M. GARUCKO nuotr.

Baltijos keliu – senoviniais automobiliais

Baltijos keliu – senoviniais automobiliais

Baltijos kelias – unikalus fenomenas, pasauliui parodęs trijų Baltijos sesių vienybę ir dvasinę stiprybę, – šiemet švenčiančia 30-metį.

Savo žygį, savotiškai atkartojantį tą, kuris rugpjūčio 23-iąją įvyko prieš tris dešimtmečius, pradėjo ir senovinių automobilių entuziastai iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Taip pat prisijungė Lenkijos, Baltarusijos, Suomijos žygeiviai.

Garsiai ir triukšmingai

Panevėžiečiai sekmadienio popietę sutikdami senovinės technikos žygio dalyvius turėjo galimybę pasigrožėti unikaliu paradu, o kartu ir nusikelti laiku į praeitį.

Organizatorių teigimu, tai pirmasis toks bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos renginys nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Iš viso žygyje užsiregistravo 205 įvairių senovinių transporto priemonių – nuo motociklų iki autobusų, bet į Panevėžį užsuko pusšimčiu mažiau – likusieji prisijungs pakeliui. Tiesa, gali būti ir taip, kad kai kuriems kelionę teks nutraukti anksčiau: keliems žygio dalyviams jau prireikė automechanikų pagalbos iš Vilniaus tik pasiekus Panevėžį.

Į renginį sugužėję smalsuoliai galėjo ne tik apžiūrėti ne vieną dešimtį skaičiuojančias transporto priemones, išpuoštas tautine atributika, bet ir pakalbinti jų savininkus. Tarp jų ir tuos, kurie savo keturratėmis ar dviratėmis mašinomis dalyvavo ir tikrajame Baltijos kelyje 1989-aisiais.

M. GARUCKO nuotr.

M. GARUCKO nuotr.

Karo trofėjus

Kiekvienos žygyje dalyvaujančių transporto priemonių istorija – unikali, o jų amžius svyruoja nuo 30-ies iki daugiau nei 100 metų.

Seniausias automobilis, važiuojantis Baltijos kelyje, – „Ford T Speedster“, pagamintas 1912 metais. Seniausias motociklas – „Indian Scout 101“ – kilometrus skaičiuoja nuo 1928-ųjų.

Vienas įspūdingesnių automobilių –kauniečiui Stanislovui Bartkevičiui priklausantis 1935-ųjų mersedesas kabrioletas.

Kaip teigė antikvarinės mašinos savininkas, „Mercedes-Benz 290 Cabrio D Long“ gaminti pagal specialų užsakymą Vermachto generolams, ir dienos šviesą išvydo vos pusšimtis modelio kopijų. Dabar belikę tik du tokie automobiliai visame pasaulyje.

„Tai buvo karo trofėjus, – automobilio atsiradimo istoriją Sekundei.lt pasakojo S. Bartkevičius. – Rusai po Antrojo pasaulinio karo juos nusavino ir paskui išdalino aukštosioms mokykloms. Dešimt metų tai buvo tuomečio Kauno politechnikos universiteto tarnybinis rektoriaus automobilis, kurį vairavo mano tėvukas. Paskui automobilis buvo nurašytas į metalo laužą, teko įveikti sunkius kelius, kad būtų gautas leidimas automobilį nusipirkti jo vairuotojui.“

Dailiu kostiumu pasidabinęs mersedeso savininkas atviravo, kad dabar tai šeimos automobilis. Atėjus laikui, juo važinės sūnus, pilotuojantis boingą, ar dukra su žentu. Vyro tvirtinimu, nors mašina turi sukaupusi nemažą metų bagažą, riedės dar ilgai.

„Jis visiškai autentiškas – į automobilį žiūriu per padidinimo stiklą, kad nebūtų nieko svetimo, – šypsosi pašnekovas. – Esu nejaunas, tad mėgstu senovinę techniką. Turiu ir dar du senus motociklus, kurių vienas – 1938 metų. Be galo smagu prasilėkti ar sudalyvauti renginiuose!“

Bet šis senovinių automobilių žygis S. Bartkevičiui pirmiausia labai prasminga veikla. Prieš tris dešimtmečius jis taip pat stovėjo Baltijos kelyje ir tai buvo, prisipažįsta vyras, sunkiai nupasakojamos emocijos ir išgyvenimai.

