Gyvenimas šalia judriausių Panevėžio gatvių reiškia bręstantį poreikį įsigyti klausos aparatą ar net tapti psichiatro nuolatiniu klientu. Mat tik kur ne kur prie pagrindinių gatvių triukšmo lygis neviršija leistinų normų.
Pavojus klausai
Panevėžio triukšmo žemėlapį parengę Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriai triukšmingiausiomis paskelbė keturias gatves centrinėje miesto dalyje.
Dieną ausis užsikimšti vertėtų ties dviejų judriausių gatvių – Nemuno ir Klaipėdos – sankirta. Žemėlapio sudarytojų atlikti matavimai parodė, kad prie šios sankryžos triukšmo lygis dieną gali būti viršijamas netgi 7 decibelais.
„Analizuojant matoma, kad gerokai padidintą Nemuno gatvės triukšmo lygį lemia dvi priežastys – didelis lengvųjų automobilių srautas ir geroka dalis sunkiasvorio transporto“, – teigė Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėja Zita Tverkutė.
Kai kuriose Nemuno g. ruožuose naktį triukšmo lygis normą viršija 4 decibelais.
Į triukšmingiausių gyvenamųjų zonų sąrašą patenka ir J.Biliūno bei S.Kerbedžio gatvės. Nors jomis mažiau važiuoja lengvųjų automobilių, tačiau triukšmą sukelia didesnis sunkiasvorio transporto srautas.
Namuose – lyg minioje
S.Kerbedžio gatvę supančius pastatus pasiekia maždaug 59–60 decibelų triukšmas. Blogiausia, kad gyvenantieji šalia jos dėl nenutrūkstamo automobilių srauto tokius garsus priversti kęsti nuolatos.
Net naktį turi išmokti užmigti aplinkoje, kurioje aidintis triukšmas prilygsta garsams, sklindantiems normaliai kalbantis.
J.Biliūno gatvėje sunkvežimių keliamas triukšmas siekia 69 decibelus, tačiau joje iš proto vedantys garsai dar nėra tokie įkyrūs, mat automobiliai ja važiuoja su pertraukomis.
Triukšmą prie J.Biliūno g. ypač sumažina telkšančios marios.
Miestą perpus dalijančioje arterinėje Smėlynės g. triukšmo lygis užfiksuotas net iki 73 decibelų.
Pasislėpti nuo varginamo miesto gausmo panevėžiečiai miesto centre turi dvi vietas – Skaistakalnio parką, kuriame triukšmo lygis siekia tik 30 decibelų, ir Senvagę, joje užfiksuotas 32 decibelų lygis.
Geriau nei sostinėje
Didžiausi garsai ausis atakuoja pramoninėje miesto dalyje. J.Janonio gatvėje, kur įmonių apsupty įsikūrę keletas daugiabučių gyvenamųjų namų, triukšmo lygis nuolatos viršijamas mažiausiai keturiais decibelais.
Pramonės g. kai kurių įmonių teritorijose maksimalus triukšmo lygis dieną ir naktį viršijamas net 6–10 decibelų.
Triukšmo sklaida pasižymi ir Tinklų gatvėje įkurtos įmonės.
Čia garsų skleidžiamas gausmas didesnis 4 decibelais nei leidžia higienos normos.
Tačiau, pasak Z.Tverkutės, Panevėžį dar galima priskirti prie gana ramių miestų.
„Triukšmo lygis Panevėžio gatvėse nėra nuolatinis, be to, jis daug neviršija leistinų ribų. Nėra pas mus taip triukšminga kaip Vilniuje, kur jau reikia statyti garso sieneles“, – pažymi ekologė.
Pasak jos, nuo įkyrių garsų panevėžiečiai dar gali patys apsiginti įsirengę sandarius langus.
| Leistinos triukšmo normos (decibelais) | 6–18 val. | 18–22 val. | 22–6 val. |
| Gyvenamųjų pastatų miegamuosiuose kambariuose | 55 | 50 | 45 |
| Gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje | 70 | 65 | 60 |
Matuos garsus
VGTU profesoriai Panevėžio strateginį triukšmo žemėlapį rengė trejus metus. Jis atsiėjo per 100 tūkst. litų. Skirtingos triukšmo zonos žemėlapiuose vaizduojamos spalvomis – nuo tyliausių šviesiai žalių (mažiau nei 35 decibelų) iki triukšmingiausių (per 80 decibelų) tamsiai mėlynų. Aukštaitijos sostinės žemėlapyje daugiausia tamsiai žalios spalvos, žyminčios 40–44 decibelų zonas. Arterinės miesto gatvės nuspalvintos oranžine ir raudona spalvomis, vadinasi, jose vyrauja nuo 55 iki 69 decibelų triukšmas.
„Žemėlapis skirtas ne praeities klaidoms taisyti, o jų išvengti ateityje. Atsižvelgus į gautus duomenis bus rengiami triukšmo valdymo, prevencijos ir tyliųjų zonų planai. Žemėlapis bus Savivaldybės internetinėje svetainėje, rinkdamiesi būstą gyventojai galės matyti triukšmingiausias ir ramiausias vietas“, – teigė Z.Tverkutė.
Strateginį triukšmo žemėlapį numatoma atnaujinti kas trejus metus, tačiau teritorijų, kuriose atsirado nauji triukšmo šaltiniai – įmonės, nutiestos gatvės, arba triukšmo intensyvumas pakito daugiau nei 30 proc. duomenys bus peržiūrimi kasmet.
| Gadina sveikatą |
|
Civilizacijos įkaitai
Z.Tverkutės nuomone, triukšmui – akustiniam smurtui – iki šiol buvo skiriama per mažai dėmesio.
„Tapome triukšmo įkaitais“, – pažymi ekologė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis europiečių yra nuolatos veikiami didesnio nei 65 decibelų triukšmo, tai yra tas pats, kaip gyventi klausantis nenutrūkstamo elektrinės barzdos skutimo mašinėlės zvimbimo. Europoje kasmet triukšmas vidutiniškai padidėja nuo 0,5 iki 3 decibelų. Prognozuojama, kad per artimiausius 15 metų tyla ir ramybė taps dar didesniu deficitu – triukšmo lygis išaugs dvigubai. Apie 20 proc., tai yra 80 mln., Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo sveikatai kenksmingo triukšmo.
„Pagrindinis triukšmo šaltinis yra automobiliai. Autotransporto keliamas triukšmas, kaip gamtos teršalas, nėra įvertintas taip, kaip, tarkim, į orą patenkančios išmetamosios dujos. Tačiau užsienio mokslininkai jau dabar triukšmo poveikį žmogui vertina kaip labiausiai kenksmingą po išmetamosiose dujose esančių kancerogeninių medžiagų“, – teigė Z.Tverkutė.
| Garso lygio pavyzdžiai: |
|
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
