Baseiną teko uždaryti

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• Aktualijos
• 2021.10.24 11:00

Naujo baseino laukiantiems panevėžiečiams tapo nebeprieinamas ir senasis. Po ilgų pandeminių suvaržymų rugsėjo pabaigoje duris atvėręs Panevėžio sporto centro senukas baseinas A. Jakšto gatvėje praėjus lygiai mėnesiui vėl lankytojams užvėrė duris. Tik šįkart ne dėl viruso baimės, o dėl vandens – susidrumstusio ir tapusio nepermatomu.

„Nieko labai blogo tam vandeniui neatsitiko. Kokybė jo gera, netinkama tik išvaizda. Kadangi visi mūsų baseino vandenį įpratę matyti tyrą kaip ašara, lankytojai atkreipė dėmesį į jo drumstumą“, – teigė Panevėžio sporto centro direktorius Saulius Raziūnas.

Anot jo, vanduo susidrumstė tiekėjams laiku nepristačius vandenyje esančias kietąsias daleles sutraukiančių chemikalų.

„Jos laisvai sau plaukiojo ir gąsdino lipančius į baseiną“, – žaismingai baseino uždarymo problemą pristatė S. Raziūnas.

Direktorius pasakoja daug metų dirbęs sporto treneriu, universitete baigęs inžinerinius mokslus, o šis sporto centras, kitados vadintas sporto kombinatu, jo pirmoji darbovietė ir dirbdamas vyriausiuoju inžinieriumi lankytojams nematomų baseino santechnikos ir visų kitų sistemų reikalus perkandęs kaip reikiant.

„Mūsų baseine vanduo toks pat kaip ir visuose civilizuoto pasaulio baseinuose. Tačiau bėda toji, kad 1965 metais statyto baseino pagrindinė įranga sena, primontuoti prie jos šiuolaikinius prietaisus, skirtus užtikrinti vandens kokybei, o vėliau ir juos prižiūrėti nėra taip paprasta“, – patikino S. Raziūnas.

Sporto centro vadovas teigė puikiai prisimenantis laikus, kai reikiami chemikalai į baseino vandenį būdavo pilami kibirais, dabar būtinus chemikalus paskirsto pati automatika.

„Bet reikia turėti ką skirstyti. O štai dabar, negavę tų chemikalų, buvom priversti uždaryti baseiną ir taip nuvylėm lankytojus“, – apgailestavo direktorius.

P. Židonio nuotr.

Nepakeičiamasis chloras

Pagrindinis cheminis elementas, darantis visuomeninių baseinų vandenį švarų, anot S. Raziūno, kaip buvo, taip ir išlieka chloras. Būtent jis lankytojus saugo nuo užkrato odos ir kitokiomis ligomis, chloras neutralizuoja ir vandenyje esantį šlapimą. O jo, anot direktoriaus, prileidžiamo lankytojų, neišvengiama visuose baseinuose.

Be visų kitų chemikalų, į baseino vonią pilami koaguliantai. Tai tokia cheminė medžiaga, kuri skatintų kraujo krešėjimą, bet baseine ji sutraukia mikrodaleles, kurios vėliau išfiltruojamos modernių filtrų. Dabar tų koaguliantų Panevėžys ir pritrūko. Kaip vieną priežasčių, kodėl taip atsitiko, sporto centro vadovas įvardijo pandemiją, sutrikdžiusią daugelio medžiagų tiekimą.

S. Raziūno teigimu, sovietmečiu statyto sporto centro A. Jakšto gatvėje baseinas iš esmės buvo atnaujintas 1998-aisiais, pakeitus jo vandens valymo sistemą. Tuomet sumontuota nauja vandens filtravimo įranga.

„Iki tol buvome įpratę prie drumsto baseino vandens, o štai tuomet, prieš 21-erius metus, pamatėme jo vandenį tokį, kad, pavyzdžiui, jei į baseiną būtų įkritusi knyga, ją, esančią penkių metrų gylyje, būtų buvę galima skaityti sėdint ant baseino krašto“, – senuosius pokyčius mena direktorius.

Saugo ausų būgnelius

Baseinai, kurių gylis siekia penkis metrus, Lietuvoje tėra du: Panevėžyje ir Kaune. Abu statyti tam, kad juose treniruotis bei varžytis galėtų ir šuolininkai į vandenį. Aukščiausias šuolių į vandenį tramplinas įrengtas 10-ies metrų aukštyje. Anot S. Raziūno, šuolininkų į vandenį era Panevėžyje baigėsi – iš tokio aukščio jau niekas nebešokinėja. Treneriai savo sportininkams leidžia nušokti daugiausia nuo penkių metrų tramplino.

„Gal ne visi žino, kad šuolininkams nuo tramplino gresia ausų būgnelių plyšimas. Tad dar tada, kai rūpinausi inžineriniais sporto centro, o drauge ir baseino reikalais, bandžiau jam išrūpinti oro pagalvę. Tai toks plika akimi nematomas įrenginys, kuris veikia taip, kad įšokus į vandenį ištykšta daugybė oro purslų. Tas oras, jo pagalvė, ir apsaugo nuo ausų būgnelių plyšimo“, – pasakojo S. Raziūnas.

Jis apgailestavo, kad iš tuometės sovietų valdžios Panevėžio baseinui išrūpinti oro pagalvės taip ir nepavyko.
Beje, iškilumas baseino pastato stoge, įrengtas virš 10 metrų tramplino, prieš porą metų buvo tapęs avariniu, jam grėsė suirti ir užkristi ant plaukikų. Tuomet imtasi tą statinio vietą remontuoti. S. Raziūno teigimu, dabar plaukti po tramplinu saugu.

Kitokios higienos normos

Panevėžio sporto centro baseinas pripildytas 800 kub. m vandens. Kasdien jo talpykla papildoma dar 200 litrų vandens. Vandens kokybė nuolat tiriama laboratorijose. S. Raziūnas patikino, kad dėl nekokybiško vandens iki šiol baseino nėra tekę uždaryti. Uždaromas jis buvo dėl santechnikos gedimų pačiame baseine ir dėl to, kad vandens tiekėjai visam Panevėžiui nutraukdavo karšto vandens tiekimą. Per visą 56-erių metų baseino gyvavimą ilgiausiam laikui jį buvo uždariusi pastarųjų metų pandemija.

Šį rudenį baseinui atvėrus duris, lankytojai pastebėjo, kad tuščia vonelė, į kurią, pripildytą chemikalų, būdavo privaloma įžengti einant į baseiną plaukioti. Teigta, kad ši procedūra saugo nuo nagų grybelio užkrato. Pasak S. Raziūno, į vonelę chemikalai nebepilami pasikeitus higienos normoms.

„Baseino persirengimo kabinose nebeliko medinių grindų padėklų, jie pakeisti plastikiniais. Išsiaiškinta, kad būtent per tuos medžio padėklus gali plisti nagų grybelis“, – aiškino S. Raziūnas.

• Sekundė
• Daiva BARONIENĖ
• #aukštaitijos sporto rūmai
• #baseinas
• #Panevėžys