„Dalyvavau prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje kartu su vaikais, tad ir dabar negalėjau atsisakyti. Gal kito jubiliejaus jau nebesulauksiu“, – sakė S. Bartkevičius.

M. GARUCKO nuotr.

M. GARUCKO nuotr.

Abu švenčia jubiliejų

„Lada“ senų automobilių žygyje važiuojantis Ernestas Marinskas atviravo, kad pačiam neteko išgyventi Baltijos kelio euforijos – vyras pats šiemet švenčiantis trisdešimtmetį. Tačiau nedalyvauti jubiliejaus minėjimo renginiuose jis negalėjo.

„Man, kaip jaunam žmogui, įdomu kultūringai ir kartu prasmingai praleisti laiką. O kartu ir proga iš garažo išsistumti automobilį, kuriuo važiuoju tik išskirtinėmis progomis“, – šypsojosi E. Marinskas.

Ši mašina – gana naujas Ernesto pirkinys. Vyras jau turėjo „Lada“, bet pasitaikius progai įsigijo ir dar vieną. Iki tol turėjusią tik vieną šeimininką. Tas automobilį sovietmečiu buvo gavęs pagal paskyrą, tad labai prižiūrėjo ir rūpinosi. Važinėjo iki tol, kol leido sveikata.

Kai pirmojo „Lados“ savininko dukra nusprendė automobilį parduoti, norėjo, kad šis neatsidurtų „bulių kautynėse“, bet toliau riedėtų gatvėmis.

„Ji puikiai ir važiuoja, – patikino E. Marinskas. – Gal tik triukšmo daugiau lyginant su šiuolaikinėmis mašinomis. Daugiau – jokio skirtumo: vairas apvalus, pedalai taip pat tie patys!“

O štai iš Biržų atvykęs Almantas Januševičius į kelionę leidosi su 1959-ųjų „Opel Olympia Rekord“. Kaip tikino žygeivis, daugiau tokių mašinų Lietuvoje nebelikę.

Nors mašina vokiška, bet atkeliavusi iš Skandinavijos. Kai ją įsigijo A. Januševičiaus tėtis, buvo gerokai parūdijusi, tad teko restauruoti. Bet opelio viduje viskas liko originalu.

„Prieš trisdešimt metų Baltijos kelyje stovėjome prie Saločių, – pasakojo Sekundei.lt biržietis. – Dabar leisimės savo senienomis iki pat Talino. Tai simbolinis, bet kartu ir labai įdomus žygis bus!“

M. GARUCKO nuotr.

M. GARUCKO nuotr.

Nėra tik istorija

Žygio dalyvius sutikęs Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas sakė Baltijos kelią buvus sunkiai pakartojamu reiškiniu, tačiau svarbiausia, kad žmonės nepamiršo ir išradingai toliau švenčia šią mums svarbią pergalę.

„Prieš tris dešimtis metų pasaulis Sąjūdžio ir Baltijos kelio dėka išvydo absoliučiai unikalią ir taikią, bet persmelktą tikėjimu ir viltimi akciją, kuri buvo organizuota šventam tikslui suburiant Baltijos tautas. Labai svarbu, kad ir šiandien Baltijos kelias nėra tik istorija, svarbu, kad jos žmonės išradingai įprasmina šį unikalų istorinį įvykį“, – kalbėjo miesto vadovas.

Panevėžio garbės pilietis Alfredas Zigmantas, prisidėjęs, kad senovinių automobilių žygeiviai užsuktų ir į Panevėžį, pasveikino visus su artėjančiu gražiu trisdešimtmečiu. O svečiai – senovinių automobilių klubų vadovai iš Latvijos ir Estijos panevėžiečius pakvietė atvykti į sostines.

Žiūrovų ir žygio svečių laukė ne tik Karaliaus Mindaugo husarų bataliono karių virta kareiviška košė, bet ir koncertas – visus linksmino folkloro ansamblis „Pulkelis“, kapela „Nevėžis“, liaudiškų šokių kolektyvas „Grandinėlė“.

Iš Panevėžio žygeiviai buvo išlydėti į Pasvalį. Toliau maršrutas drieksis per Rygą, Cėsį, Valmierą, Viljandi ir Tiūrį, o Taliną entuziastai turėtų pasiekti antradienį, rugpjūčio 20 dieną.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų