-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Dirbame tiek politiniu lygmeniu, tiek su tarnybomis, kad šį klausimą spręstumėme. Pastaruoju metu Rusijos piliečiai, turintys Šengeno vizas, daug gausiau kirto sieną. Ir tai yra ne tik saugumo klausimas, bet ir politinis bei moralinis klausimas. Baltijos valstybės jau pasiekė bendrą sutarimą ir dabar gryniname tą apribojimo politiką“, – kalbėjo E. Rinkevičius.
Nors, jo teigimu, visų pirma ketinama klausimą spręsti nacionaliniu lygiu, ministras teigė besitikintis bendrą sprendimą su kitomis Baltijos šalimis priimti artimiausiu metu.
„Mes pirmiausia imsimės nacionalinių procedūrų, kurios galioja mūsų šalyse, nes Vyriausybės turi nuspręsti dėl šio klausimo ir taip pat koordinuosime dokumentus, derinsime su valdžios isntitucijomis. O remiantis sprendimais priimsime bendrą sutarimą artimiausiu metu”, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu akcentavo, kad Baltijos šalys ketina koordinuotai priimti sprendimus dėl taikomų išimčių.
„Manau, kad galutinis sprendimas iš Estijos pusės bus pakankamas, kad nustatytume aiškų barjerą Rusijos piliečiams, kad jie negalėtų įvažiuoti į Estiją ir bus numatytos aiškios išimtys šiam sprendimui. Mes galėsime koordinuoti šias išimtis, kad būtų išvengta spragų ties pasieniu“, – kalbėjo Estijos užsienio reikalų ministras.
„Sprendimas bus priimtas artimiausiu metu“, – pridūrė jis.
Lietuvos užsienio ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad, siekiant apriboti asmenų iš Rusijos su Šengeno vizomis patekimą į Baltijos ir kitų kaimyninių valstybių teritorijas, nacionalinio lygio sprendimai gali būti pritaikyti.
Vis tik, pažymėjo jis, nacionaliniai sprendimai yra efektyvūs tik tuomet, kai jie yra koordinuoti ir suderinti.
„Kitaip tariant, kai mes pritaikome tas pačias taisykles visose valstybėse, tai reiškia, kad žmogus, pabandęs įvažiuoti vienoje valstybėje, jis sulaukęs neigiamos reakcijos, neįleistas, jis negalėtų pavažiuoti du šimtus kilometrų į šiaurę ar pietus ir sėkmingai kirsti sieną. Siekiant to išvengti, bandome kaip įmanoma geriau koordinuotis“, – kalbėjo G. Lansbergis.
„Tikiuosi, kad tai jau yra dienų klausimas, savaičių, tai yra jau artimo laikotarpio klausimas“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad trečiadienį Kaune prasidėjo dvi dienas truksiantis Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jo metu ministrai ketina aptarti regioninio saugumo stiprinimo, Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą bei paramos šiai šaliai klausimus.
Ministrai taip pat ketina diskutuoti apie energetinį saugumą regione bei globalių ekonominių iššūkių poveikį šio regiono šalims, aptarti glaudesnio bendradarbiavimo perspektyvas su Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono demokratinėmis šalimis, pasirengimą artėjančiai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai bei kitus regionui aktualius klausimus.
Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8) – neformalus ir neinstitucionalizuotas penkių Šiaurės ir trijų Baltijos valstybių – Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimo formatas. NB8 šalys rotacijos būdu kiekvienais metais koordinuoja NB8 veiklą, rengia ir globoja tais metais vyksiančius susitikimus. 2022 metais NB8 bendradarbiavimą koordinuoja Lietuva.
