Autostopu per Europą

Autostopu per Europą

Pirmą kartą panevėžietis Daumantas Lukošiūnas automobilius stabdė būdamas vos septynerių. Tuomet jis važiavo tik kelis kilometrus iki namų. Sulaukęs trylikos autostopu keliavo kiek ilgesnį atstumą – į Vilnių, o vienuoliktoje klasėje – į Lenkijoje vykusį muzikos festivalį.

Dabar dvidešimt dvejų D. Lukošiūnas gali pasigirti autostopu apkeliavęs bene pusę Europos. Jam teko būti Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje ir Austrijoje.

Didžiausiai kelionei į Portugaliją vaikinas pasiryžo baigęs mokyklą. Tąkart su savimi jis pasiėmė tik pačius reikalingiausius daiktus. Daumantas pasakoja, kad pinigus, kuriuos buvo pasiėmęs, išleido jau antrą kelionės dieną. Vis dėlto badauti neteko, nes būdamas muzikalus grodavo gatvėse ir taip užsidirbdavo.

Pirmą kartą panevėžietis Daumantas Lukošiūnas automobilius stabdė būdamas vos septynerių.

Dvidešimt dvejų D. Lukošiūnas gali pasigirti autostopu apkeliavęs bene pusę Europos. Jam teko būti Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje ir Austrijoje.

Visa kelionė į Portugaliją ir atgal į Lietuvą truko apie du mėnesius. Vaikinas kai kuriuose miestuose pasilikdavo ilgiau. Keliautojas tikina, kad dažnai taip susibičiuliaudavo su jį vežusiais žmonėmis, kad pas juos ir apsistodavo. Jei nepavykdavo rasti kur pernakvoti, miegodavo palapinėje.

Vieną iš įsimintinų vairuotojų D. Lukošiūnas sutiko Prancūzijoje. Tąkart vyriškis iškart pasakė, kad yra įsimylėjęs, ir įspėjo, kad dėl to gali keistai elgtis. Prancūzas nenustygo vietoje ir net sutiko nuvežti keliautoją į Paryžių, nors šis miestas buvo ne pakeliui. Vyras norėjo parodyti vaikinui Eifelio bokštą, bet jo rasti iškart nepavyko, o laiko vairuotojas neturėjo.

Vis dar gajūs stereotipai

D.Lukošiūnas automobilių stabdymą prilygina loterijai. Kartais automobiliai sustoja labai greitai, o kartais tenka laukti kelias valandas.

„Labai svarbu tai, kokioje vietoje stovi ir ar vairuotojams esi matomas“, – patirtimi dalijasi keliautojas. Visada reikia pagalvoti, ar automobiliams bus patogu sustoti, todėl geriausia stovėti stotelėse arba greitėjimo juostose.

Anot D. Lukošiūno, toks keliavimo būdas tiek Lietuvoje, tiek Europoje gana populiarus. Daug vaikino pažįstamų renkasi važiuoti pakeleivingomis mašinomis. Jis pasakoja, kad yra netgi tokios varžybos, kuriose dalyviai lenktyniauja, kas pirmas autostopu nusigaus į tam tikrą vietą.

Važiavimo autostopu kultūra labai plati. Visgi paviršutiniška visuomenės dalis smerkia tokius keliautojus. Yra nemažai stereotipų, kad pakeleiviai yra vagys, valkatos ar narkomanai. Šitoks keliavimas yra ekologiškas, todėl kaip tik turėtų būti skatinamas. Kartu keliaujantys žmonės sumažina naudojamų automobilių skaičių.

Vis dėlto Daumantas pastebi, kad visuomenėje vis dar trūksta supratingumo. Žmonės labai abejingi vieni kitiems. Pasak jo, tokios kelionės gali praturtinti tiek keleivį, tiek vairuotoją – jos suteikia galimybę pažinti žmogų, pabendrauti.

Pozityvumas niekam nepakenkia

D.Lukošiūnas sako, kad geriausia iš tokių kelionių nieko nesitikėti, tada nenusivilsi, o kaip tik būsi maloniai nustebintas.

„Žinoma, pozityvumas niekada niekam nepakenkė“, – juokiasi keliautojas.

Daumantas tiki, kad kokiomis savybėmis žmogus pasižymi, tokius ir žmones pritraukia. Labai dažnai sustoja tie vairuotojai, kurie panašūs į tave. Vaikinas mano, kad keliaujant nereikia bijoti, tokia baimė yra nepagrįsta ir gali tik prišaukti nelaimę.

Vaikinas pabrėžia, kad tokiose kelionėse svarbu gerbti save ir kitus, nes dėl padarytų klaidų kenčia visų keliautojų autostopu vardas. Vairuotojų požiūris į pakeleivius įvairiose šalyse skiriasi. Kiekviena tauta turi savo kultūrą ir skirtingas tradicijas.

Vis dėlto, anot Daumanto, visur galima sutikti žmonių, pasirengusių padėti. Visose šalyse jis susikalbėdavo anglų kalba. Tačiau kai kurios tautos, pavyzdžiui, prancūzai, mėgsta apsimesti, kad nesupranta ir kalba tik gimtąja kalba.

Išėjimas iš komforto zonos padeda tobulėti

Pasak D. Lukošiūno, keliavimas autostopu suteikė labai daug patirties.

„Tik kai pasitrauki iš savo komforto zonos, gali tobulėti“, – įsitikinęs Daumantas.

Jo nuomone, daug žmonių svajoja apie keliones, bet nesiryžta nieko daryti. Šiose kelionėse vaikinas sako išmokęs ne tik vertingų gyvenimo pamokų, bet ir pasisėmęs išminties.

Kai keliauji pasiėmęs tik būtiniausius daiktus, pradedi labiau vertinti tai, ką turi. Iš kitos pusės, toks keliavimo būdas padeda suprasti, kiek daug nereikalingų daiktų yra musų kasdienybėje.

„Lietuvoje gyventi nėra taip jau blogai, tik žmonės nemoka vertinti to, ką turi“, – mano Daumantas. Anot jo, labai svarbu kiekvieną dieną jausti dėkingumą už pačius paprasčiausius dalykus, tai padeda žmonėms jaustis laimingesniems.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų