-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Sostinėje registruotos viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ inicijuota akcija „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ šiemet startavo gegužės 11-ąją, o savivaldybės jai ruošėsi nuo pat metų pradžios. Biudžetuose ieškota lėšų, reikalingų katėms sterilizuoti, dėliota tvarka, kaip sugauti benames kates, jas operuoti ir kaip rūpintis toliau.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė pabrėžia, jog ilgametė darbo su benamėmis katėmis patirtis parodė, jog surinktos į prieglaudas jos kenčia. Laisvėje augusios katės, pasak B. Vaitiekūnaitės-Pliuskės, neprisitaiko gyventi patalpose.
Sekant Vakarų Europos pavyzdžiu, Lietuvoje prieš kelerius metus imtasi iniciatyvos panaudojus įvairius jaukus, gaudykles kates sugaudyti, sterilizuoti ir paleisti ten pat, iš kur paimtos.
Akcijos iniciatoriai teigia, kad nesterilizuota viena katė pajėgi kasmet atsivesti po 18-a kačiukų.
Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Sigitas Vainauskas teigė, jog išties žiemos viduryje Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistai jo teiravosi apie galimybę dalyvauti kačių sterilizavimo akcijoje.
„Tuomet susisiekiau su veterinarijos gydytoju, jis sutiko teikti tokią paslaugą. Su mūsų darbuotojais buvo sutarta, kad šie gaudys benames kates, gydytojas jas sterilizuos, kurias reikės – gydys, o tuomet vešime jas paleisti ten, iš kur katės paimtos. Taip paaiškinome ir Savivaldybės specialistams. Sterilizuoti vieną katę kainuotų iki 30-ies eurų. Kadangi beveik visos benamės katės ligotos, kiekvienos jų gydymui tektų išleisti dar maždaug iki 200 eurų“, – skaičiavo S. Vainauskas.
Anot jo, jokio nurodymo užsiimti benamių kačių sterilizacija iš Savivaldybės negauta.
Pasak S. Vainausko, įmonė benamių kačių apskritai negaudo, mat jos nėra itin pavojingos, žmonių nepuola.
Pernai buvo vienintelis atvejis, kai mirus keturias kates auginusiai panevėžietei, gavus kaimynų pranešimą, teko iš jos buto paimti murkles.
Į velionės namus teko važiuoti drauge su ugniagesiais. Jiems atidarius užrakintas duris, iš namų išneštas šis gyvas palikimas. Visos keturios katės buvo perduotos gyvūnų globėjams.
S. Vainauskas skaičiavo, jog pernai nuo sausio iki gegužės du bendrovės šungaudžiai sučiupo 27 benamius šunis, laksčiusius po Panevėžį.
Iš jų 24-i, įmonės narvuose išbuvę dviejų savaičių karantiną, perduoti už trijų kilometrų nuo miesto, Kaimiškio kaime įsikūrusiai Gyvūnų globos draugijai.
Tris nepagydomai sergančius šunis teko užmigdyti.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ narve šiuo metu gyvena vienas šungaudžių pagautas šunelis.
Šiemet per keturis mėnesius šie sugavo penkis šunis, patys šeimininkai į įmonę atgabeno dar keturis jiems nebereikalingus tapusius keturkojus draugus. Iš jų vieną teko užmigdyti, kiti pateko į prieglaudą.
„Kačių nepriimame, net neturėtume kur jų padėti. Prieglaudos kačių iš mūsų nepaima, gyventojai – tuo labiau“, – patikino S. Vainauskas.
Jis neslepia: įstaigai nepriimant gyvų kačių, darbuotojams tenka rinkti jų gaišenas. Paprastai – nuo gatvių, kur gyvūnai patenka po ratais.
Per mėnesį surenkama iki dešimties šunų ir kačių gaišenų.
Jos laikomos įmonės šaldytuvuose, o kartą per ketvirtį bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ specialiu automobiliu išgabenamos utilizuoti.
S. Vainauskas teigia pastebintis, kad ir benamių šunų, ir kačių Panevėžyje mažėja.
„Matau, kaip aktyviai veikia socialiniai tinklai, kai šeimininkams pranešus apie nuklydusį šunį ar katę, sparčiai dalijamasi informacija“, – dėmesį atkreipė S. Vainauskas.
Jis svarsto, kad toks panevėžiečių pilietiškumas ir neleidžia keturkojams tapti benamiais.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga teigė, jog svarstydami, ar prisijungti prie iniciatyvos, kviečiančios sterilizuoti benames kates, specialistai atkreipė dėmesį, jog nebegauna skundų dėl šių keturkojų valkatų.
Pasak vedėjo, tai ir lėmė, kad Panevėžys akcijoje nedalyvauja.
Kad sumažėjo benamių kačių ir nebegaunama dėl jų skundų, pastebi ir Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžio seniūnas Saulius Skrebė.
Anot jo, per visus praėjusius metus dėl valkataujančių šunų sulaukta vos poros skundų. Jie sugauti ir nugabenti į prieglaudas.
Dėl benamių kačių nei pernai, nei šiemet dar niekas, pasak S. Skrebės, Panevėžio seniūnijoje nesiskundė.
Visgi Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė įsitikinusi, jog benamiai gyvūnai lieka didžiulė problema.
Jos įkurtoje prieglaudoje Kaimiškyje šiuo metu globojami vien šunys. Benames kates, kurių būdavo per 60, pavyko išdalinti, nemažai jų į savo namus pasiėmė patys gyvūnų globos draugijos savanoriai.
„Toje prieglaudos vietoje, kur buvome apgyvendinę kates, šiuo metu įkurta šunų gimdykla. Taigi, mūsų prieglaudoje daugiau vietos atsirado šunims, pagerėjo ir jų laikymo sąlygos“, – sako R. Liberienė.
Nepaisant, kad įstaiga atsisakė priglausti kates, R. Liberienė teigia nuolat sulaukianti prašymų pasirūpinti valkataujančiomis murklėmis.
Pasak gyvūnų globėjos, katės sunkiai socializuojasi, todėl vienas iš geriausių būdų jomis deramai pasirūpinti – sugavus sterilizuoti ir paleisti.
