Panevėžyje veikiančiosios stengiasi išsaugoti optimizmą, nors vienintelis mieste universitetines studijas siūlantis Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas ir šįmet sulaukė bakalaurų nuosprendžio.
Fakultetas abiturientus kvietė Panevėžyje studijuoti dviejose bakalauro ir trijose magistro studijų programose. Nors dar liko trečiasis stojimų etapas, viltys surinkti bent vieną bakalaurų grupę rodytų ypatingą optimizmą. KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės Daivos Žostautienės teigimu, pirmu etapu abi bakalauro programos buvo uždarytos nesurinkus minimalaus stojančiųjų skaičiaus: socialinių mokslų programose turi būti bent 15, o technologinių ir inžinerinių mokslų – 10 studentų.
„Visais metais studentus susirinkdavome tik paskutiniais etapais. Deja, dabar tokia tvarka, kad jeigu pirmu etapu nesurenkama minimalaus studentų skaičiaus, programa visai uždaroma“, – sako D. Žostautienė.
„Jeigu būtų kitoks valstybės požiūris ir didesnis dėmesys regionams, gal situacija būtų kitokia.“
D. Žostautienė
Teoriškai fakultetui Panevėžyje dar yra tikimybė turėti pirmakursių bakalaurų, mat dar laukia institucinis priėmimas, kai aukštoji galės priimti studentus tik į valstybės nefinansuojamas vietas, tai yra tuos, kurie patys mokės už mokslą.
Dekanė neslepia didelių vilčių nepuoselėjanti.
„Labai abejoju, ar pavyktų surinkti technologinių mokslų studentų grupę, kuri už studijas mokėtų visą kainą. Studijų kaina didelė, o kitur dar galima gauti valstybės finansuojamų vietų“, – pripažino.
Anot jos, Panevėžio situacija nėra išskirtinė – tą patį išgyvena daugelis regioninių universitetų. Nors ir valstybė, ir darbdaviai suinteresuoti, kad jaunuoliai rinktųsi technologinius ir inžinerinius mokslus, tačiau realybė, pasak dekanės, yra kiek kitokia.
„Pernai irgi surinkome reikiamą skaičių studentų, bet jie nepatenkino reikalavimų – neturėjo surinkę nustatyto balų skaičiaus ar nelaikė kažkokių egzaminų, kad galėtų pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. O tų, kurie tenkino, buvo per mažai suformuoti grupei. Jeigu trūksta bent vieno, automatiškai programa yra uždaroma, visai nesvarbu, kad galbūt ją užpildytų studentai per kitus stojimo etapus. Tai liūdina, bet pakeisti nieko negalime“, – teigė D. Žostautienė.
Prarandantis bakalaurus KTU Panevėžio fakultetas tampa magistrų kalve. Visos trys pasiūlytos magistro studijų programos jau pirmu etapu sulaukė gerokai daugiau stojančiųjų nei minimali nustatyta kartelė. Planuojama, kad šiais mokslo metais pirmakursių Panevėžio fakultete bus apie šešios dešimtys – panašiai tiek jų buvo išleista praėjusiais mokslo metais.
„Mūsų siūlomos programos labai reikalingos Panevėžio regionui, patys darbdaviai dalyvauja jas kuriant. Deja, situacija yra tokia, kokia yra. Jauni žmonės nori ištrūkti iš namų į kitą miestą, bet galime pasidžiaugti, kad bent magistrantūros studijoms sugrįžta. Mūsų studijų kokybė – itin aukšta, o svarbiausia, jas galima derinti su darbu. Patirties įgiję jauni žmonės jau kitaip vertina karjeros perspektyvas“, – atkreipia dėmesį dekanė.
Ji svarsto, kad galbūt ir nereikia stengtis jaunimo žūtbūt sulaikyti Panevėžyje, o tiesiog sudaryti sąlygas jaunam žmogui pamatyti galimybes ir čia. Tam, dekanės nuomone, reikia ir atitinkamo valstybės požiūrio regioninei politikai.
„Kad ir tos pačios skatinamosios valstybės stipendijos. Dar pavasarį buvo pranešta, kad šių stipendijų nebus, bet iki stojimo pabaigos likus vos savaitei, kai beveik visi jau pateikę savo pasirinkimus, vėl atnaujintas tikslinių valstybės stipendijų skyrimas besirenkantiesiems technologinius ir inžinerinius mokslus regionuose. Jeigu būtų kitoks valstybės požiūris ir didesnis dėmesys regionams, gal situacija būtų kitokia“, – svarsto D. Žostautienė.
Panevėžio kolegijoje nuotaikos kur kas geresnės. Planuojama, kad šiemet naujus mokslo metus joje pradės apie 370 pirmakursių. Pasak kolegijos direktoriaus Gedimino Sargūno, nemaža dalis abiturientai išgirdo darbdavių balsą ir rinkosi studijuoti labiausiai trūkstamas specialybes.
„Bendri rezultatai net geresni nei praėjusiais metais. Tikimės, kad šiemet turėsime bent penkiais procentais daugiau studijuojančiųjų valstybės finansuojamose vietose“, – sako G. Sargūnas.
Šįmet vienos populiariausių kolegijoje – medicinos studijos. Pasak direktoriaus, per pirmąjį priėmimo etapą bendrosios praktikos slaugos studijų programą pasirinko 34 studentai, o per antrąjį kvietimą sulaukta dar 8-ių. Taip pat labai populiari skubiosios pagalbos programa. G. Sargūnas atskleidžia, jog daugeliui norėjusių ją rinktis koją kišo tai, kad nelaikė valstybinio matematikos egzamino, nors stojo turėdami tikrai gerus balus. Pasak direktoriaus, paklausios buvo ir kitos – burnos higienos, kineziterapijos, socialinio darbo programos. Pastarąjį panoro studijuoti 33 studentai, per papildomą priėmimą dar pakviesti aštuoni.
Tačiau nepaisant Panevėžio pramonės įmonių plėtros, technologinių ir inžinerinių studijų kryptis kolegijoje nebuvo paklausi. Tradiciškai daugiausia stojančiųjų buvo į statybos studijų programą – pasirašyta 18 sutarčių ir penki studentai gavo pakvietimus per antrąjį etapą. Antroje vietoje liko elektromechanikos studijų programa – 10 sutarčių ir 8 vietos per papildomą priėmimą. Kiek mažiau buvo norinčiųjų studijuoti kompiuterinių tinklų administravimą ir priežiūrą. O elektros ir automatikos įrenginių studijų programos šiemet nebus visai– nesurinkus minimalaus studentų skaičiaus, programa buvo uždaryta jau po pirmojo priėmimo etapo.
Daugiausia studentų, kaip ir kitose aukštosiose mokyklose, Panevėžio kolegijoje pageidavo studijuoti socialinių mokslų krypties programas. Savotišką rekordą sumušė priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programa – tapti darželių auklėtojais panoro 55 studentai, dar vienuolikos laukiama atvykstant pasirašyti sutarčių.
„Tikimės, kad tikrai patenkinsime darželių poreikį. Šios specialybės patrauklumą lemia ir tai, kad valstybės finansuojamose vietose yra mokamos skatinamosios stipendijos, siekiančios per 200 eurų. Nuo 2019 m., kada įvestos šios stipendijos, pastebime išaugusį šių programų populiarumą“, – kalbėjo G. Sargūnas.
Antroje vietoje pagal populiarumą – buhalterinės apskaitos programa: net 29 pasirašytos sutartys ir septyni kvietimai. O trečioje vietoje – logistika. Šioje programoje pasirašytos 22 sutartys ir pateikti 6 kvietimai.
Iš viso jau 286 būsimieji pirmakursiai su Panevėžio kolegija pasirašė sutartis, dar 84-iems išsiųsti kvietimai studijuoti pasirinktą specialybę. Per pirmąjį stojimo etapą pasirašyta 91 sutartis dėl valstybės finansuojamos vietos, per papildomą priėmimą – 21. Didžiąją dalį studentų sudaro Panevėžio miesto bei regiono jaunuoliai – Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Biržų. Taip pat atvyksta iš aplinkinių Anykščių, Ukmergės, Kėdainių rajonų. Pavienių studentų sulaukiama ir iš Šiaulių, Vilniaus, Klaipėdos.
„Tiesioginis priėmimas tęsiasi ir visą rugsėjį – tie, kurie nespėjo ar neįstojo į norimą studijų programą, gali dokumentus pateikti tiesiogiai ir studijuoti savo lėšomis. Tikimės, kad rugsėjo pabaigoje turėsime per 370 pirmakursių“, – sakė G. Sargūnas.
Kokie bus šie mokslo metai, anot direktoriaus, sunku prognozuoti. Bent jau pradėti planuojama kontaktiniu būdu auditorijose.