Panevėžio politinis katilas kunkuliuoja. Dar nė nesulaukusios antrojo mero rinkimų turo rezultatų, partijos jau susirinko tartis dėl galimos būsimos valdančiosios daugumos. Neatmetama, kad panevėžiečių pasirinkimas, ką nori matyti meru, politinėms jėgoms gali netapti kelrodžiu kuriant koaliciją.
Nors kas užsidės mero regalijas, paaiškės tik po savaitės, jau dabar ryškėja net keli galimos valdančiosios daugumos variantai.
Prieš porą dienų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų būstinėje į Panevėžio tarybą išrinktų partijų atstovai rinkosi tartis dėl tolesnės politinės dėlionės.
Susitikimo iniciatorių liberalų atstovas naujos kadencijos miesto Taryboje Valdemaras Jakštas teigia, esą tai buvęs partijų nuomonių apie politinę situaciją po rinkimų pasidalijimas.
Liberalas neslepia, kad jei panevėžiečiai meru norėtų matyti antros kadencijos siekiantį ir pirmajame ture daugiausia balsų pelniusį Rytį Račkauską, kai kurios partijos gali parodyti iniciatyvą rinkti daugumą be mero, motyvuodamos jam teisėsaugos pareikštais įtarimais.
Visgi jis pats tvirtina neįsivaizduojantis tokios situacijos.
„Koaliciją turi formuoti meras. Jį išrenka žmonės ir būtų nepadoru kitiems apeiti jų sprendimą. Įstatymas nedraudžia susiburti daugumai, kuri būtų priešiška merui, bet ar tai bus teisinga rinkėjų atžvilgiu?“ – teigė V. Jakštas.
Jo nuomone, ne politikai, o teisėsauga turėtų įvertinti mero tinkamumą vadovauti miestui po rinkimų.
„Politikai neturi dirbti teisėjų darbo ir negali būti aukščiau už teismą“, – teigė dvi vietas miesto Taryboje užsitikrinusių liberalų atstovas.
Oficialiai nerems nė vieno
Liberalų sąjūdis nė vienam kandidatui į Panevėžio merus – nei R. Račkauskui, nei jo oponentui Seimo nariui Povilui Urbšiui – oficialiai neišreikš paramos antrajame rinkimų ture.
„Kalbėjomės su abiem kandidatais ir tikrai nėra taip, kad vieną palaikome, o kitą smerkiame. Mes laukiame, ką pasakys rinkėjai“, – sako V. Jakštas.
Nors, anot jo, galutinį sprendimą, į kurią barikadų pusę miesto Taryboje stoti liberalams, tars skyriaus taryba, kol kas linkstama į tai, kad bus dirbama su bet kurio būsimojo mero dauguma.
„Ką rinkėjai išrinks miesto vadu, su tais ir dirbsime. Eisime į tą daugumą, kurią formuos išrinktasis meras“, – patvirtino V. Jakštas.
Mato tris galimybes
Kol nesibaigė antras rinkimų turas, neutralią poziciją stengiasi išlaikyti ir socialdemokratai. Nors jų atstovas, į miesto Tarybą išrinktas Ramūnas Vyžintas viešai yra pareiškęs, jog jei R. Račkauskas būtų išrinktas meru ir susidarytų Tarybos dauguma, norinti jį nušalinti, palaikytų tokį pasiūlymą, socialdemokratų Panevėžio skyriaus pirmininkas Andrius Busila nėra toks tiesmukas.
Visgi jis irgi prasitaria, kad kairiesiems svarbiausia – dirbti valdančiojoje daugumoje.
„Tikimės, kad kažkas mus kviesis į koaliciją. Manome, kad tai bus ne viena politinė jėga ir formuosis bent dvi, o gal net ir trys. Mes tada svarstysime, kuri kryptis mums bus priimtiniausia, ir ta kryptimi judėsime“, – teigė A. Busila.
Šią, besibaigiančią, kadenciją socialdemokratai pradėjo irgi prisijungę prie mero R. Račkausko suformuotos valdančiosios daugumos. Tačiau joje padirbėję ilgiau nei metus, garsiai trenkė durimis pasitraukdami į opoziciją. A. Busila yra pripažinęs, jog tai buvo klaida. Veikiausiai toks žingsnis gerokai prisidėjo prie to, kad šioje kadencijoje keturis Tarybos nario mandatus turintys socialdemokratai išbarstė panevėžiečių pasitikėjimą ir rinkimuose gavo tik du.
Paliaubos su seimūno komanda
Kad po mero rinkimų formuoti daugumą gali imtis ne tik laimėtojas, patvirtino penkias vietas Taryboje pelniusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė, mero vietos siekusi, bet trečioji likusi ir iš tolesnės kovos rinkėjų eliminuota Indiana Grigienė.
Anot jos, dešiniųjų pozicija aiški – jei meru bus išrinktas įtarimų kupros slegiamas R. Račkauskas, neremti jo formuojamos valdančiosios daugumos.
Tačiau konservatoriai nesikrato bičiulystės su kitu kandidatu į Panevėžio merus P. Urbšiu, nors iki rinkimų panevėžiečiai matė, kaip abi šios pusės aršiai viena į kitą laidė kritikos strėles.
I. Grigienė patvirtino, jog dešinieji su P. Urbšiu aptarė galimo darbo drauge perspektyvą.
„Buvome susitikę su Urbšiu. Jis pats parodė tokią iniciatyvą. Šnekėjome apie galimą daugumą. Mums šita situacija irgi nėra lengva. Visi žino, kiek buvo P. Urbšio pasakyta apie partijas. Bet jei jis bus išrinktas meru, neatmetame galimybės dirbti kartu. Politika ir yra kompromisų menas. Mes už kalbėjimą su visais ir už tai, kad į miestą grįžtų demokratija. Nebūsime atstatę ragų“, – teigė konservatorė.
Formuotų daugumą be mero
R. Račkausko pergalės atveju dešinieji patys bandytų formuoti daugumą. Tokiu atveju panevėžiečių išrinktas meras liktų partijų užnugaryje. Konservatoriai tokį savo planą argumentuoja tuo, jog nors R. Račkauskas pirmajame rinkimų ture pelnė kone dvigubai daugiau balsų nei antras likęs P. Urbšys ir kone trečdalį balsų, tekusių visiems 11-ai kandidatų, siekusių mero kėdės, vis dėlto dar du trečdaliai balsavo ne už jį.
„Mes atstovaujame rinkėjams su kitokia pozicija ir turime galimybę formuoti daugumą be R. Račkausko. Gali būti junginys iš partijų ir kito komiteto“, – teigė I. Grigienė.
Vis dėlto konservatorė sutinka neturinti garantijų, kad šis ėjimas pasiteisintų. Anot jos, R. Račkauskui laimėjus mero postą, jam irgi didelės galimybės surinkti savo daugumą. Tam turėti reikia mažiausiai 14-os Tarybos narių palaikymą iš joje esančių 27. R. Račkausko pergalės atveju vien jo sąrašas užsitikrintų 9-is mandatus.
I. Grigienės teigimu, žinant tris mandatus turinčių valstiečių poziciją antrajame ture paremti R. Račkauską, jam neturėtų būti sudėtinga rasti dar du Tarybos narius, sutiksiančius jungtis į koaliciją.
Panevėžio valstiečių lyderis, į miesto Tarybą išrinktas Deividas Labanavičius patvirtino jau ne kartą išsakytą palaikymą dabartiniam Panevėžio merui. Pats D. Labanavičius teigė į partijų susitikimą konservatorių būstinėje net nebuvęs pakviestas.