Bažnytines knygas kelia naujam gyvenimui

Bažnytines knygas kelia naujam gyvenimui

 

Ar teko vartyti knygą, į kurią dar 17 amžiuje kunigas ranka brūkštelėjo įrašą, turintį milžinišką prasmę ir po kelių šimtų metų?

Tokiomis itin senomis, per laiką aptrupėjusiomis, kandžių apgraužtomis bažnytinėmis knygomis šiuo metu užverstas Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas, veikiantis M. Valančiaus gatvėje. Dalį jų Krekenavos bazilikos pastogėje vos prieš mėnesį netikėtai aptiko maldos namus rekonstruojantys statybininkai.

Istorinį lobyną iš Panevėžio vyskupijos bažnyčių surinkę archyvo specialistai dabar puslapis po puslapio kruopščiai skaitmenina ir netrukus bažnytines knygas internetu galės vartyti bet kuris genealogija besidomintis smalsuolis.

Pradėjo nuo savęs

Trisdešimtmetis panevėžietis Vytenis Bagdonas – tyrėjas, biocheminės analizės specialistas. Nuo pat paauglystės jį užvaldė istorija – ne bet kokia istorija, o giminės. Taip vyras ilgam įklimpo į genealogiją, giminystės medžių braižymą ir tai tapo didžiulė jo aistra.

„Jau seniai susidomėjau šeimos, giminės istorija ir nuo paauglystės ėmiau klausinėti artimųjų, ką jie žino, fiksuoti, sudarinėti genealoginį medį“, – pasakoja biologas.

Panevėžietis 2014 metais nusprendė paieškoti dar gilesnių savo istorinio medžio šaknų ir pasiekė net 1700 metus. Tai padaryti Vyteniui padėjo bažnyčiose nuo pašalinių akylai saugomos metrikų knygos.

Genealogijos gerbėjas susitarė su kai kuriais klebonais, kad už žvilgtelėjimą į tuos dokumentus jis atsilygins jų skaitmenomis. Taip pašnekovas sau ir dvasininkams įamžino Subačiaus, Smilgių ir Krekenavos bažnyčių knygas.

„Fotografavau tuos dokumentus išmaniuoju telefonu, raiška tikriausiai nebuvo pati geriausia, tad pasiūlius Lietuvos vyriausiajam archyvui surinktą medžiagą, mano darbo priimti niekas nepanoro. Bet man tos knygos labai pravertė, sužinojau daug – giminėje buvo tiek bajorų, tiek ir paprastų valstiečių“, – patikino V. Bagdonas.

Anot jo, kunigų saugoti dokumentai įdomūs bet kuriam istorijos šaltiniui.

„Tai ne tik faktai apie krikštynas, vestuves ar laidotuves. Kai kuriose knygose galima rasti įdomių, net anekdotinių klebono pastabų apie tai, kad gyventojas pabėgo pas kitą žmoną, ir nurodomas jo naujas adresas, jaunikis neatvyko į vestuves ir šios neįvyko, gyventojų surašymo metu minimas užsispyręs

Panevėžietis V. Bagdonas bažnytinėse knygose savo giminės šaknis pasiekė iki pat 1700 m.

lenkas“, – pasakojo V. Bagdonas.

Projektas su dvasininkija

O neseniai archyvų specialistai jau ir patys ėmė ieškoti šio istorinių lobynų medžiotojo. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ėmėsi didelio projekto, kurio metu iki 2021 metų užsimojo suskaitmeninti visas šalies bažnyčiose likusias metrikų knygas. Tad prireikė ir V. Bagdono laikytų dokumentų, tarp kurių rasta kol kas ir viena seniausių 1653 m. rašytų knygų iš Krekenavos bazilikos. Senesnė, manoma, dar yra tik Kaune – pildyta nuo1599 m.

„2016 metais Lietuvos archyvas susitarė su visomis septyniomis vyskupijomis, kad šios mums paskolintų savo bažnytines knygas projektui vykdyti. Pasiryžome nuskenuoti ir suskaitmeninti per 3,5 tūkst. leidinių, kuriuose seniau nei prieš šimtą metų įamžinti klebonų įrašai apie parapijoje buvusias krikštynas, santuokas, mirtis. Jau nuskenavome visas Vilniaus vyskupijos knygas, kurių radome vos ne dvigubai daugiau nei planuota. Taigi mūsų darbo mastai bus didesni, nei manėme “, – aiškino šio projekto koordinatorius Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje Ramojus Kraujelis.

Didžiulis darbas turėtų baigtis iki 2021 m. vidurio, kai visa surinkta ir nuskenuota medžiaga pasirodys internete plačiajai visuomenei. Iki tol suskaitmeninti dokumentai dar bus peržiūrėti su leidimais Archyvo skaitykloje, o projektui pasibaigus savo šaknų internete galės ieškoti visi.

Dalis bažnytinių knygų jau seniau suskaitmenintos ir saugomos sostinėje. Tokiu pačiu būdu, kunigams prašant, įamžinami ir naujesni nei šimto metų metrikai, bet jie nebus viešinami dėl asmens duomenų apsaugos.

