Jau vienuoliktąjį kartą bibliotekos erdvės pražydo nuostabiais kardelių ir jurginų žiedais. M. Garucko nuotr.

Bibliotekoje pakvipo rudeniu

Bibliotekoje pakvipo rudeniu

 

Visomis vaivorykštės spalvomis pražydę rudens pranašai – kardeliai ir jurginai nušvietė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Atrijaus terasą. Selekcininkai ir gėlių augintojai tradiciškai pakvietė panevėžiečius pasigrožėti įmantriausių formų ir netikėčiausių spalvų žiedais. Jau vienuoliktąjį kartą rengiama kardelių paroda – vienintelė tokia visoje Lietuvoje.

Gėlės ir moterys – neišskiriamas duetas, tačiau daugiausia selekcininkų – vyrų. Iš Šiaulių rajono, Bubių atvykęs gėlių augintojas Silvestras Ramanauskas atvirauja, kad jo namuose karaliauja moterys, tačiau kardelių auginimu užsiima tik jis.

„Turiu dvi dukras, bet į mano darželį jos nebuvo net kojos įkėlusios, o žmona tik spygliuočius pripažįsta“, – šypsosi selekcininkas.

Kardelių auginimu S. Ramanauskas susidomėjo dar prieš tris dešimtmečius. Pamatęs prekybos centre įdomesnių gumbų, puldavo pirkti. Tačiau pirktiniai ilgai nedžiugindavo – pirmus metus pražysdavo, o vėliau net neišsiskleisdavo. Ilgainiui S. Ramanauskas susipažino su kardelių auginimo veteranais ir iki šiol nepaleidžia šios aistros. Jo pasididžiavimas – keturios naujos ir net šešiolika sukryžmintų veislių. Kiekviena gėlė – išskirtinė. Selekcininko kolekcijoje yra net chameleoninių žiedų – tamsios spalvos, pabąlančių prieš žydėjimo pabaigą.

„Gėlėmis neprekiauju, man patinka jomis grožėtis, nors prieš rugsėjo 1-ąją jų praktiškai nelieka – visas išgraibsto kaimynai. Tik kad šie metai kitokie – visi žiedai pražydo gerokai anksčiau“, – šypsosi S. Ramanauskas.

Kūrybos vaisiai

Daugelis į Panevėžį atvykusių selekcininkų – parodos senbuviai. Šiemet prie jų pirmą kartą prisijungė Juozas Mačiulaitis iš Kalvarijos. Nors pagal profesiją inžinierius, gėlių auginimas visuomet buvo jo aistra. Net aštuoniolika metų J. Mačiulaitis blaškėsi po pasaulį, gyveno ne vienoje šalyje, bet grįžo į senelių paliktą sodybą ir vėl imasi auginti gėles. Kaip ir prieš išvykdamas iš Lietuvos, taip ir dabar daugiausia jo ūkyje kardelių, lelijų ir vilkdalgių.

„Projektus ir varžtelius iškeičiau į gėles. Gal ir keistai skamba, bet geriausi pasaulyje selekcininkai vyrai, kaip ir kulinarai, bet geriausios vyndarės – moterys. Man be galo patinka auginti gėles, kiekvieną rytą galiu vis skirtingu žiedu nustebinti damą, bet kad dabar damos neturiu“, – šypsosi selekcininkas.

J. Mačiulaičio teigimu, gėlių auginimas ir naujų veislių ieškojimas turi kažką užburiančio, bet kartu ugdo kantrybę. Pasodinus daigą ar gumbelį, dažniausiai tenka laukti net trejus metus, kol šis išsiskleis visu grožiu. Ir niekada negali nuspėti, koks bus galutinis rezultatas.

„Įdomiausia yra laukti, kas išaugs. Gėlių selekcija – savotiška kūryba“, – teigė J. Mačiulaitis.

Neromantiška romantika

Nors parodoje daugiausia kardelių rūšių, tačiau ne ką mažiau įspūdingi ir jurginai. Šių rudeninių gėlių iš Marijampolės atvežusi selekcininkė Danutė Simonaitienė atkreipia dėmesį, kad jurginai išgyvena savo renesansą – šių žiedų vis dažniau pageidauja ne tik floristai, bet ir norintieji jų savo sodybose. Ir jaunosios baltas rožes jau keičia į jurginų puokštes. Šių metų tendencijos – tamsios spalvos, net vestuvėms dažniau renkasi juodai raudonus jurginus. „Ant bangos“ ir koralų spalva.

„Dar prieš keletą metų jurginai buvo gerokai primiršti, o dabar tai viena populiariausių gėlių. Gal čia močiučių darželių nostalgija? Juk tai labai sena lietuvių auginama gėlė. Aš pati irgi tarp močiutės jurginų užaugau“, – sako D. Simonaitienė.

Gėlių auginimas atrodo labai romantiškas užsiėmimas, tačiau gėlininkė neslepia – tai be galo daug laiko ir jėgų reikalaujantis darbas, kartais net nebėra kada mėgautis grožiu ir kvapais. Sunkiausias metas, kai tenka nukasti visus jurginus, o jais selekcininkė apsodinusi net penkiolika arų.

„Viena nespėčiau, abu su vyru visus jurginus nukasame per du mėnesius – kartais net nebejaučiu rankų. O ir žiemą darbo užtektinai saugyklose – kiekvieną gumbelį reikia iškilnoti ir patikrinti. Visos svogūninės gėlės reikalauja ypatingos priežiūros. Bet grožis atperka viską“, – sako D. Simonaitienė.

Tradicijų tąsa

Vienas iš parodos organizatorių, panevėžietis selekcininkas Alfonsas Žobakas teigė, kad Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje organizuojama kardelių paroda – vienintelė šalyje, nors dar sovietmečiu tokios buvo organizuojamos visoje Lietuvoje mažiausiai keturis kartus per metus.

„Tuomet litras benzino kainavo tik šešias kapeikas, tad savo kardelius vežiodavome po visą Lietuvą, o dabar selekcininkai užaugintą grožį gali parodyti tik Panevėžyje“, – pasakoja garsusis Panevėžio kardelių selekcininkas.

G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje paroda vyksta jau vienuoliktą kartą. O tokios parodos Aukštaitijos sostinėje rengiamos nuo 1973-iųjų. Iš pradžių jos vykdavo Švč. Trejybės bažnyčioje, kuri sovietmečiu buvo paversta parodų sale. Atgavus nepriklausomybę, gėlių parodos organizuotos dabartinėje „Vyturio“ progimnazijoje, „Ekrano“ gamyklos fojė ir J. Miltinio dramos teatre.

„Visada mėgdavau lankytis bibliotekoje, o artėjant rudeniui tuometei bibliotekos direktorei Rimai Maselytei atnešdavau savo augintų kardelių. Ji pasiūlė žiedus pamerkti Atrijaus terasoje, nes į kabinetą mažai kas užsuka ir nemato to grožio. Taip po poros metų gimė idėja čia surengti kardelių parodą. Sukviesti selekcininkus – jokia bėda, visi augintojai mielai dalijasi tuo, ką sukūrė ir išaugino“, – šypsosi A. Žobakas.

Ir nors pats jau nedaug kardelių auginantis, nes, kaip juokauja, tenka susidraugauti su lazdele, bet ilgamečio pomėgio neapleidžia.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų