Asociatyvi I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Aukštaitė stumbrė jau ganosi Dzūkijoje

Aukštaitė stumbrė jau ganosi Dzūkijoje

Po Panevėžio ir Kėdainių rajonus besibasčiusi stumbrė, suviliota pašarų, pakliuvo į specialią gaudyklę ir pirmoji išvežta į Dzūkiją.

Kol kas galiūnė Dzūkijos nacionaliniame parke įrengtuose šimto hektarų aptvaruose gyvena vieniša.

Kai tik paklius į gaudykles, ten pat bus gabenamos ir kitos Aukštaitijos ūkininkams gyvenimą kartinančios stumbrės.

Iš Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškų į Dzūkiją planuojama išvežti beveik dvidešimt šių galingų gyvūnų patelių.

Iš Aukštaitijos girių karalius perkelti į Dzūkiją susirūpinta ne vien dėl to, kad jie ištrypia ūkininkų laukus, bet pirmiausia dėl pačių gyvūnų gerovės.

Tikimasi, kad į naują vietą išvežtos stumbrės neliks vienišos, o poruosis su Baltarusijos ir Lenkijos miškų stumbrais, ves sveikus palikuonis ir taip būtų išsaugota pasaulyje sparčiai nykstanti stumbrų rūšis.

„Išnykus vienai gyvūnų rūšiai, atitinkamai mažėja ir kitų. Jei nesirūpintume jų išsaugojimu, reikštų, kad kasame duobę žmonijai, kitaip sakant, patys sau“, – sako Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius.

Velykų ryto staigmena

Panevėžio rajone reziduojantis mūsų šalyje vykdomo projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ vyriausiasis specialistas Rytas Papšys teigė, jog žiemą maistu į gaudykles privilioti stumbres būtų buvę daug lengviau nei dabar, pavasarį.

Tačiau tik dabar Dzūkijoje baigiami rengti šiems gyvūnams skirti aptvarai.

„Pirmoji stumbrė į gaudyklę pakliuvo, kai to labiausiai nesitikėjome, Velykų rytą. Apie tai man pranešė signalas, kurį gavau iš gaudyklėje įmontuoto prietaiso“, – pasakojo R. Papšys.

Stumbrė sugauta Kėdainių rajone, Šventybrasčio miške, visai netoli Panevėžio rajono ribos.

Jei gaudyklė būtų sugavusi patiną, šis būtų paleistas.

Bet aptikęs sveiką, maždaug šešerių metų stumbrę, kurią galima išvežti naujai bandai kurti, R. Papšys sukvietė dar tris vyrus ir gaudyklę užkėlę ant ratų pakliuvėlę išvežė.

Laukinis gyvūnas kelionę į Dzūkiją ištvėrė gerai.

Asociatyvi I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Asociatyvi I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Kraustynių neištvėrė

R. Papšio teigimu, iš Aukštaitijos pastaraisiais metais išgabenta iki dešimties stumbrų.

Iki šiol jie buvo vežti į Žemaitijos miškininkų įrengtą vadinamąjį Žvėrinčių.

Keli šitaip perkelti stumbrai nugaišo. Nors tai sukėlė nemenką ažiotažą bei pasipiktinimą, R. Papšys tokį įvykį vadina vis dėlto natūraliu procesu.

Jis suskaičiavęs, jog Vidurio Lietuvoje esančiuose Panevėžio ir Kėdainių miškuose šiuo metu gyvena apie 250 stumbrų.

Kaip tik dabar į Panevėžio rajoną atklydusios ir netoli Pašilių stumbryno apsistojusios dvi stumbrų bandos, kurių vienoje 37, kitoje – 15 stumbrų.

Stumbrėms pagauti šių rajonų miškuose sustatytos gaudyklės.

Bus dar vienas stumbrynas

Dzūkijos nacionaliniam parkui vadovaujantis E. Gudelevičius teigė, jog Aukštaitijos stumbres vežti į Dzūkiją sumanyta dar 2014-aisiais.

Pagrindinę dalį lėšų, reikalingų itin tvirtiems naujo stumbryno tarp Marcinkonių ir Zervynų metalo aptvarams bei statiniams, skyrė Europos Sąjunga.

Lankytojus priimsiantis dzūkiškasis stumbrynas turėtų iškilti iki šių metų pabaigos.

Ant pirmosios stumbrės, atvežtos į Dzūkiją, kaklo uždėtas antkaklis su davikliais.

„Stebi stumbrę Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Artūras Kibiša, iš jo žinau, kad gyvūnui viskas gerai. Ateityje, kai jau bus įrengtas stumbrynas, jame veiks stebėjimo kameros, tad gyvūnus stebės stumbrininkas“, – aiškino direktorius.

Pasak E. Gudelevičiaus, stumbrui, kad jis gerai jaustųsi, reikia bent penkių hektarų teritorijos.

Tad Dzūkijos stumbrynas kuriamas 20–25 stumbrų bandai. Numatyta, kad tiek jų gyvens aptvaruose, o daugėjant stumbrų, palaipsniui jie bus išleidžiami į laisvę.

Stumbrynas Panevėžio rajone. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Stumbrynas Panevėžio rajone. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Masalas užsieniečiams

„Smėlynuose esanti Dzūkija nėra žemės ūkio kraštas, pas mus neturėtų būti taip, kaip Aukštaitijoje, kur ūkininkai skundžiasi, kad stumbrai išmindo pasėlius“, – į ateitį žvelgė parko vadovas.

Dzūkijos nacionalinio parko direktorius teigė, jog šio krašto miškuose pasitaiko pamatyti ir po vieną kitą stumbrą, atklydusį iš užsienių – Baltarusijos bei Lenkijos.

Tikimasi, kad jie ir susidomės Aukštaitijos stumbrėmis.

„Vienas baltarusis stumbras buvo atklydęs į Nedzingę ir ėmė draugauti su tenykštėmis karvėmis. Jam uždėjome antkaklį su davikliais, nugynėme jį į mišką ir dabar stebime jo keliones Dzūkijos miškais“, – pasakojo direktorius.

E. Gudelevičius teigė neseniai dalyvavęs tarptautinėje konferencijoje, kurioje pabrėžta, kad Europoje tėra aštuonios stabilios stumbrų bandos, viena jų gyvena Panevėžio ir Kėdainių rajonuose.

„Kaip matome, stumbrų Europoje likę tikrai nedaug, tad turime atsakingai jais rūpintis“, – teigė specialistas.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų