Kad šioje vietoje gyventa garsaus skulptoriaus J. Zikaro, dabar mena tik memorialinė lenta. P. Židonio nuotr.

Bankui pergalė – kultūrai netektis

Bankui pergalė – kultūrai netektis

Prieš penkerius metus Panevėžio apskrities archyvas surinko ir paskelbė iškalbingus dokumentus apie P. Puzino gatvėje nugriautą skulptoriaus Juozo Zikaro namą. Nors jo nebėra jau keturias dešimtis metų, iki šiol liko neatsakytas klausimas, kaip nutiko, kad saugomas kultūros paveldas buvo nušluotas nuo žemės ir jo vietoje iškilo bankas, o dabar ten veikia Registrų centras.

Panevėžyje, P. Puzino gatvėje, dabartinio Registrų centro vietoje buvusio Juozo Zikaro namo nebėra jau beveik keturiasdešimt metų, bet jo istorija tebejaudina iki šiol.

Kaip teigiama Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos pateikiamoje virtualioje parodoje, namo nugriovimo istorija iki šiol nėra ištirta ir gerai žinoma.

Vis dėlto kruopščiai surinkti dokumentai byloja apie dviejų jėgų susirėmimą dėl skulptoriaus namo ir su tuo susijusį begalinį raštų siuntinėjimą.

Nors P. Puzino gatvėje stovėjęs iškilaus skulptoriaus namas dar 1970-aisiais buvo paskelbtas vietinės reikšmės istorijos paminklu, įtrauktas į saugotinų pastatų sąrašą, 1984 metais sulygintas su žeme, o jo vietoje išdygo bankas.
Parodai „Neišsaugotas Juozo Zikaro namas Panevėžyje“ pateikiami Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo iš įvairių šaltinių surinkti dokumentai, nuotraukos, laiškai.

„Mus, panevėžiečius, ištiko nelaimė, nes ėmė griauti mūsų žemiečio talentingo skulptoriaus Juozo Zikaro statytą namą. Mes labai pergyvename dėl to, nes tame name lietuvių skulptūros genijus sukūrė savo geriausius darbus“, – rašė panevėžietis Juozas Mėdžius (1936–1994) laiške garsiam to meto rašytojui Juozui Baltušiui, tikėdamasis, jog šis pajėgs sustabdyti griovimo procesą.

Apie tokią nelaimę J. Mėdžius informavo ir Kaune gyvenusią skulptoriaus dukrą Alytę Zikaraitę.
J. Mėdžiaus, vėliau ir A. Zikaraitės laiškai apie artėjantį namo sunaikinimą pasiekė ir įvairias redakcijas, Kultūros ministeriją, Ministrų Tarybą.

Gavęs honorarą už lietuviškų monetų sukūrimą, J. Zikaras pagaliau galėjo tinkamai pasirūpinti šeima. Pasistatė namą su dirbtuve Panevėžyje. LIETUVOS LITERATŪROS IR MENO ARCHYVO nuotr.

Būtinybės nebuvo

J. Zikaro namas, kaip teigia istorikas, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas, turėjo išlikti labai svarbi atminties vieta ne tik panevėžiečiams, bet ir visai Lietuvai.

To pastato griauti tikrai nebuvo būtinybės – jame galėjo iki šiol būti patrauklus kultūros židinys, pažinties su praeitimi, garsiais kūrėjais vieta.

Kam pirmajam šovė į galvą mintis nušluoti pastatą nuo žemės paviršiaus, nebūtų lengva atsakyti net ir turint gausybę to laikmečio dokumentų.

Bet štai yra išsaugotas dar 1981 metais rašytas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinės kontoros raštas Panevėžio miesto vykdomajam komitetui dėl žemės sklypo skyrimo bankui statyti.

Ten jau nurodoma, kad bankas numatytas statyti būtent toje vietoje – M. Margytės (dabar P. Puzino) gatvėje.
Yra ir miesto Vykdomojo komiteto 1981 rugsėjo mėn. sprendimas „Dėl leidimo projektuoti ir žemės sklypų suteikimo bei sumažinimo“.

1984 metų pradžioje Panevėžio valdžią pasiekė tuomečio TSRS valstybinio banko raginimas parengti sklypą bankui statyti.

Miesto kultūros skyrius bandė užkirsti tam kelią. Birželio mėnesį informavo Kultūros ministeriją apie numatomą griovimą, o kitu raštu tai pačiai ministerijai pranešė, jog įspėjo Valstybinį banką apie tai, jog nėra Kultūros ministerijos leidimo.

Tačiau rugpjūtį iš J. Zikaro namo, kuriame ilgus metus veikė notaro kontora bei Liaudies kontrolės komitetas, šios įstaigos buvo iškeldintos.

Be šeimininkų likęs pastatas pradėtas niokoti. Iš paminklinio namo iškrausčius ten buvusias įstaigas, išplėštos grindys, langai, durys, išardytos krosnys.

Tik tada žmonės sužinojo, jog to namo likimas jau nuspręstas.

Nieko nedelsdamas, J. Mėdžius ėmėsi veiksmų, pradėjo rašyti laiškus kuo plačiau stengdamasis pranešti šią žinią ir ieškodamas pagalbos. J. Baltušiui laiškas parašytas 1984 m. rugpjūčio 10 dieną.

Sušvitusi viltis

Skulptoriaus dukrai A. Zikaraitei J. Mėdžius parašė du laiškus. Pirmajame rugpjūčio 12 dieną jis menininko atžalai nusiuntė iš Kultūros ministerijos gauto atsakymo kopiją. Antrajame – po kelių dienų rašytame – džiaugėsi, kad jau „namelio nebegriaus, net ir langus bei duris įdės, kurias buvo išsivežę kokie tai privatūs žmonės į galbūt kolektyvinius sodus“.

J. Mėdžius dar priminė, kad iš J. Baltušio gavo atsakymą: „Jis su didžiausiu pasipiktinimu sutiko tą žinią, kad griaunamas mūsų genijaus J. Zikaro namas. Ir prižadėjo per kitas instancijas viską sudėti į vietą, banko statyba bus perkelta į kitą vietą. Aš daug košės užviriau. Paruošiau eil. knygelę, ir gali sukliudyti ją išleisti.“
Greičiausiai viltį, jog namo nebegriaus, ir suteikė gautas J. Baltušio atsakymas. Visgi šis rašytojo laiškas nebuvo surastas.

„Apie Juozo Mėdžiaus asmeninį archyvą nieko nežinoma. Bet jo rašyti laiškai Juozui Baltušiui ir Alytei Zikaraitei išliko ir saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve. Iki šiol jie nebuvo tyrinėti ir apie Juozo Mėdžiaus indėlį gelbstint žymaus mūsų kraštiečio Juozo Zikaro namą niekur neužsimenama nė žodeliu“, – apibūdindamas surinktus dokumentus pažymėjo Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis.

Respublikinės reikšmės paminklas

J. Mėdžius dirbo Panevėžyje, rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialiniame muziejuje. Buvo žinomas kaip poetas, rašė eilėraščius, spausdino vietinėje ir respublikinėje spaudoje.

Šiam žmogui nebuvo tas pats, kokį kultūros, istorijos paveldą Panevėžys nusineš į ateitį.

Pradėjęs kovoti dėl J. Zikaro namo išlikimo, jis savo laiškuose primindavo ir kitus skaudulius:

„Panevėžyje įsigalėjo griovimo manija: nugriovė Julijono Lindės-Dobilo namą ir vos sugebėjo apginti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės namą, kur dabar muziejėlis. 1979 m. spalio 22 d. miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 444 šis rašytojos namas turėjo būti nugriautas, nors jis yra respublikinės reikšmės istorijos paminklas“, – rašė J. Mėdžius.

Prie protesto balso prisidėjo ir paties skulptoriaus dukra. A. Zikaraitė, siekdama, kad būtų išsaugotas tėvo namas Panevėžyje, taip pat ėmėsi rašyti laiškus. Juos išsiuntė savaitraščio „Literatūra ir menas“ redakcijai, Panevėžio miesto vykdomajam komitetui, Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojui Aleksandrui Česnavičiui.
Visi su šiuo klausimu susiję laiškai būdavo persiunčiami į Kultūros ministeriją.

Nurašė trūkumams

Nepaisant kilusio didžiulio ažiotažo, griovimo darbai nebuvo sustabdyti.

1984 metų rugsėjo 6 dieną, kai namas jau buvo griaunamas, Kultūros ministerija parašė raštą Ministrų Tarybai ir pranešė apie kultūros paminklų apsaugos įstatymo pažeidimus Panevėžyje.
Rugsėjo 10-ąją Lietuvos TSR Ministrų Taryba kreipėsi į Panevėžio vykdomąjį komitetą, prašydama pateikti pasiaiškinimą.

O Panevėžio valdžia tą klausimą jau buvo svarsčiusi rugsėjo 3-iosios posėdyje. Buvo svarstytas „Dėl LTSR istorinių ir kultūrinių paminklų apsaugos ir naudojimo įstatymo pažeidimo klausimas“.

Vartydami šį dokumentą matome, jog posėdyje pirmiausia, kaip anuomet buvo įprasta, kalbėta, kaip gerai istoriniai ir kultūros paminklai yra prižiūrimi, saugomi, tik toliau pridėta „tačiau yra ir trūkumų“.

Ir tada aiškinama, kad 1984 metų liepos mėnesį iš minimų patalpų išsikėlus notaro kontorai ir Liaudies kontrolės komitetui, „Gamybinė butų ūkio valdyba nepareikalavo, kad nuomininkas priduotų namą, ir neužtikrino jo apsaugos. Namas savavališkai pradėtas ardyti ir pažeistas LTSR istorijos ir kultūros paminklų apsaugos įstatymas“.

Dar išaiškinta, kad toje vietoje statyti numatytas banko pastatas buvo suprojektuotas be Kultūros ministerijos leidimo.

Paskui buvo numatyta už pažeidimus pareikšti porą papeikimų, prisižadėta daugiau dėmesio skirti paminklų apsaugai ir prašyta skirti etatą būtent paminklų apsaugai.

Bet to, kas suniokota, sugriauta, jau buvo nebeįmanoma grąžinti atgal.

 

Komentarai

  • Tikrai nieko tokio, kad tas namas nugriautas, kad pastatytas bankas. Puiku. Nera ko virkauti, gaileti. Sv. Zitos gatveje taip pat reiketu Bites nama supuvusi nugriauti, pastatytu kazka naujo, kitokio, reikalingesnio.

  • Jūsų manymu ir istoriją sunaikint ,,nieko tokio“. Paskui galėsim rašyt tokią kokią norim.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų