-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Biometano jėgainės Šilagalio kaime statybos ir eksploatavimo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita viešai bus pristatyta pirmadienį gyvenvietės kultūros centre.
Projektą vystančios įmonės „Engerta“ bei maisto atliekų perdirbimo bendrovės „Horeca sprendimai“ vadovas Vytautas Keršys tikisi dar šįmet gauti statybos leidimą, o pačias statybas pradėti ir užbaigti planuojama iki 2023-iųjų pabaigos.
Vadovo teigimu, projekto įgyvendinimo procesas užsitęsė jau pusantrų metų ilgiau, nei planuota.
Šilagalio bei aplinkinių kaimų gyventojams sunerimus, kad netoli gyvenvietės esančių fermų teritorijoje numatyta statyti biometano dujų jėgainė gali turėti neigiamą poveikį jų gyvenimo sąlygoms, projekto vystytojai surado alternatyvią vietą statyboms – Šilagalio kaimo pakraštyje, dar labiau nutolusią nuo gyvenamųjų namų.
„Buvo nueitas netrumpas kelias, tačiau pavyko rasti kompromisinius sprendimus, tinkamus tiek bendruomenei, tiek Panevėžio rajono savivaldybei, tiek mums“, – sako V. Keršys.
Sutikę pakeisti vietą, projekto vystytojai prisiėmė tam tikras rizikas. Projekto korekcija reiškė ne tik papildomas finansines išlaidas. Jėgainės statytojams teko iš naujo atlikti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimus, rūpintis statybos leidimais.
„Visam tam ryžomės, nes neiname buldozeriu, o atsižvelgiame į gyventojų nuomonę ir susirūpinimą“, – pabrėžė V. Keršys.
Anot jo, pirminė vieta jėgainei Šilagalio kaimo pakraštyje, veikiančios karvių fermos teritorijoje, pasirinkta irgi neatsitiktinai.
„Specialistai išmatavo būsimos biodujų jėgainės triukšmo, oro teršalų sklaidą, pagal gautus duomenis, ten sklindantis fermos kvapas būtų sumažėjęs 60 proc. Šie argumentai bendruomenės neįtikino, jai tas objektas vis tiek kėlė rūpestį. Siūlėme gyventojams aplankyti jau veikiančius panašius objektus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse – tokie eksploatuojami gyvenvietėse, netoli gyvenamųjų namų, jie neskleidžia papildomo triukšmo ar nemalonių kvapų“, – pasakojo V. Keršys.
Nors, pasak „Engertos“ vadovo, biodujų jėgainė kaimo pakraštyje nebūtų viršijusi tokiems objektams keliamų normatyvų ir nedariusi neigiamos įtakos šalia gyvenantiems žmonėms, kad bendruomenei neliktų nuogąstavimų, pasiektas susitarimas ją statyti dar nuošalesnėje teritorijoje.
Tokiai alternatyvai pritarė ir Panevėžio rajono savivaldybė.
„Gražus ir geras susitarimas yra geriau nei teismo keliu pasiektas laimėjimas“, – įsitikinęs V. Keršys.
Pakeitus biodujų jėgainės vietą, jos veikimo technologija išlieka ta pati. Gavus investicinę paramą planuojama pastatyti 500 kub. m/val. maksimalaus našumo biometano jėgainę (biodujų valymo įrenginius su biometano dujų gamyba).
Naudojant nepavojingąsias biologiškai skaidžias maisto ir žemės ūkio atliekas (mėšlą, srutas), per metus planuojama pagaminti iki 4 380 000 kub. m biometano.
Projekte numatyta per metus jėgainėje perdirbti iki 60 tūkst. tonų tokių atliekų, tačiau, pasak V. Keršio, pagal šiuo metu generuojamus kiekius planuojama perdirbti apie 40 tūkst. tonų.
Paleidus biodujų jėgainę, pirminiu karvių fermų žaliavų tiekėju numatyta žemės ūkio bendrovė „Šilagalis“. Šitaip bus išspręsta įsisenėjusi gyvulių augintojų problema, kur dėti organines atliekas.
Iš jų būsimojoje biodujų jėgainėje pagamintas biometanas bus tiekiamos į tinklus ir atitiks Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintus gamtinių dujų kokybės reikalavimus.
Gražus ir geras susitarimas yra geriau nei teismo keliu pasiektas laimėjimas.“ V. Keršys
V. Keršio teigimu, Europos kontekste šis projektas nenaujas, bet Lietuvoje tokio tipo biodujų jėgainių dar nėra.
Šalyje jau veikiančiose iš biologiškai skaidžių atliekų gaminamos biodujos, o vėliau jas deginant – elektros ir šilumos energija, tačiau nė viena iš jų negamina biometano, kuris galėtų būti panaudotas kaip tvari energija transportui, pramonei ir buitiniams vartotojams.
Šilagalio jėgainėje pagamintas biometanas bus ne deginamas, o išvalomas iki gamtinių dujų standarto, o jo panaudojimo galimybės labai plačios: perduodamas gamtinių dujų dujotiekiu, naudojamas kaip degalai dujiniam transportui.
Pasak V. Keršio, šis projektas svariai prisidės prie Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamų tikslų įgyvendinimo. Joje numatyta, kad iki 2030 metų 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių šaltinių, kuriai priskiriamas ir biometanas.
Panevėžio rajone suplanuota jį gaminanti jėgainė įgyja dar didesnę reikšmę dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai ne tik Lietuvos, bet ir bendras Europos siekis yra mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų bei atsisakyti iškastinio kuro.
V. Keršys atkreipia dėmesį, jog biodujų jėgainėje bus ne tik pagaminamas naujas produktas – biometanas, tačiau ir lygiagrečiai perdirbamos vietoje susidarančios žemės ūkio atliekos, o ateityje ir iš gyventojų surinktos maisto atliekos.
Europos Sąjungos direktyvos numato, kad ne vėliau kaip nuo 2024 metų pradžios visos maisto atliekos turės būti renkamos atskirai.
Panevėžyje jau šių metų vasarį startavo maisto atliekų surinkimo sistema – įrengti pirmieji dešimt konteinerių virtuvėje susidarančioms atliekoms.
Biodujų jėgainės projekto vystytojai teigia esantys pasiruošę tokias atliekas priimti ir jas paversti biometanu.
Visuomenei kitą savaitę numatytoje pristatyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje teigiama, jog biodujų jėgainės atsiradimas nesukels nepatogumų net artimiausioms gyvenamosioms teritorijoms.
Specialistų atlikti skaičiavimai rodo, kad nei triukšmas, nei į aplinką patenkantys kvapai neviršys Lietuvos higienos normose numatytų ribų ne tik sanitarinėje zonoje, kurios plotas sieks 1,8 ha, bet ir už jos esančiose gyvenamosiose teritorijose.
„Planuojama ūkinė veikla visuomenės sveikatai neigiamo poveikio neturės“, – konstatuojama ataskaitoje.
„Biometano jėgainė niekaip nepablogins šilagaliečių gyvenimo. Tuo įsitikinę mes ir ėmėmės tarpininkavimo ieškant kompromiso tarp projekto vystytojų ir bendruomenės“, – teigia Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Anot jo, specialistų atlikti skaičiavimai rodo, kad biometanas iš vietos žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ biologiškai skaidžių atliekų – gyvulių mėšlo ir žemės ūkio bei kitų organinės kilmės atliekų bus gaminamas saugiai, pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus, o laukia neabejotina keleriopa nauda.
Visų pirma, ekologinė, nes išvalant biodujas biometano jėgainėje, jos nepatenka į aplinką, tad yra mažinamas nepageidaujamas šiltnamio efektas, taip pat ekonominė – mažesnės išlaidos pastatų šildymui ir mažesnės elektros sąnaudos, be to, nuolat gaunamos kokybiškos trąšos.
Verslininkams sutikus koreguoti projektą biojėgainei parenkant kitą, atokesnę, vietą, Panevėžio rajono savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti infrastruktūrą, reikalingą šio šalies energetinei nepriklausomybei svarbaus objekto eksploatacijai – suremontuoti kelius, įrengti apšvietimą.
Dėl biodujų jėgainės statybų atokiau nuo gyvenvietės pretenzijų teigia neturintys ir Šilagalio bendruomenės atstovai.
„Rastas kompromisas bendruomenę tenkina. Mes tik siekėme, kad jėgainė nebūtų statoma gyvenvietėje, o dėl dabartinės vietos neprieštaraujame. Suprantame, kad toks objektas reikalingas regionui ir valstybei“, – tvirtino gyventojų bendruomenės centro „Šilagalys“ vadovas Jonas Adomavičius.
1. Sutvarkomos vietoje susidarančios žemės ūkio atliekos, o ateityje ir iš gyventojų surinktos maisto atliekos.
2. 60 proc. sumažinami kvapai.
3. Mažinamos CO2 emisijos.
4. Mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro.
5. Mažinama priklausomybė nuo ypač pabrangusių importuojamų dujų.
6. Sukuriami nauji ekologiški degalai – biometanas transportui.
7. Atsiranda galimybė naudoti pigius ekologiškus degalus žemės ūkio technikai vietoje brangstančio dyzelino, tai taps itin aktualu panaikinus akcizo lengvatas.
8. Sutvarkoma vietos infrastruktūra, suremontuojami keliai, įrengiamas apšvietimas.
9. Sukuriama naujų darbo vietų.
10. Prisidedama prie ES žaliojo kurso įgyvendinimo.
