Bijote odontologų? Galite sulaukti rimtų pasekmių

Bijote odontologų? Galite sulaukti rimtų pasekmių

Sienas drebinęs sovietinių laikų dantų grąžto garsas liko praeityje, tačiau odontologų baimė niekur nedingo.

 

Skaičiuojama, kad JAV nuo 9 iki 20 proc. gyventojų vengia lankytis pas odontologus, nes jų tiesiog bijo. Nors Lietuvoje tikslios bijančiųjų statistikos nėra, bet medikai teigia, kad ši baimė universali visame pasaulyje ir jos negalima ignoruoti dėl paprastos priežasties: kuo ilgiau laukiama, tuo daugiau susikaupia sveikatos problemų.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos Kariesiologijos ir endodontijos poskyrio vadovė, gydytoja Rūta Bendinskaitė sako, kad individualūs gydytojo gebėjimai rasti bendrą kalbą su pacientu yra labai svarbūs.

„Nors pacientų pasitenkinimą vizitu pas odontologą labiausiai lemia paslaugų kokybė, ne mažiau svarbūs ir psichologiniai veiksniai. Abipusis pozityvus santykis prasideda pirmiausia nuo paciento išklausymo. Geriau suprasdamas paciento problemas gydytojas pamato platesnį paveikslą, išsiaiškina, kaip su pacientu bendrauti ir pateisinti jo lūkesčius“, – pasakoja R. Bendinskaitė.

Tylėjimas ne visuomet „auksas“

Dažniausiai vizitą pas odontologą pacientai sieja su adatomis ir grąžtais, tačiau ne ką mažiau svarbu ir tai, kaip odontologas sugeba nuteikti ir paruošti savo pacientą gydymui. Odontologų baimė vadinama dentofobija ir jai pirmiausia būdinga baimė patirti skausmą.

„Jau daugiau nei prieš pusę amžiaus buvo įrodyta, kad odontologui labai svarbu pabendrauti su pacientu dar prieš procedūras. Pirmiausia ištiriama burnos ertmė, o tuomet pacientui išsamiai paaiškinama situacija ir kartu aptariami galimi gydymo variantai.

Gydytojas odontologas turėtų sugebėti laisvai bendrauti, šypsotis, kalbėti ramiu tonu, stengtis suprasti pacientą ir, žinoma, jį gerbti. Staigus, ūmus būdas ar, priešingai, abejingumas, pacientą gali ne tik išgąsdinti, tačiau pas tokį gydytoją jis negrįš pats ir nerekomenduos kitiems, net jeigu gydymas ir bus nepriekaištingas“, – pasakoja ji.

Norint atrasti tarpusavio ryšį, jos teigimu, svarbu pasitelkti verbalinius ir neverbalinius įgūdžius, suteikti pacientui galimybę išsipasakoti, skatinti pasitikėjimą gydytoju, neslėpti rūpesčio bei užuojautos.

Odontologas ne tik dėl grąžto

Gydytoja R. Bendinskaitė pasakoja, kad vis rečiau pasitaiko atvejų, kai gydytojai su pacientais bendrauja šiurkščiai. Anot jos, ši nuostata, jog apsilankymai pas odontologus sukelia stresą, yra likusi iš sovietinių laikų, kai gydytojai nesidrovėdavo pacientų apšaukti, o apie gydymo procesą nei pasakodavo, nei apskritai kalbėdavosi.

„Odontologų darbas ne itin malonias asociacijas kelia dėl naudojamų instrumentų. Be to, gydytojai turi pasiekti pažeistą danties ar burnos vietą, naudoja stiprų į veidą nukreiptą apšvietimą. Visa tai kai kuriuos pacientus priverčia pasijusti ne itin patogiai. Burnos ertmė apskritai yra itin intymi žmogaus kūno vieta, o odontologas yra priverčiamas peržengti šią ribą. Apskaičiuota, kad bendraujant saugiausias atstumas tarp dviejų žmonių yra maždaug 1–1,5 metro, o jį pažeidus įžengiama į kito žmogaus komforto zoną“, – sako R. Bendinskaitė.

Jos teigimu, dėl neigiamos patirties odontologo kabinete gali išsivystyti ir psichologinė trauma, atsirasti dantų tvarkymo baimė. Skaičiuojama, kad maždaug 30 proc. baimių yra įgyjama mokantis iš aplinkos, o maždaug 70 proc. – per tiesioginę patirtį.

„Iškalbingas pavyzdys, kai dantų gydymo baimę, perdėtą nerimą dėl gydymo procedūrų ir neigiamą nuomonę apie odontologus tėvai perduoda savo vaikams. Kiti pradeda bijoti odontologų netgi iš viešojoje erdvėje formuojamo prasto gydytojų įvaizdžio. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kai patyręs skausmingų dantų gydymo procedūrų žmogus ateityje pradeda rečiau lankytis pas odontologą, o nereguliarūs vizitai tik augina dantų gydymo baimę“, – pasakoja ji.

Kaip įveikti baimę?

Dentofobija – tai odontologų baimė, kurią turi maždaug kas antras pasaulio gyventojas. Vis dėlto ši baimė yra skirtingo lygio: žemiausio lygmens atveju paprasčiausiai baiminamasi, kad atliekamos procedūros gali būti nemalonios, o aukščiausio lygmens atveju nerimas jaučiamas net tada, kai galvojama apie galimą vizitą pas odontologą.

Kaip sau padėti prieš numatytą vizitą pas odontologą?

• Pozityvus mąstymas visada gali padėti įveikti įvairias baimes. Svarbu save nuteikti, kad bijoti tikrai nėra ko: klinikose dirbantys specialistai rūpinasi, kad kiekvienas pacientas jaustųsi patogiai, todėl nereikėtų bijoti galimo skausmo.

• Pasirūpinkite nuolatine dantų priežiūra. Neretai baimė kyla tuomet, kai apsilankymas pas odontologą yra pernelyg uždelstas. Jei pas odontologą lankysitės reguliariai (kartą per pusę metų), galėsite užkirsti kelią rimtoms dantų problemoms, tad bijoti tikrai nebus ko.

• Ieškokite būdų, kurie jums padėtų nusiraminti. Pavyzdžiui, patariama prieš vizitą pauostyti džiovintų levandų. Nors moksliškai nėra įrodyta, kad šis būdas yra veiksmingas, tačiau tam tikrais atvejais tai gali padėti.

• Rinkitės klinikas, kuriose naudojama pažangiausia įranga. Tai užtikrins, kad apsilankymas pas odontologą nemalonius pojūčius ženkliai sumažins.

• Pasirinkite kuo ankstesnį vizito laiką – jei pas odontologą apsilankysite ryte, jums nereikės visą dieną nerimauti laukiant apsilankymo.

• Nerimo galite atsikratyti palaipsniui – pirmiausia užsirašykite konsultacijai, kai dar nebus atliekamos jokios procedūros. Tikėtina, kad per antrąjį apsilankymą jausitės drąsiau.

• Nebėkite nuo savo baimės. Ją įveikę suprasite, kad bijoti tikrai nebuvo ko.

Komentarai

  • Sovietiniu graztu sovietiniams seniams su rusiskomis cigaretemis is Baltarusijos!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų