Istoriniame, bet į Panevėžį atvykstančiuosius gąsdinančiame autobusų stoties vaiduokliu virtusiame apleistame pastate – makabriškas radinys.
Apie prie baisiojo pastato aptiktą galbūt negyvą vyrą Bendrajam pagalbos centrui pranešė maždaug 9.30 val. paskambinęs praeivis. Atvykusiems greitosios pagalbos medikams teko brautis per apleistą pastatą juosiančios betoninės tvoros plyšį, kad patektų į teritorijos vidų. Jo pirmame aukšte iš tiesų rastas į aplinką nebereaguojantis vyras. Nelaimėliui medikai niekuo padėti nebegalėjo. Konstatuota vyro mirtis.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Rasos Meištės teigimu, mirusysis – 60-metis vyras, neturėjęs nuolatinės gyvenamosios vietos. Pasak policijos atstovės, pirminiais duomenimis, smurto žymių nepastebėta.
Įvykio aplinkybės tiriamos.
„Sekundės“ šaltinių žiniomis, apleistas pastatas seniai virtęs neoficialiu benamių viešbučiu. Jame nuolat glaudžiasi čia guolius susisukę bent trys gyvenamosios vietos neturintys vyrai. Vieną jų, savo aplinkoje pelniusį Naktinio Petro pravardę, ir pasiglemžė mirtis. Stoties nuolatiniai lankytojai pasakojo, kad benamiai čia jaučiasi kaip savo namuose. Jų nesulaiko net betoninė tvora. Žmonės pamena, kai kartą apsileidęs vyras, išlindęs net per grėsmingai atrodančio ir vos besilaikančio antro aukšto lango ertmę, šūkavo ir skeryčiojosi.
Autobusų stoties piktžaizdė – dar 1923-iasiais statytas ir dabar klaikiai atrodantis, menkaverčiais krūmokšniais apaugęs namas priklauso dviejų verslo partnerių Gvido Drobužo ir Remigijaus Juodviršio vienai iš bendrovių – beveik po lygiai valdomai „Lauktuvės jums“.
Panevėžio savivaldybė šį pastatą jau daug metų įtraukia į sąrašą apleistų pastatų, apmokestinamų didesniu nekilnojamojo turto mokesčiu.
Visgi sankcijos kol kas bevaisės. R. Juodviršis dėl tokios situacijos kaltina pačią miesto Savivaldybę. Vieno stambiausių Panevėžyje verslininko teigimu, namo neįmanoma imtis rekonstruoti, nes valdininkai nesiima padėti spręsti problemos dėl privažiavimo prie jo. Įmonės savininkas tvirtina dėl šios bėdos į Savivaldybę ne kartą yra kreipęsis ir žodžiu, ir raštu.
„Kol nėra suformuotas kelias iki pastato, nieko negalime imtis. Savivaldybė vis žada ką nors daryti, bet kol kas situacija tokia, kad į jį patekti galima tik per svetimą žemę – valstybinę ir privačią. Kol privažiavimo nėra, šnekėti apie rekonstrukciją tas pats kaip šakėmis rašyti ant vandens“, – kalbėjo R. Juodviršis.
Verslininką piktina, kad net aukštų betono plokščių tvora neapsaugo privačios nuosavybės nuo įsibrovėlių.
„Nežinau, kodėl negerbiama nuosavybė. Tokio aukštumo tvora!“ – stebėjosi R. Juodviršis.