P. Židonio nuotr.

Baigiama aikštė negailėjo staigmenų

Jei pasaulio nebūtų užklupusi pandemija, o Ukrainos – Rusija, sutvarkytą Nepriklausomybės aikštę Panevėžys būtų turėjęs jau porą metų, tvirtina miesto Savivaldybės atstovai.

Gerokai užsitęsusi ir panevėžiečius nuvarginusi jos rekonstrukcija pagaliau eina į pabaigą ir jau šį mėnesį, o vėliausiai – kitą žadamas atnaujintos aikštės atidarymas.

Nepriklausomybės aikštės sutvarkymo projekto vadovas, Panevėžio savivaldybės specialistas Tadas Stanikūnas tvirtina, jog net keletą metų jos tvarkymui koją kišo pasaulinio masto problemos, o dabar laukiama Panevėžio įmonėje „Betono mozaika“ gaminamų plytelių.

Ne dažais, o baltos spalvos plytelėmis projektuotojai sumanė sužymėti J. Tilvyčio gatvės automobilių stovėjimo vietas. Kai tik plytelės bus pagamintos ir vietos sužymėtos, sutvarkyta aikštė bus atverta visuomenei.

Švokš naujas fontanas

Baigiamas įrengti ir vienas pagrindinių Nepriklausomybės aikštės akcentų – fontanas, užimsiantis nemažą jos dalį.

Pasak T. Stanikūno, nors projektuotojai fontaną pavadino muzikiniu, tačiau jam trykštant muzika neskambės. Projekto vadovas juokavo, kad muzika taps trykštančios bei krentančios vandens srovės ir po jas vasaromis lakstančių vaikų klegesys.

Iš grindinio trykštančias sroves reguliuos sumontuota kompiuterinė programa. Nepriklausomybės aikštės fontaną vakarais nutvieks besimainančios šviesos.

Fontano danga – granito, o pati aikštė, pasak T. Stanikūno, dengta akmens struktūrą turinčiomis betono plytelėmis. Dalis plytelių pagal aikštės kūrėjų planus – sendintos, tamsios spalvos.

Nepriklausomybės aikštė taip pat padengta vadinamosiomis korio plytelėmis, pro jas skverbsis žaluma.

Keturios zonos

Projektuotojai Nepriklausomybės aikštę suskirstę į keturias zonas. Reprezentacinė priešais Švč. Trejybės bažnyčią, judesio zona sukurta tarp pietinės bažnyčios dalies ir eina link J. Tilvyčio gatvės. Toje vietoje įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai. Muzikinė įrengta priešais Muzikinį teatrą. Planuojama, kad ateityje toje po atviru dangumi esančioje vietoje teatro artistai rengs koncertus.

Arčiau Klaipėdos g. sukurta poilsio bei komercinė zona. Šioje dalyje įrengti elektros įvadai.

T. Stanikūnas pabrėžė, kad tose vietose, kur įrengta terasomis vadinama medinė aikštės danga, bus statomi suolai-gultai, panašūs į esančius Senvagės salelėje. Pačių medžio terasų įrengimo principas panašus į esančiųjų Kultūros ir poilsio parke.

„Mašinoms ant tų terasų važinėti nerekomenduojama“, – sako T. Stanikūnas, prisiminęs bėdas, kai net kelis kartus ant Kultūros ir poilsio parke išklotų medinių lentelių užropoję automobiliai jas sulaužė, o remontas užsitęsė.

Aikštė pabrango

Nepriklausomybės aikštė jau apsodinta žydinčiais augalais. T. Stanikūnas neslėpė, jog pradėjus tvarkyti aikštę vieną kitą medį teko nupjauti. Specialistas tikina, jog nuostolio gamtai nepadaryta, tie medžiai buvo seni ir tręštantys.

Aikštės prieigoje prie J. Tilvyčio gatvės pasodinta raudonlapių bukų.

Nepriklausomybės aikštės tvarkymo darbų leidimas gautas dar 2018-ųjų pabaigoje. Aikštės ir jos prieigų atnaujinimui skirta kiek daugiau nei 1,9 milijono eurų, iš jų 1,6 milijono eurų – ES fondų lėšos.

Sutartyje buvo numatyta, kad dėl infliacijos brangstant statyboms, Savivaldybė savo lėšomis padengs brangimą. Remiantis tokiu susitarimu, pasak T. Stanikūno, 8 proc. teko didinti maždaug ketvirtadalio darbų vertę.

Iššūkiai vienas po kito

Pasak T. Stanikūno, aikštės sutvarkymo darbus nutolino ne viena priežastis.

Pirmiausia Savivaldybei nelengvai pavyko per viešųjų pirkimų konkursą surasti rangovą. Antrąja kliūtimi tapo netikėti radiniai po žeme – archeologai Švč. Trejybės bažnyčios prieigose aptiko buvusias kapines, tad teko palaikus iškasti ir perlaidoti senosiose miesto kapinėse.

Dar viena kliūtimi tapo statybininkų atrastos Švč. Trejybės bažnyčios šarvojimo salės, įrengtos ne po pačiais maldos namais, o šalia jų, po aikšte. Dėl to teko montuoti specialias konstrukcijas, kad aikštė, po kuria yra ertmės, nesmegtų.