Automobilius išstūmė konteineriai

Automobilius išstūmė konteineriai

Skaitytojo pasiūlyta tema

Daugiabučių kiemuose jau seniai neišsitenka gausybė automobilių, o kai kur juos išstumia ir platėjančios rekonstruojamos atliekų konteinerių aikštelės. Panevėžyje, Vilniaus gatvėje esančio trylikaaukščio gyventojai piktinasi, kad prieš porą metų Savivaldybė juos išvijo iš pagrindinės gatvės, apmokestinusi stovėjimo vietas, o prieš kurį laiką ir taip nedidelėje kiemo stovėjimo aikštelėje išrikiuoti atliekų konteineriai. Pateikę prašymą Savivaldybei padėti išspręsti problemą dėl automobilių stovėjimo vietų, gyventojai išgirdo patarimą persėsti į viešąjį transportą.

Jau ne vienas šio namo gyventojas sulaukė Savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus nuobaudų dėl automobilių, paliktų prie naujai įrengtos atliekų konteinerių aikštelės. Jokių geltonų linijų, rodančių, kad prie jų stovėti draudžiama, nėra. Vilniaus gatvės 8-ojo namo bendrijos pirmininkė Danutė Skaburskienė teigė, kad ji pati ne kartą mačiusi, kaip atliekų išvežti atvykę bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojai išsitraukę planšetes fiksuoja pažeidėjus. Mat privažiuoti priekonteinerių šiukšliavežiai negali.

„Pastatė naujus konteinerius, bet nepažymėjo prie jų geltonos linijos, todėl visi ir toliau čia stato automobilius. Suprantu ir atliekų vežėjus, kurie su didžiule mašina negali net apsisukti, todėl visus iš eilės fotografuoja. Jeigu būtų nubrėžta geltona linija, gal žmonės ir nestatytų“, – svarsto bendrijos pirmininkė.

Išeitis – autobusai

Trylikaaukščio kiemas ir taip mažas. Anksčiau gyventojai savo mašinas palikdavo Vilniaus gatvėje, bet prieš porą metų čia stovėjimo vietos buvo apmokestintos. O maždaug prieš metus vidiniame namo kieme atsirado ir atliekų konteinerių aikštelė – stovėjimo vietų sumažėjo dar bent dešimčia.

„Bėda, kad apmokestinus stovėjimą Vilniaus gatvėje, daugelis vykstančiųjų į turgų ar dirbantieji centre automobilius pradėjo statyti mūsų ir taip mažame kieme. Mes patys neišsitenkame, o dar kai suvažiuoja kiti, visai nebeliko vietos. Todėl žmonės ir statosi prie neseniai įrengtos atliekų aikštelės“, – pripažįsta D. Skaburskienė.

Pirmininkės teigimu, didelė blgybė, kad daugiabučiui priskirtame žemės sklype nėra vietos įrengti naujai automobilių aikštelei: kieme – vaikų žaidimo vieta, o po savo langais automobilių taip pat niekas nenori matyti, ypač vyresnio amžiaus gyventojai. Todėl automobiliai statomi, kur tik randama laisvos vietos: jų prigrūsta Sirupio gatvė.

„Savivaldybėje motyvavo, kad konteinerių aikštelė įrengta pagal Europos Sąjungos standartus ir valdiškoje žemėje, tad daugiabutis negali nieko reikalauti. Mums pasiūlė važinėtis viešuoju transportu. Dar viena alternatyva turėti vietą prie namo – ją išsipirkti gatvėje, bet mėnesiui kainuoja apie 300 eurų“, – pasakojo namo pirmininkė.

Mieste trūksta vietos

Savivaldybės Investicijų projektų skyriaus vadovė Violeta Lauraitienė pripažįsta, kad nepasitenkinimo dėl naujai rengiamų ir rekonstruojamų atliekų aikštelių yra nemažai. Pasak Savivaldybės atstovės, įsiklausyti į gyventojų norus ne visais atvejais įmanoma.

„Esame parengę schemą, pagal kurią tas aikšteles ir dėliojame. Gyventojų pageidavimu kartais tenka keisti vietą, numatytą atliekų konteineriams, bet ne visada tas pavyksta. Jeigu tiks vieniems, bus blogai kitiems. Pavyzdžiui, Algirdo gatvėje privatiems asmenims buvo atiduota žemė, ten statyti konteinerių aikštelių negalima, o gyventojai į savo daugiabučio kiemus įsileisti nenori. Konteinerių plėtros projekto esmė – rūšiuoti skirti konteineriai, todėl jų yra daugiau, aikšteles reikia plėsti, bet tas sukelia žmonių nepasitenkinimą“, – teigė V. Lauraitienė.

Panevėžyje bus rekonstruotos 143 antžeminės atliekų aikštelės, iš jų 12 įrengtos naujai. Taip pat suplanuotos 35 naujos požeminės aikštelės, iš kurių 15 dar tik projektuojamos. Pasak V. Lauraitienės, šiuo metu projekto vykdymas šiek tiek pristabdytas, atliekamas įrengtų aikštelių auditas. Projektas turi būti baigtas įgyvendinti iki 2023 metų.

Rasti vietą, kur pagal visus reikalavimus galėtų būti įrengtos atliekų aikštelės, pasak V. Lauraitienės, itin sudėtinga. Mat pagal reikalavimus konteineriai negali stovėti arčiau nei 10 metrų nuo gyventojų langų, viena nuo kitos atliekų aikštelės turi būti išdėstytos kas 100 metrų, išlaikytos požeminių tinklų apsaugos zonos, kas yra sunkiausia, nes visas miestas išvagotas požeminiais tinklais.

„Šio projekto esmė – skatinti žmones rūšiuoti atliekas, vien atliekų aikštelėms papuošti lėšų nebūtume gavę. Tad anksčiau stovėdavo 3–4 konteineriai, o dabar – 7–9. Natūralu, kad kai kuriais atvejais tenka aukoti ir kelias vietas, kur įprastai žmonės statydavo savo automobilius“, – kalbėjo V. Lauraitienė.

Apeliuoja į supratingumą

Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Daiva Svirelienė neslėpė, kad per savaitę išrašoma bent po kelis protokolus vairuotojams, savo transporto priemones paliekantiems prie pat atliekų konteinerių. Nors bauda už šį pažeidimą siekia nuo 30 iki 140 eurų, pirmą kartą apsiribojama įspėjimu.

„Paprastai užtenka vieno įspėjimo, kad žmogus susiprastų. Automobilis – tik jo asmeninė nuosavybė, o konteineriai – jau viešasis interesas. Kad visiems būtų gerai, reikia ir supratingumo“, – motyvuoja D. Svirelienė.

Pasak jos, geltonų linijų, draudžiančių stovėti, braižyti nebūtina, nes miesto Tarybos patvirtintos taisyklės aiškiai nurodo, kad griežtai draudžiama užstatyti transporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikšteles. Anot valdininkės, gyventojai turėtų suprasti, kad jeigu komunalininkams nebus sudarytos galimybės laiku išvežti atliekas, kils kitų bėdų.

„Iš bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ gauname nuotraukų, kuriose aiškiai matyti, kad konteineriai taip užstatyti, kad nei privažiuoti, nei jų iškrauti neįmanoma. Jeigu norime užtikrinti, kad atliekos būtų rūšiuojamos, o konteineriai laiku ištuštinami, patys gyventojai turi pasirūpinti, kad tam būtų sudarytos sąlygos. Reikia prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių“, – aiškino D. Svirelienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų