Savivaldybė apskaičiavo, kad nemokamas važiavimas viešuoju transportu kol kas būtų nepakeliama finansinė našta miestui. P. Židonio nuotr.

Autobusai be bilietų – tik populistinė utopija?

Autobusai be bilietų – tik populistinė utopija?

 

Rugsėjo 22-ąją minimą Tarptautinę dieną be automobilio, visus panevėžiečius miesto viešasis transportas vežė visiškai nemokamai. Praėjusią savaitę Panevėžio savivaldybėje buvo sugrįžta ir prie klausimo, ar Aukštaitijos sostinė pajėgi turėti nemokamą viešąjį transportą ištisus metus.

Nors visi sutinka, kad tai suteiktų patrauklumo žaliausiu miestu tituluojamam Panevėžiui, tačiau abejojama, ar miestas pakeltų tokią finansinę naštą. Skaičiuojama, kad per metus miesto biudžete tam reikėtų surasti apie 4 milijonus eurų. Panevėžyje viešasis transportas vienas pigiausių, palyginti su kitais didžiaisiais miestais, taigi kiekvieno panevėžiečio kelionė yra bent iš dalies kompensuojama iš miesto biudžeto.

Našta ar galimybė

Nemokamas viešasis transportas – našta biudžetui ar viena iš galimybių bent iš dalies išvengti miestų taršos, automobilių spūsčių gatvėse ir užkimštų kiemų?

„Tai svarstytinas klausimas. Tam, kad būtų galima daryti kokias nors išvadas, būtina išsiaiškinti poreikį, atlikti tam tikras analizes, apklausti pačius gyventojus. Vienareikšmiškai atsakyti, ar tokia idėja pasiteisintų, negalima. Bet diskusijos šia tema būtinos“, – mano praėjusią savaitę diskusiją šiuo klausimu inicijavusios Savivaldybės tarybos opozicijos atstovė konservatorė Jurga Girdzijauskienė.

Pasak opozicijos atstovės, Panevėžys – senstantis miestas. Dauguma senjorų naudojasi viešuoju transportu. Autobusais keliauja ir didelė dalis mokyklinio amžiaus vaikų. Tai grupės, kurios ir taip gauna lengvatas keliaudamos viešuoju transportu.

„Reikia pasidomėti tų savivaldybių, kurios jau dabar įdiegusios nemokamą viešąjį transportą, patirtimi. Yra ir gerų, ir blogų patirčių. Suprantama, kad tai miesto biudžetui kainuotų nemažai, bet ar tokias sąnaudas reikėtų vertinti tik pinigais? Juk nauda sugrįš per miesto patrauklumo didinimą, per socialinę, ekologinę naudą“, – svarsto J. Girdzijauskienė.

Noro nepakanka

Bendrovės „Panevėžio keleivinis transportas“ direktoriaus Giedriaus Šileikos nuomone, nemokamo viešojo transporto tema labai lengva spekuliuoti. Tačiau, anot jo, pirmiausia reikėtų atsakyti į pagrindinį klausimą: ar miestas išties bus pajėgus išlaikyti nemokamą viešąjį transportą? Ar atsiradus galimybei naudotis nemokamai viešuoju transportu norinčiųjų važiuoti skaičiai neišaugs tiek, kad reikės papildomų autobusų, o tai dar labiau padidintų finansinę naštą Savivaldybei? Negana to, tam, kad viešasis transportas būtų ne tik nemokamas, bet ir patrauklus, pasak G. Šileikos, būtina miesto gatves tam pritaikyti – bent jau probleminėse vietose numatyti specialias juostas autobusams. Tačiau šios priemonės irgi reikalautų nemažų investicijų.

„Pirmiausia reikia atlikti daug namų darbų, kad galima būtų išvystyti nemokamo viešojo transporto idėją“, – teigė G. Šileika.

Anot direktoriaus, šiandien situacija tokia, kad Savivaldybei pavaldus Panevėžio autobusų parkas dirba nuostolingai. Praėję pastarieji dveji metai buvo išskirtiniai dėl karantino ribojimų. Tik šį rugpjūtį ir rugsėjį vėl fiksuojamas keleivių srautų didėjimas. Tai sietina ne tik su į mokyklas grįžtančiais mokiniais, bet ir prie kontaktinio darbo sugrįžtančiais dirbančiaisiais.

„Kaip bus toliau, sunku prognozuoti. Kiekvienas sprendimas riboti žmonių judėjimą atsiliepia ir viešajam transportui. Smarkiai sumažėjus keleivių srautams, nuostoliai išauga drastiškai“, – teigė G. Šileika.

Lyginti netikslinga

G. Šileikos teigimu, viešasis transportas išlaikomas tarsi iš dviejų kišenių – lėšų, surenkamų iš parduodamų bilietų, ir Savivaldybės kompensacijų už lengvatinius bilietus. Atsisakius bilietų spausdinimo ir keleivių kontrolės, G. Šileikos manymu, sutaupymai būtų per daug nereikšmingi. Juolab kad viešasis transportas visai likti be kontrolės negali. Ne tik gaudomi zuikiai, bet ir kaip vairuotojai laikosi grafikų, ar autobusuose laikomasi tvarkos, ar keleiviai nešioja kaukes, ar laikosi atstumų.

„Keleivių kontrolės mechanizmo atsisakymas, bilietų spausdinimas – tai tik lašas jūroje. Iš to nelabai kažką pavyktų sutaupyti“, – teigia G. Šileika.

Pasak direktoriaus, netikslinga lyginti ir skirtingus miestus, kurie jau turi įsidiegę nemokamą viešąjį transportą. Panašaus dydžio miesto kaip Panevėžys nėra. O mažesniuose, kur kursuoja nemokami autobusai, Savivaldybei tenka kompensuoti tik kelis reisus.

„Dažnai kaip pavyzdys minimas ir Talinas su Liuksemburgu. Tačiau Panevėžys nuo jų pirmiausia skiriasi savo finansiniu pajėgumu. Be to, Panevėžiui reikia ir patogesnės infrastruktūros. Nemokamas viešasis transportas turi savų pliusų ir minusų“, – mano G. Šileika.

Nemokamam neatėjo laikas

Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, tam, jog mieste kasdien kursuotų nemokami autobusai, per metus biudžete reikėtų rasti apie 4 milijonus eurų. Tokių papildomų lėšų biudžete, pasak direktoriaus, nėra, tad tektų peržiūrėti kai kuriuos mokesčius, pavyzdžiui, pakelti stovėjimo vietų mokestį ar įvesti taršos mokestį. Tačiau ir iš to surenkamų lėšų neužtektų kompensuoti visų keleivių važiavimą viešuoju transportu. Kita vertus, direktorius kelia klausimą, ar išties sąžininga, kai iš miesto biudžeto būtų tenkinami vienos žmonių grupės interesai.

„Vargu ar miestas bus pajėgus savo biudžete rasti tokią sumą. Jeigu tikslas yra į viešąjį transportą persodinti kuo daugiau lengvųjų automobilių vairuotojų, tuomet reikėtų sunkinti sąlygas turėti automobilį. Mūsų akimis, dar ne laikas kalbėti apie nemokamą viešąjį transportą. Jeigu būtų valstybinės priemonės, įtvirtintos įstatymais, galbūt net atsirastų dotacijos iš valstybės biudžeto, tuomet galima būtų grįžti ir prie šio klausimo“, – tvirtino T. Jukna.

Kaina neatperka sąnaudų

Kol kas nė vienas didesnis Lietuvos miestas neturi nemokamo viešojo transporto. Nemokami autobusai kursuoja tik keliose nedidelėse šalies rajonų savivaldybėse – ten, kur nėra daug maršrutų ir keleivių. Tačiau, kaip pastebi T. Jukna, ir jų patirtis nėra džiuginanti.

„Kai kurios jų iš karto, kaip Pakruojo rajono savivaldybė, atsisakė tokios idėjos. Kitos kalba, kad atsisakys, nes tam skiriamos per didelės išlaidos. Turėti nemokamą viešąjį transportą šiandien yra per brangu. Tam reikia didžiulių investicijų, o pagrindinio tikslo – sumažinti lengvųjų automobilių skaičių, nebuvo pasiekta. Kai kur sumažėjo tik dviratininkų ir paspirtukininkų, kurie ir taip naudojosi ekologišku transportu“, – kitų savivaldybių patirtimi domėjosi T. Jukna.

Pasak direktoriaus, ir dabar iš Savivaldybės biudžeto kasmet tenka atseikėti apie 2 milijonus eurų dotacijoms: apie 1,5 milijono skiriama kompensacijoms už lengvatinius bilietus senjorams, moksleiviams, neįgaliesiems. Taip pat papildomai apie 400 tūkst. eurų tenka atrasti tam, kad pavėžėjimo paslauga bent jau nebūtų nuostolinga.

Panevėžyje važiavimo miesto autobusais bilietai nebuvo branginti nuo 2015-ųjų, tad, pasak T. Juknos, bilieto kaina neatperka kelionės sąnaudų. Panevėžiečiai moka mažiausiai iš didžiųjų miestų.

„Kol įmanoma nedidinti kainos, tol delsiame. Netrukus sulauksime ir pokyčių. Įvedus elektroninio bilieto sistemą, kaina bus nustatoma pagal nuvažiuotus atstumus. Jeigu kas ras argumentų, kodėl Panevėžiui reikia nemokamo viešojo transporto ir ras tam reikalingų lėšų, laukiame pasiūlymų“, – sakė T. Jukna.

Komentarai

  • Bent jau pradėkit nuo nemokamų savaitgaliu ir išeiginių dienų, tada galvojam apie visai nemokama transporta.

  • jokia cia neutopija vagim ir tiem dotacininkam pastoviai verslas bankrote

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų