P. Židonio nuotr.

Bendruomeninis sodas – nauja erdvė auginti ne tik daržoves

Bendruomeninis sodas – nauja erdvė auginti ne tik daržoves

Kai norisi įleisti rankas į žemę, bet gyvenant mieste tą daryti galimybės ribotos, išeitimi gali tapti bendruomeninis sodas.

Senųjų tradicijų tąsa

Šį šeštadienį į talką Skaistakalnio parke kuriamame bendruomeniniame sode visus panevėžiečius pakvietė Aukštaičių-Žemaičių bendruomenė, partneris Panevėžio miesto savivaldybės įgyvendinamame projekte „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“, kuriame jie atsakingi už sodo įkūrimą ir vystymą.

Vis sparčiau visame pasaulyje populiarėjanti bendruomeninių sodų ir daržų iniciatyva suteikia galimybę ne tik gyvenant mieste pačiam užsiauginti ekologiško ir sveiko maisto, bet ir rasti bendraminčių. Bendruomeniniame sode, tikimasi, šiemet suvešės ne tik daržovės, vaisiai, uogos, vaistažolės, bet ir bendrystė.

Kaip pasakojo Panevėžio miesto Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės pirmininkė Lina Budreikaitė, apie bendruomeninius sodus ji girdėjusi jau seniau, ne viename jų teko ir lankytis, tačiau niekuomet nemaniusi, kad ir pati taps tokios iniciatyvos dalimi. Taip jau sutapo, kad kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ pakvietė Aukštaičių-Žemaičių bendruomenę tapti jų partneriais ir kartu kurti bendruomeninį sodą, savotišką poeto, visuomenininko Juozo Čerkeso-Besparnio tradicijų tąsą. Iki šios dienos parke likęs nuostabus senų obelų sodas.

„Visuomet maniau, koks kvailys gali kapstytis bendruomeniniame sode, ir prisikalbėjau. Bet pagalvojus, o kodėl gi ne“, – juokiasi L. Budreikaitė.

Nuo aviečių iki vaistažolių

Tiesa, pakvietusi miestelėnus į praėjusį šeštadienį Skaistakalnio parke vykusią talką ir pati nesitikėjo, kad taip gausiai susirinks – per trys dešimtys panevėžiečių panoro parke turėti vietą, kur galės į žemę suleisti rankas, užsiauginti savų vaisių ar daržovių. O darbo išties netrūko: kas ėmėsi smulkinti kiek anksčiau apgenėtų obelų šakas, kas grėbti pernykščius lapus (tai puikiai tiko pakeltoms lysvėms užpildyti), o kas statyti ir ruošti pakeliamas lysves, nešti žemes. Susirinkusiems talkino ir profesionalai – Panevėžio rajone įsikūrusio medelyno „Medlėja“ savininkė Krystyna, ji ne tik pasidalijo žiniomis, kaip turėti gerą derlių, bet ir padėjo pasodinti sodinukus, mokė, kaip reikia prižiūrėti kiekvieną augalą. O kas norėjo dar išsamesnių žinių, po talkos skubėjo į „Pragiedruliuose“ vykusius mokymus – dirbtuves apie žmogaus ir gamtos bendradarbiavimą miesto aplinkoje.

Į pakeliamas lysves daugiausia buvo sodinama vaistažolių. Taip pat pasodinta nemažai serbentų, šilauogių, medlievų, ožerškio sodinukų, agrastų, aviečių, šilkmedžių, gervuogių, koloninių obelų ir kriaušių, hortenzijų, kurių lapai naudojami ir kaip vaistingieji augalai.

„Svarstome, jog gal dar reikėtų vaistažolių daugiau, kad paskui galėtume ir kitus vaišinti kvapniomis ir natūraliomis arbatomis“, – vis dar galvojanti L. Budreikaitė.

Pasak pašnekovės, dėl netikėtai sugrįžusios žiemos buvo nuspręsta daržovių dar nesodinti, tad kiekvienas norintis turėti savo lysvę dar gali spėti pasiruošti. Svarbiausia turėti įrankius, nepamiršti kaitrią vasarą palaistyti ir susirinkti derliaus.

„Ne visi turi kolektyvinius sodus, tad bendruomeninis sodas – puiki galimybė rankas suleisti į žemę. Visi gali ateiti ir pasisodinti savo darželį. Galima sodinti agurkus, pomidorus, kopūstus ar bet ką kita – lysvių tikrai užteks visiems. Žinoma, reikės patiems turėti savo įrankius, nepamiršti laistyti ar nusiravėti. Tikiu, kad ilgainiui ši tradicija prigis ir pas mus“, – sakė L. Budreikaitė.

Šeštadienį Skaistakalnio parke buvo sodinamas bendruomeninis sodas – visi norintys čia gali turėti savo lysvę ir užsiauginti daržovių ar uogų. P. Židonio nuotraukos

Kartu lengviau

Bendruomeninio sodo išskirtinumas, kad derliaus paragauti galės ir tie, kurie neprisidėjo sodindami, ravėdami ar laistydami. Tačiau viliamasi, kad panevėžiečiai nebus tie siaubūnai, kurie tik naudosis kitų darbo vaisiais. Aplink parką yra nemažai ugdymo įstaigų, tad ir vaikams tai būtų puiki edukacija – ateiti apžiūrėti, kaip auga ir veši daržas, paragauti tų pačių uogų. Žinoma, obuolių ar kriaušių derliaus dar teks palaukti, bet su laiku, tikimasi, Panevėžys turės dar vieną traukos vietą.

„Šis daržas – „Pragiedrulių“ centro dalis, tad norisi, kad kuo daugiau žmonių galėtų ateiti ir paragauti. Svarbu, kad nenusiaubtų visų krūmų, kaip kad mėgsta mūsų jaunimas. Galvojame, gal padaryti kokius draugiškus priminimus derliaus palikti ir kaimynams. Tai bus išbandymas ir visai miesto bendruomenei, kiek mes galime būti bendruomeniški, draugiški. Bet jeigu galvosime, kad bus blogai, nepadarysime nieko. Jau geriau kurti grožį, gėrį ir tikėtis, kad kiti paseks šiuo pavyzdžiu“, – įsitikinusi Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės pirmininkė.

Galbūt ateityje po senomis, tikriausiai paties poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodintomis obelimis atsiras suoleliai. Anot L. Budreikaitės, toks sodas – puiki vieta rengti įvairias bendruomenių šventes.

„Padarėme tikrai labai didelį darbą. Iš pradžių buvo abejonių, ar mums pavyks, bet kai daug rankų, ir didžią naštą pakelia“, – už pagalbą įkuriant bendruomeninį sodą L. Budreikaitė dėkinga ne tik savo Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės nariams, bet ir Pušaloto bendruomenei, Lietuvai pagražinti Panevėžio skyriaus draugijai bei visiems atėjusiesiems.

Ateis dažniau

Vienos aktyviausiai į talką suskubusios Pušaloto bendruomenės pirmininkė Rima Burbienė teigė, kad tokios iniciatyvos ne tik gražina mūsų miestą, kuria naujas traukos vietas, bet ir stiprina bendruomenes. Sodinant sodą bendruomenės nariai ne tik šauniai padirbėjo, bet ir puikiai praleido laiką gamtoje. Nors netikėtai sugrįžusi žiema bandė išgąsdinti talkininkus, puikios nuotaikos ji tikrai nesugadino. O Aukštaičių-Žemaičių bendruomenės pagaminti kibinai ir arbata sušildė sužvarbusius.

„Dieną prieš tai mūsų bendruomenė padėjo sodinti ąžuolyną pareigūnams, o šeštadienį atskubėjome į talką Pragiedrulių sodyboje. Kuo daugiau kolektyvas bendrauja per įvairias veiklas, tuo esame stipresni, draugiškesni. Tik dirbdami kartu stipriname savo bendruomenę, o kartu atrandame glaudesnius ryšius ir su kitomis bendruomenėmis. Reikia padėti vieni kitiems, stiprinti bendruomeninę veiklą, nes nuo to bus gražesnis mūsų miestas Panevėžys“, – sakė R. Burbienė.

Anot bendruomenės pirmininkės, pasodinus sodą dabar bus daugiau progų užsukti pasivaikščioti į Skaistakalnio parką. Savo anūkui ji jau pažadėjusi, kad vasarą kartu nueis pasižiūrėti, kaip auga močiutės sodinti uogakrūmiai ar vaismedžiai.

„Kai tiek padirbėta iš širdies, reikės gerokai dažniau užsukti į parką. Man patinka pati iniciatyva. Žinoma, yra tam tikro nerimo, ar mūsų triūsas nenueis veltui, bet tikime, kad geri pavyzdžiai užkrečiami. Ši vieta išties atrodys puikiai“, – mano R. Burbienė.

Atgaivintas paveldas

Projektas „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“ finansuojamas pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūra“. Šio projekto tikslas – pasitelkiant kūrybiškos vietokūros metodus ir kultūrinio verslumo mokymus skatinti visuomenę įsitraukti į kultūrinius procesus atgaivintame kultūros paveldo objekte, kuris atitinka vietinių bendruomenių poreikius. Bendra projekto vertė siekia 1 078 557 Eur. Iš jų 959 839 eurų – Europos ekonominės erdvės fondo lėšos, 118 718 eurų – Panevėžio miesto savivaldybės indėlis. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2021 09 14 iki 2024 05 20.

 

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų