma Mater dėl totalitarinių režimų veiklos. Prieš 18 metų mirusio menininko diplomą atsiėmė į iškilmingą ceremoniją atvykę K. Naruševičiaus anūkas, o dailininko kandidatūrą tokiam diplomui gauti pateikė J. V. Čiplytė, archyvuose surinkusi informaciją apie šio talentingo žmogaus istorijos skausmingus vingius.
Reikšmingiausiais savo darbais J. V. Čiplytė laiko knygą apie knygnešį ir pirmojo lietuviško knygyno Panevėžyje įkūrėją Juozą Masiulį bei seriją knygų apie Lietuvos diplomatus.
Istorikė išsiaiškinusi panevėžiečiams itin reikšmingą ir pasididžiavimą keliantį faktą – lietuviškas knygynas Panevėžyje atidarytas metais anksčiau nei sostinėje.
„Marijos ir Jurgio Šlapelių Vilniuje knygynas atidarytas 1906 metų sausį, o pas mus 1905 metų rugsėjį jau veikė“, – pasakoja J. V. Čiplytė.
Rašytinį paminklą ji pastačiusi ir Lietuvos diplomatams. Iš istorikės aprašytųjų du – Jonas Aukštuolis ir dr. Petras Mačiulis – Panevėžio krašto žmonės, pagal dabartinį teritorinį suskirstymą kupiškėnas ir rokiškėnas.
O rinkdama medžiagą apie žemaitį diplomatą Eduardą Turauską, prieš okupaciją vadovavusį Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamentui, J. V. Čiplytė pasiekė ir JAV, kur du mėnesius darbavosi Stanfordo universiteto Huverio instituto archyve. Ten istorikei teko perskaityti visą tūkstantį rankraščių. Šioje knygoje J. V. Čiplytė atskleidžia ne tik E. Turausko, bet ir visos Lietuvos diplomatijos istoriją.
„Labai vertinu šį darbą ir juo džiaugiuosi. Ši knyga yra JAV Kongreso bibliotekoje“, – priduria istorijos tyrinėtoja.
O naujausia J. V. Čiplytės knyga apie iš Marijampolės krašto kilusį vieną iš Šaulių sąjungos steigėjų, 1926-aisiais ėjusį krašto apsaugos ministro pareigas Juozą Papečkį nebuvo plačiai pristatyta visuomenei. Tam sutrukdė porai metų gyvenimą paralyžiavusi pandemija.
„J. Papečkys – labai įdomus žmogus. Šeima atsidūrė prie Laptevų jūros, jis – sušaudytas kaip buvęs krašto apsaugos ministras“, – intriguoja knygos autorė.
Sušaudytam Lietuvos patriotui rašytinį paminklą pastačiusi panevėžietė svarsto, kad galbūt buvo lemta būtent jai atlikti tokį darbą.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė sako, jog kai aplinkui tiek daug žmonių, darančių gražius darbus, sulaukti tokio įvertinimo yra neįtikėtina.
Pedagogė yra parėmusi nemažai jaunų autorių leidžiamų knygų, taip pat knygų apie Panevėžį leidybą.
„Yra tekę ir ne vieną atlyginimą atiduoti. Tuo metu, kai reikia paskatinti jauną žmogų, net negalvoji, iš ko pati gyvensi. Bet visi padaryti geri darbai kada nors sugrįžta, jie nenueina į užmarštį“, – svarsto D. Kriščiūnienė. Aktyvi visuomenininkė kartu su moterų klubu yra organizavusi ir daug įvairių paramos renginių. D. Kriščiūnienės filantropinė veikla susieta ir su jos tiesioginiu darbu.
„Turime šeimų, kuriomis reikia pasirūpinti“, – apie mokyklos bendruomenę kalba direktorė.
Ji svarsto negalinti išskirti vieno reikšmingiausio darbo, nes kiekvienas – svarbus, jei atliekamas su meile. Pedagogė yra ir aktyvi savanorė, globojanti gyvūnus, savanoriaujanti kitose srityse.
„Tave paskatina, tu įsisuki į tą sūkurį ir tada jau nebegali kitaip mąstyti. Ateina savaitgalis ir galvoji ne apie save, ne apie namų rūpesčius, o apie tai, kad ir tam, ir anam reikia tavo pagalbos. Viskas, kas aplink mus sukasi, kam reikalinga pagalba, yra vienodai svarbu“, – sako medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė.