Netikėti radiniai

Dabar surinktos senosios bažnytinės knygos jau kelios savaitės skaitmeninamos Panevėžyje, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo patalpose. Čia su nauja, specialia įranga dirba tam tikslui įdarbinti skaitmenintojai: menininkas Justinas Gaigalas bei buvusi žurnalistė Daina Karlonaitė.

Buvusi žurnalistė D. Karlonaitė džiaugiasi įsitraukusi į bažnytinių knygų skaitmeninimo projektą, nes jose randa labai daug įdomių faktų.

„Puslapio skenavimas ir skaitmeninimas trunka kelias sekundes, ilgiau reikia pasikrapštyti tik su itin aptrupėjusiomis, prastos būklės knygomis. Paprastas techninis darbas. Puiki įranga, kuri gali kokybiškai nukopijuoti ir itin išblukusį raštą“, – pasakojo D. Karlonaitė.

Kelintą savaitę plušančiai pašnekovei tokia veikla labai įdomi. Ji žavisi senąsias knygas rašiusių klebonų dailyraščiu, o keliuose leidiniuose aptiko ir netikėtų radinių.

Naujamiesčio bažnyčios 1939 m. knygoje gulėjo 30 Vokietijos reichsmarkių, o kitame šio krašto rankraštyje – dukros Jadzės atviras laiškas tėveliams. Iš Subačiaus parapijos su metrikų knyga atkeliavo šios bažnyčios 1938-ųjų susirinkimo protokolas, kuriame paminėta paskaita „Na, vyrai, pajudėkime“ bei vyriškas advento vakaras.

Prieš savaitę šie skaitmenintojai sulaukė itin įdomios istorinių leidinių kolekcijos iš Krekenavos bazilikos. Ją remontavę statybininkai pastogėje rado užkištas dingusias šios bažnyčios 20 a. knygas. Jų būklė – itin prasta, šie dokumentai išvežti tiesiai į Vilnių specialistams.

„Ne visas knygas galima skenuoti, kai kurias bando restauruoti arba tik konservuoja“, – aiškino archyvo atstovai.

Prieš išvežant Krekenavos turtą, jo ir viso šio proceso apžiūrėti progos nepraleido pati Panevėžio vyskupija. Vyskupas Linas Vodopjanovas ir kiti dvasininkai atvyko pavartyti surinktų knygų ir net patys jas skaitmenino.

Iš viso Panevėžio vyskupija per šį mėnesį archyvarams turėtų pristatyti apie 900 savo parapijų bažnytinių knygų. Iš dvidešimties bažnyčių nepaimtos dar aštuonios. Spėjama, kad tokių leidinių gali būti ir visas tūkstantis.

Įrankis tyrinėtojams

Seniausios iš Panevėžio parapijų, be Krekenavos, atvežtos dar 18 a. rašytos Naujamiesčio, Raguvos, Ramygalos bažnytinės knygos. Iš pastarosios pristatyti dokumentai saugoti taip kruopščiai, kad nustebo ir patys archyvų darbuotojai. Viskas buvo sudėliota specialiose dėželėse, o šios ilgus metus laikytos metalinėje spintoje.

Vyskupas Linas Vodopjanovas ir kiti dvasininkai atvyko pavartyti surinktų knygų ir net patys jas skaitmenino. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotraukos

„Ne visose bažnyčiose šie dokumentai laikyti taip tvarkingai, kai kurie gulėjo labai prastomis sąlygomis“, – sako surinkti iš klebonų atneštus siuntinius įpareigotas Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis.

Iš paties Panevėžio miesto jo rankas kol kas tepasiekė Kristaus Karaliaus katedros knygos. Jos čia išsaugotos tik nuo 1914 m., nes 1926 m. ši Dievo šventovė buvo perstatyta. Bet keli rankraščiai liko ir iš buvusios Kankinio šv. Stanislovo bažnyčios.

Seniausi rasti bažnyčių metrikai pildyti lotynų kalba, vėliau lenkų, rusų ir tik paskutiniai – lietuvių.

Suprasti jų įrašus nėra paprasta. Bet kaip sakė užkietėjęs genealogijos mėgėjas Vytenis, jis išmoko skaityti kunigų sudėtus faktus ir nemokėdamas nei lotyniškai, nei lenkiškai.

„Tai tikrai puiki mūsų archyvų ir kunigijos misija. Genealogija domimasi vis labiau, atsiranda naujos jos galimybės, todėl bažnyčių dokumentai taip pat itin pravers tyrinėtojams. Aiškinantis savo šaknis, vienos bažnyčios istorinių šaltinių neužtenka – norint viską rasti, tenka daug miestų, kaimų apvažiuoti. O dabar bus viskas vienoje vietoje“, – projekto naudą įvertino Panevėžyje dirbantys senųjų metrikų skaitmenintojai.

Komentarai

  • Nuostabu! Šaunuoliai!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų