-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Praėjusios savaitės pabaigoje įvykusiame elektroniniame aukcione beveik 4 000 kvadratinių metrų automobilių stovėjimo aikštelė parduota už 2 mln. eurų. Pradinė pardavimo kaina siekė gerokai mažiau – beveik 700 tūkst. eurų.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Jolantos Petrauskės teigimu, dėl aikštelės aukcione varžėsi du dalyviai. Specialistė teigė negalinti atskleisti jų tapatybės.
Kol kas Savivaldybė neviešina ir naujojo aikštelės šeimininko, motyvuodama, kad pirkimo–pardavimo sutartis dar nepasirašyta. Tas turi būti padaryta per mėnesį.
„Laimėtojas bus paskelbtas, kai bus pervesti pinigai ir pasirašyta sutartis. Aukciono dalyviai gali pasirinkti sumokėti baudą ir atsisakyti turto. Taip irgi yra buvę“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Miesto Savivaldybės taryba dar vasarą balsų dauguma pritarė automobilių aikštelės pardavimui.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius tuomet motyvavo, jog J. Basanavičiaus gatvėje, prie naujai statomos autobusų stoties, esanti aikštelė priklauso Savivaldybei, tačiau jokios naudos miestui neneša. Ja naudojasi šalia įsikūrę verslai, o prižiūrėti ir atnaujinti tenka iš miesto biudžeto.
Iš aukciono dalyvio sumokėtų 2 mln. eurų į Savivaldybės biudžetą įplauktų mažesnė suma – apie 1,5 mln. Eur. Kita dalis už parduotą valstybei priklausantį sklypą, kuriame įrengta aikštelė, atiteks Turto bankui, valdančiam valstybės turtą.
„Pagal pirminį parduodamo turto vertinimą aikštelė, kaip statinys, ir žemės sklypas kainuoja maždaug po tiek pat. Nuo žemės vertės pusė sumos atitenka Savivaldybei, kita dalis – valstybei. Kadangi aukcione suma nuo pradinės kainos padidėjo kelis kartus, atitinkamai tokia pačia dalimi reikia atiduoti Turto bankui už parduotą valstybinę žemę“, – teigė Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Anot jo, pardavus aikštelę, gautoji suma veikiausiai atitektų Savivaldybės investiciniams projektams užbaigti. Kitiems metams miesto biudžete planuojama numatyti apie 2 mln. eurų šiuo metu kylančios naujos autobusų stoties statyboms.
Po ja bus įrengta požeminė aikštelė su 88 nemokamomis stovėjimo vietomis. Ji taip pat galėtų tarnauti ir kaip priedanga ekstremalių situacijų atvejais.
T. Jukna sako negalintis pažadėti, kad naujoji požeminė aikštelė visada bus nemokama.
„Bet, manau, kaina nebūtų kosminė, nekainuotų brangiau nei mokestis gatvėse. Savivaldybė galvoja ne kaip iš jo daugiau uždirbti, bet kaip suvaldyti transporto srautus. Matome, kad dabartinis 30 ct mokestis nebeveikia. Turime 98 proc. užpildytų vietų ir jau net mokamą laisvą galima rasti kone tik per stebuklą. Parkavimo mokesčiu bandome sureguliuoti, kad nors dalis gyventojų rinktųsi alternatyvų transportą“, – komentavo direktorius.
Panevėžio savivaldybė prieš keletą metų jau turėjo planų, kaip mainais už automobilių aikštelę gauti miestui naują autobusų stotį. P. Židonio nuotr.
Šiuo metu vienai didžiausių miesto centre automobilių aikštelei perėjus į privačias rankas, ir toliau turės būti išlaikyta ta pati jos paskirtis. Tą numato teritorijų planavimo dokumentai.
Tačiau neatmetama, kad naujasis savininkas stovėjimą joje gali apmokestinti.
Pasak T. Juknos, Savivaldybės lūkesčiai dėl centrinės miesto dalies aiškūs jau nuo 2016-ųjų.
Tais metais vykusioje „Expo Aukštaitija“ parodoje panevėžiečiams buvo pristatyta vizija, kaip pasikeis miesto centras.
Į Savivaldybės planą jį sutvarkyti ši aikštelė neįėjo.
„Norint vienu metu sutvarkyti centrinę miesto dalį, nelieka nieko kito, kaip surasti naujų investuotojų. O paprasčiausias kelias investicijoms pritraukti – tai perleidimas asmenims ar institucijoms, kurios gali investuoti į tokį turtą“, – sprendimą parduoti aikštelę dar vasarą vykusiame miesto Tarybos posėdyje komentavo T. Jukna.
Pasak administracijos direktoriaus, Savivaldybės vizija – dabartinės aikštelės vietoje įrengtos ir administracinės, komercinės patalpos, taip užtikrinant ir pakankamą automobilių stovėjimo vietų skaičių.
„Labai tikimės, kad stovėjimo vietų joje nesumažės, tačiau teritorija bus išnaudota racionaliai ir ekonomiškai efektyviai. Kadangi aukcione kaina padidėjo net kelis kartus, manome, kad tas, kas ketina aikštelę įsigyti, neplanuoja ten laikyti vien tik automobilių, bet svarsto, kaip tos investicijos greičiau atsipirktų“, – sako T. Jukna.
Neoficialiais duomenimis, aukciono galima laimėtoja – prekybos centro „Iki“ pastatą Panevėžio centre valdanti bendrovė „Baltisches Haus“, plėtojanti ir valdanti komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą visoje Lietuvoje.
Apie dalyvavimą aukcione patvirtino šios bendrovės rinkodaros vadovė Raimonda Mailaitė.
„Galime tik patvirtinti, kad dalyvavome aukcione. Informaciją, kas yra aukciono laimėtojas, bus galima sužinoti Registrų centre, kai bus įregistruota pirkimo–pardavimo sutartis“, – „Sekundei“ komentavo R. Mailaitė.
Panevėžio savivaldybė prieš keletą metų jau turėjo planų, kaip mainais už šią automobilių aikštelę gauti miestui naują autobusų stotį.
Savivaldybė, jos įmonė Panevėžio autobusų parkas bei „Baltisches haus“ rengėsi pasirašyti sutartį, pagal kurią pastaroji būtų savo lėšomis suprojektavusi ir pastačiusi naują autobusų stotį su peronu Savanorių a. skvero vietoje.
Mainais verslininkams būtų buvusi perduota naudoti šalia „Iki“ prekybos centro esanti 0,4 ha automobilių stovėjimo aikštelė.
Šis planas žlugo, kai Panevėžiu susirūpino Vilniaus konservatoriai.
Tuometė Seimo Audito komiteto pirmininkė, konservatorė Ingrida Šimonytė kreipėsi į prokurorus. Tokio kreipimosi sulaukusi Panevėžio apygardos prokuratūra nurodė iš planuojamos pasirašyti sutarties išbraukti kai kurias sąlygas. Po tokio teisėsaugos įsikišimo Savivaldybei teko naujos autobusų stoties statyboms lėšų ieškoti iš miesto biudžeto.
T. Juknos nuomone, šis neįvykęs sandoris miestui vis dėlto būtų atnešęs daugiau naudos.
„Savivaldybė būtų gavusi naują autobusų stotį mainais už tą aikštelę. Dabar 7 mln. eurų kainuos stoties statybos, o aikštelę pardavėme už 2 mln. eurų. Anas sandoris, jei būtų įvykęs, miestui būtų buvęs naudingesnis. Nors per tą laiką išaugo turto vertė, bet statybų kaina dar daugiau“, – palygino administracijos direktorius.
Prie statomos Panevėžio autobusų stoties „Baltisches haus“ vis tiek yra pridėjusi ranką. Bendrovė miestui dovanojo jos techninį projektą, kuris biudžetui būtų kainavęs apie 100 tūkst. eurų.
Šis verslininkų žingsnis irgi buvo sukėlęs ant kojų praėjusios kadencijos Tarybos opoziciją. Devyni jos atstovai kreipėsi į valstybės institucijas prašydami išaiškinti, ar tokia parama miestui neprieštarauja įstatymams. Sukeltas ažiotažas baigėsi šnipštu. Vyriausybės atstovas išaiškino, jog Panevėžio taryba, balsų dauguma nusprendusi iš privačios įmonės priimti naujos autobusų stoties techninį projektą, nenusižengė įstatymams ir pasielgė teisėtai.
Moderni Panevėžio autobusų stotis, planuojama, duris atvers po pusmečio, kitų metų antrąjį ketvirtį.
