Betoninių gigantų ardymo darbus įmonė „Panevėžio gatvės“ pradėjo trečiadienį ryte nuo riboženklio, stovėjusio ties įvažiavimu nuo Vaivadų pusės. Vėliau virto ir žymėjęs įvažiavimą nuo Velžio.

Aukštaitijos sostinė liko be senų riboženklių

Aukštaitijos sostinė liko be senų riboženklių

Beveik keturis dešimtmečius įvažiavimus į Panevėžį žymėjusių gigantiškų riboženklių autorius Juozas Skublickas pasakoja, kad jo kūrinys griauti pradėtas net ne dabar, o prieš trisdešimt metų, kai nuardytas užrašas rusų kalba.

Betoniniai gigantai griuvo

Dabar šie riboženkliai su raudonomis raidėmis užrašytu miesto vardu – jau istorijos archyvuose.

Betoninių gigantų ardymo darbus įmonė „Panevėžio gatvės“ pradėjo trečiadienį ryte nuo riboženklio, stovėjusio ties įvažiavimu nuo Vaivadų pusės. Vėliau virto ir žymėjęs įvažiavimą nuo Velžio, tas pats laukia ir stūksančio Šiaulių kryptimi, o birželio pabaigoje išardytas pasitikdavęs įvažiuojančiuosius nuo Pasvalio pusės.

Panevėžio ribas 36-erius metus žymėjusius riboženklius J. Skublickas projektavo su dviem užrašais: lietuvių ir rusų kalbomis. Lietuvai tapus nepriklausomai, pastarojo neliko. Marius Glinskas. „Panevėžys. Mažasis vadovas“. Vilnius, „Mintis“, 1993 m. nuotr.

Turėjo du užrašus

Aukštaitijos sostinės ribas daug metų žymėjusius riboženklius J. Skublickas projektavo laimėjęs tuomečio Panevėžio vykdomojo komiteto skelbtą konkursą. Anot autoriaus, jau seniai jo kūrinys praradęs originalų vaizdą.

„Tada buvo sovietiniai laikai ir reikalaujama, kad riboženklyje būtų du miesto pavadinimo užrašai – lietuvių ir rusų kalbomis. Kai Lietuva tapo nepriklausoma, rusišką pavadinimą nuėmė. Architektūrine prasme daiktas yra gerai sukurtas, jei prie jo nieko negalima pridėti. Kai nuėmė rusišką tekstą, riboženkliai liko tokie tarsi pripuolami, abejotini“, – pasakojo J. Skublickas.

Užrašas Panevėžys rusiškomis raidėmis buvo perpus mažesnis nei lietuviškas.

Anot autoriaus, kiekvienas kūrinys – tiek pastatas, tiek bet koks kitas objektas – turi savo laiką gyventi, ir laiką būti nugriautas.

„Gyvenimas jau toks yra, kad viską pakoreguoja. Nugriaunami ne tik riboženkliai, bet ir didžiuliai statiniai. Nieko dėl to nepadarysi“, – sako architektas.

J. Skublickas yra suprojektavęs ne vieną Panevėžyje svarbų objektą. Jo kūriniai – Santuokų rūmai, Infekcinė ligoninė Ramygalos gatvėje.

Neturi tapatybės ženklo

Nugriovus Aukštaitijos sostinės ribas žymėjusį sovietinį paveldą, naujų riboženklių statyti neplanuojama. Panevėžio savivaldybės dizainerio Arvydo Narkevičiaus teigimu, tokį sprendimą lemia ne finansiniai motyvai. Anot jo, Panevėžys vis dar neturi savo tapatybės ženklo, kuris būtų vertas žymėti įvažiavimo į miestą kelius.

Atnaujinti senus savotiškus miesto tapatybės ženklus bandyta keletą kartų.

„Tada buvo sovietiniai laikai ir reikalaujama, kad riboženklyje būtų du miesto pavadinimo užrašai – lietuvių ir rusų kalbomis.“

J. Skublickas

Tam konkursas buvo skelbtas dar 2007-aisiais, bet komisija, įvertinusi keturias gautas idėjas, pripažino, jog nė viena neatspindi miesto savitumo. Pastatyti naujus riboženklius dar kartą pabandyta 2009-aisiais. Tuomet konkurso nugalėtojui buvo pažadėta 10 tūkstančių litų premija, tačiau ir vėl sudominusio projekto neatsirado.

Ir prieš trejetą metų paskelbusi konkursą sukurti naujiems Panevėžio vartams, Savivaldybė nesulaukė nė vieno tinkamo pasiūlymo, kurį būtų galima statyti kaip miestą reprezentuojantį simbolį. Planas bent ties dviem pagrindiniais įvažiavimais į Panevėžį nuo Vilniaus ir Šiaulių pusių įrengti naujus riboženklius liko neįgyvendintas, o miestas iki šiol nesurado to savo vienintelio, jį atspindinčio simbolio.

„Vilnius visiems asocijuojasi su Gedimino pilimi, Alytus save bando reprezentuoti kaip meilės miestą. Panevėžys kol kas neturi sukurto jį reprezentuojančio ženklo“, – sako A. Narkevičius.

Alytuje šių metų pradžioje įrengti treji nauji miesto vartai – jie sukurti pagal brolių menininkų Algirdo ir Remigijaus Gataveckų bei komunikacijos specialisto Artūro Mažeikos „Alytus-Myliu“ ženklą. Šie vartai – dvipusiai: atvažiuojančius į Alytų pasitinka užrašas „Alytus tave myli“, o išvažiuojantys iš miesto gali perskaityti „Myliu tave“.

Didybės demonstravimas

Panevėžietiškieji, nuo 1985-ųjų stovėję miesto riboženkliai, pasak A. Narkevičiaus, paseno tiek fiziškai, tiek morališkai. Kita vertus, dizaineris abejoja, ar išties reikalinga svarstyti apie naujų įrengimą.

„Buvo laikas, kad kuo didesnis miestas, tuo ir jo riboženklis didesnis – kažkoks didybės demonstravimas tarp Sovietų Sąjungos miestų. Kai kurių jų riboženklių mastelis toks, kad ohoho!

Tie gigantiški sovietinio laikotarpio riboženkliai likę tik buvusios Sovietų Sąjungos šalyse. Europoje tokių nepamatysi. Ten miestų ribas žymi kelio ženklai. Tas logiška, juk miestai plečiasi, jų ribos yra nuolat kintantis dalykas ir riboženkliai netenka prasmės“, – pastebi dizaineris.

Senų Panevėžio riboženklių gyvavimo eros pabaigą pirmieji savotiškai paskelbė vandalai, baigiantis birželiui ties įvažiavimu į miestą nuo Pasvalio pusės užrašo PANEVĖŽYS raudonas raides užteplioję geltonais ir juodais dažais.

Miesto Savivaldybė priėmė sprendimą riboženklio nebetvarkyti, o jį ir visus kitus išardyti.

Galerija

Komentarai

  • Pati ribozenkli nuverte o jo pamatus paliko – kysos betono luitas is zemiu…

  • Paseno ne tik riboženklio dizainas, bet ir jo vieta, atstumas bus kitas, ka?/???

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų