P. Židonio nuotr.

Baseinų vandenį drumsčia nežinomybė

Baseinų vandenį drumsčia nežinomybė

Paskaičiavę, kad dėl išaugusių energijos kainų šiais metais išlaikyti vieną baseiną atsieina tiek, kiek prieš pandemiją buvo išleidžiama visiems dešimčiai, nuo kitos savaitės pusę jų uždaro „Impuls“ sveikatingumo klubai. Panevėžyje – taip pat.

Kitų miesto baseinų likimas kol kas kybo ant vilties plauko.

Panevėžio sporto centras nuo spalio ketino po trijų mėnesių pertraukos vėl pakviesti lankytojus į „Aukštaitijos“ sporto komplekso baseiną. Tačiau dabar nežino, ar dėl brangymečio pavyks.

Kiek ramiau gyvena tik „Žemynos“ progimnazija ir Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras.

„Žinant, kiek laiko mūsų šalyje tvarkomi dokumentai, nerimaujame dėl to, kad šiemet mūsų saulės elektrinės dar gali netekti naudoti.“

V. Vilutis

Savąjį baseiną uždariusi tik vienam vasaros mėnesiui, „Žemyna“ sukilusių kainų naštą tikisi pakelti ant progimnazijos stogo susimontavusi energiją baseinui gaminsiančią saulės elektrinę.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro baseinas irgi dar veiks kaip veikęs. Pasak šio centro vadovės, nebus didinamos ir apsilankymo jame kainos. Tačiau atėjusieji be gydytojo siuntimo šiame baseine ne itin laukiami – jis užpildytas ligonių.

O štai „Impuls“ baseiną ir pirtelę panevėžiečiams teks pamiršti neribotam laikui.

Paskutinė darbo diena bus rugsėjo 11-oji. Iki tol baseine dar galima apsilankyti sumokėjus 16 eurų.

Visiems dešimčiai šalyje veikiančių „Impuls“ sveikatingumo klubų vadovaujanti Greta Radzevičienė sako, jog Panevėžyje lankytojai žinią apie uždaromą baseiną pasitiko ramiai – supranta situaciją, tad konfliktų nekyla. Tuo labiau kad ne vienam įsigijusiam klubo metinį abonementą tiko pasiūlytos alternatyvos.

„O tie, kurie ateidavo į „Impulsą“ vien dėl baseino, gali be jokių sąlygų nutraukti sutartį. Grąžinsime įmokas visiems, kurie yra sumokėję iš anksto“, – patikino G. Radzevičienė.

„Impuls“ baseiną panevėžiečiams teks pamiršti neribotam laikui. P. Židonio nuotr.

Už keturis eurus nebeplaukios

Nuo praėjusių metų spalio mėnesio lankytojus priėmęs „Aukštaitijos“ sporto komplekso baseinas vasarai duris buvo užvėręs liepos 1-ąją. Dabar, pasak už jo veiklą atsakingo Panevėžio sporto centro direktoriaus Sauliaus Raziūno, baseinas vėl ruošiamas atidarymui. Bet ar taip bus, priklausys nuo miesto administracijos vadovų.

„Būtent Savivaldybės administracija tvirtina baseino atidarymo datą, – aiškino S. Raziūnas. – O apsilankymo baseine kainas tvirtina politikai – Savivaldybės taryba.“

Direktorius teigimu, dar nesuskaičiuota, kiek reikėtų didinti sportininkų treniruočių, vaikų mokymo plaukti, pavienių baseino lankytojų bilietų kainas, kad baseino išlaikymas netaptų per didele našta. Tačiau neginčytina, jog dėl pabrangusios energijos jos kils. Taip, kaip praėjusį sezoną, kai valanda baseine suaugusiajam kainavo keturis eurus, moksleiviui – du, jau nebebus.

„Mūsų baseinas toks, kad jame sunaudojama daugiau šilumos, ne elektros energijos. Kol kas visus gąsdina padidėjusi elektros kaina. Kiek kainuos šiluma, dar tiksliai neaišku“, – situacijos neapibrėžtumu dalijasi S. Raziūnas.

Kiek kainuoja baseino išlaikymas per sezoną ir kiek per mėnesį, atskiri skaičiavimai Sporto centre neatliekami. Pasak direktorius, už viską – sporto rūmų, ledo arenos, futbolo stadiono ir kartu baseino išlaikymą mokama bendrai. Bet, žinia, dar sovietmečiu statytas „Aukštaitijos“ sporto kompleksas atsieina nepigiai – pastatui gi beveik šeši dešimtmečiai.

Tad ieškant būdų, kaip mokėti mažiau už energiją, ant „Aukštaitijos“ sporto komplekso stogo siekta irgi įrengti saulės elektrinę. Jai pinigų, sako S. Raziūnas, būtų skyrusi Centrinė projektų valdymo agentūra. Tačiau nors skelbti net šeši viešųjų pirkimų konkursai, neatsirado, kas sumontuotų elektrinės modulius.

Ar šį sezoną atvers duris „Aukštaitijos“ sporto centro baseinas, nežinia – dar sovietmečiu statytas kompleksas miestui atsieina nepigiai. P. Židonio nuotr.

Prioritetas – sportininkams ir vaikams

Skirtingai nei „Aukštaitijos“ sporto kompleksui, „Žemynos“ progimnazijai saulės elektrinę savo baseinui pavyko įsirengti. Į ją dedamos viltys išgyventi sunkmetį, nors kad sumontuota elektrinė galėtų pradėti veikti, dar reikia baigti sutvarkyti dokumentaciją.

„Žinant, kiek laiko mūsų šalyje tvarkomi dokumentai, nerimaujame dėl to, kad šiemet mūsų saulės elektrinės dar gali netekti naudoti“, – prisipažįsta progimnazijos vadovas Vidmantas Vilutis.

„Žemynos“ baseinas neveikė tik vieną vasaros mėnesį, kol atostogavo jame dirbantys treneriai bei aptarnaujantis personalas.

Šiuo metu baseinas dirba ir yra nuolat užimtas. Pasak V. Vilučio, jame treniruojasi 320 sportininkų, tiek lankančių plaukimo būrelius, tiek siekiančių aukštų sportinių rezultatų.

Taip pat šiame baseine plaukti mokysis 400 miesto vidurinių mokyklų antrokėlių. Jų treniruotes apmoka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programa, finansuojama iš šalies biudžeto.

Esant tokiam užimtumui, pasak mokyklos vadovo, galimybė pavieniams lankytojams paplaukioti „Žemynos“ baseine jau praėjusį sezoną buvo tik keli kartai per savaitę ir tik nuo 20 valandos.

Valanda suaugusiam asmeniui kainavo pusketvirto euro, vaikui – du eurus.

„Šiemet kreipsimės į Savivaldybės tarybą prašydami didinti apsilankymų baseine kainas“, – patvirtino V. Vilutis.

Kiek bus prašoma kilstelėti mokestį, dar skaičiuojama.

„Žemynos“ progimnazijos baseinui išgyventi sunkmetį turės padėti ant šios mokyklos stogo montuojama saulės elektrinė. P. Židonio nuotr.

Procedūrų nebrangina

Miesto Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrui vadovaujanti Rūta Pranculienė tikina, kad energijos kainų šuolis jų baseino tikrai neuždarys. Toliau bus atliekamos ir visos kitos vandens bei purvo procedūros.

„Brangymetį sutinkame su nerimu, – neneigia R. Pranculienė. – Bet viliamės, kad išgyventi padės viršsutartinės paslaugos.“

Ligonių kasa leidžia įstaigai per mėnesį priimti 78 pacientus ambulatorinei reabilitacijai. Tačiau turinčiųjų gydytojų siuntimus tokioms procedūroms ateina gerokai daugiau – būna, per mėnesį iki 120.

Kad visi jie turėtų galimybę gydytis, tenka viršyti leistinų priimti ligonių „kvotą“.

„Priimame, nors nežinome, ar Ligonių kasa mums už tai sumokės. Jei taip, išgyvensime be nuostolių, jei negausime apmokėjimo, turėsime bėdų“, – sako direktorė.

Nepaisant situacijos, procedūrų įkainių didinti neketinama.

Į klausimą, ar esant tokioms apkrovoms neatimama galimybė į Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą patekti lankytojams, neturintiems gydytojo siuntimo, bet norintiems nusipirkti gydomąsias procedūras baseine, R. Pranculienė atsako, kad tą padaryti galima atėjus paskutinę mėnesio savaitę – jeigu vietos baseine iki tol nebūna išdalytos siuntimus turintiems pacientams.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų