Gavęs aukso puodą savo probleminėms teritorijoms susitvarkyti Panevėžys su visu tuo turtu klimpsta į pelkę. Atsivėrus galimybei už europinę paramą kardinaliai pakeisti miesto veidą, Aukštaitijos sostinėje užvirė aistros, kam patikėti rengti milijoninius projektus.
To Panevėžyje dar nebuvo. Savivaldybės taryba atmetė administracijos prašymą leisti dalyvauti Kultūros ministerijos konkurse dėl finansavimo istorinei J. Čerkeso-Besparnio sodybai Skaistakalnio parke sutvarkyti. Savivaldybės darbuotojai teigia, jog politikai atėmė iš Panevėžio didelę progą pagaliau rekonstruoti parko piktžaizde virtusį kultūros paveldo objektą – kadaise miesto intelektualų pragiedruliais vadintą poeto sodybą, iš kurios telikę raudonų plytų griuvėsiai.
Balsavusieji prieš aiškina suabejoję Savivaldybės skelbto idėjų konkurso sutvarkyti Senvagės, Skaistakalnio parkui ir J. Čerkeso-Besparnio sodybai skaidrumu. Politikams pasirodė įtartina, kad geriausios idėjos autore pripažinta ir teisę rengti šių erdvių sutvarkymo techninius projektus pelnė 2013-aisiais įregistruota mažoji bendrija „Pupa – strateginė urbanistika“, neturinti įdarbintų žmonių ir dargi buvusi skolinga „Sodrai“. Įtarimais apaugusios bendrijos vadovas Tadas Jonauskis stebisi, kad jų rengti parkų projektai įtiko Lietuvos didmiesčiams ir net olandams, bet nesugebėjo perlipti Panevėžio politikų iškeltos kartelės.
Vertino grandai
Gavęs aukso puodą savo probleminėms teritorijoms susitvarkyti Panevėžys su visu tuo turtu klimpsta į pelkę. Atsivėrus galimybei miesto veidą kardinaliai pakeisti iš Europos Sąjungos URBAN programos lėšų, Aukštaitijos sostinėje užvirė aistros, kam patikėti rengti milijoninius projektus.
Panevėžio savivaldybė paskelbė Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projektų konkursą laimėjus MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Antroje vietoje liko bendrovė „Prosfera“, tretieji – įmonė „Panprojektas“.
Konkursui pateiktas idėjas vertino ir preliminarų nugalėtojų sąrašą sudarė komisija, į kurią įėjo keletas Savivaldybės specialistų, taip pat vienas žinomiausių Kauno architektų, laikinojoje sostinėje iškilsiančių krepšinio namų projekto autorius Gintautas Natkevičius, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas
Alvydas Mituzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjas, docentas Sigitas Kuncevičius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras. Vienas iš recenzentų, pristačiusių komisijai konkurso dalyvių darbus, Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas. Pastarąjį su Panevėžiu sieja kitas grandiozinis projektas – jis yra autobusų stoties ir jos prieigų sutvarkymo projekto autorius.
Komisijos kaip geriausia atrinkta MB „Pupa – strateginė urbanistika“ bus kviečiama toliau derėtis dėl Senvagės, Skaistakalnio parko techninių projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros. Konkurso sąlygose nurodyta, kad Senvagės projekto parengimo kaina neturi viršyti 120 tūkst. Eur, Skaistakalnio parko – 80 tūkst. Eur, tiek pat numatyta ir J. Čerkeso-Besparnio sodybos techniniam projektui. Savivaldybė skelbia derybose su potencialiu laimėtoju sieksianti kainą sumažinti.
Tai būtų nebe pirmas „Pupa–strateginė urbanistika“ darbas su Panevėžio savivaldybe. Ši mažoji bendrija yra viena iš Panevėžio darnaus judumo plano rengėjų. Savivaldybės šįmet skelbtą konkursą tokiam planui parengti yra laimėjusi bendrovė „Civitas“ ir jos suformuota komanda, kurią sudaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai ir „Pupa– strateginė urbanistika“. Darnaus judumo planui parengti skirta per 100 tūkst. Eur, iš kurių apie 89 tūkst. Eur – ES lėšos.
Šį „Pupa – strateginė urbanistika“ siūlymą sutvarkyti Skaistakalnio parką ir J. Čerkeso-Besparnio sodybą komisija įvertino kaip geriausią.
Nustebino pasirinkimas
Su antroje vietoje likusia „Prosfera“ konkurse dalyvavęs panevėžietis architektas Donatas Malinauskas neslepia, jog komisijos palankumas „Pupa – strateginė urbanistika“ jam sukėlė rimtų abejonių. Architekto nuomone, geriausiais įvertinti projektai labiau panašūs į bendro pobūdžio paveiksliukus nei rimtas vizualizacijas.
„Man susidaro įspūdis, kad konkurso taisyklės buvo ignoruotos. Kvietė siūlyti idėjas, o geriausiais įvertino darbus, kuriuose nieko nėra. Kompiuterinėmis iliuzijų pasakėlėmis architektų neapgausi“, – mano D. Malinauskas.
Jis pats siūlė įrengti tiltą per Nevėžį, kuris sujungtų Senvagę su istoriniu Šv. Zitos gatvelės kvartalu. Skaistakalnio parką pagyvinti prie J. Čerkeso-Besparnio atstatyto namo prijungus modernų priestatą.
D. Malinauskas buvo ir vienas iš šios sodybos atkūrimo entuziastų, G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje rengtų kūrybinių dirbtuvių, kuriose su miesto bendruomene ieškota idėjų, kaip atgaivinti šį kultūros paveldo objektą, organizatorių.
Antruoju likęs architektas konkurso komisijoje pasigedo ir urbanistikos specialisto.
„Architektai išmano fasadą, kraštovaizdžio specialistai – kaip medžius susodinti, o urbanisto, kuris matytų bendrą miesto erdvių viziją, kažkodėl į komisiją neįtraukė“, – stebisi architektas.
Visgi antroje vietoje likęs architektas pripažįsta konkurso rezultatų neskųsiantis.
Patikėjo kolegomis
Sutvarkyti J. Čerkeso-Besparnio sodybai pagal konkurso laimėtojo parengtą projektą Savivaldybė tikėjosi gauti 700 tūkst. Eur ES paramą per Kultūros ministeriją bei dar 358 tūkst. Eur planavo prisidėti pati iš savo biudžeto.
Kad gautų šiuos pinigus, Panevėžys turėjo teikti paraišką ministerijai, o tam reikalingas Savivaldybės tarybos pritarimas. Bet politikai sodybos rekonstrukcijai uždegė raudoną šviesą. Administracijos pateikto siūlymo dėl paraiškos Kultūros ministerijai nepalaikė ne tik Tarybos opozicija, bet ir valdančiosios daugumos atstovai.
Pastariesiems priklausantis „darbietis“ Alfonsas Petrauskas teigė suabejojęs, ar architektūrinių idėjų konkursą laimėjusi „Pupa – strateginė urbanistika“ bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus – parengti net dviejų miesto rekreacinių vietų ir dar sodybos sutvarkymo techninius projektus.
„Aš seniai pritariu, kad tą sodybą reikia sutvarkyti, bet kodėl tokį projektą turi ruošti skolų „Sodrai“ turinti įmonė?“ – mano A. Petrauskas. Jis pats yra ir „Sodros“ Panevėžio skyriaus vadovas.
Kad konkurso laimėtoja prasiskolinusi, A. Petrauskas teigia išgirdęs pačiame diskusijų įkarštyje.
„Atėjau į posėdį jau įsibėgėjus svarstymui. Man kolegos ėmė rodyti kompiuteryje, kad „Pupa – strateginė urbanistika“ skolinga „Sodrai“, – aiškino „darbietis“.
Mato keistuolius
Internete apie šią mažąją bendriją rasta informacija tapo didžiausia kliūtimi balsuoti už J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymą ir Tarybos opozicijoje esančiam krikščioniui demokratui Vitalijui Satkevičiui.
„Labai įtartina ta firma. Nei ten žmonių matosi, kad dirbtų, ir skolų „Sodrai“ buvo. Kažkokia keista. Padaryti projektą reikia ir pajėgumų. O toje firmoje jų nematyti“, – „Sekundei“ teigė V. Satkevičius.
Svetainės rekvizitai.lt duomenimis, „Pupa – strateginė urbanistika“ buvo skolinga „Sodrai“ 2014-ųjų lapkritį, 2015-ųjų kovą, 2016-ųjų balandį. Didžiausia jos skola siekė 841 Eur. Nuo praėjusių metų gegužės iki dabar mažoji bendrija skolų neturi.
Skolas nurašo klaidoms
„Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis neigia kilusius įtarimus dėl bendrijos abejotinų finansinių pajėgumų. Anot T. Jonauskio, mažoji bendrija gali pateikti Panevėžio politikams „Sodros“ raštus, kuriais paliudijama, kad kadaise parodyta įmonės skola tebuvo techninė klaida. Tačiau vadovas pripažįsta, kad prieš porą metų bendrija turėjo skolų „Sodrai“, tiesa, labai nedidelių.
Kad „Pupa – strateginė urbanistika“ Tarybos posėdyje buvo nepagrįstai apkaltinta prasiskolinusi valstybei, vėliau pripažino ir pats A. Petrauskas.
Tarybos narys teigia jau po posėdžio pasidomėjęs šios bendrijos, pretenduojančios rengti dviejų Panevėžio rekreacinių zonų sutvarkymo projektus, sumokėtais mokesčiais ir galįs patvirtinti, kad šiuo metu ji nesanti skolinga.
Įtiko ir olandams
T. Jonauskis sako esąs gerokai nustebintas ir Panevėžio politikų viešų pasvarstymų, kad „Pupa – strateginė urbanistika“ neturinti darbuotojų.
Verslininkas sako buvęs įsitikinęs, kad prieš apsispręsdami, kaip balsuoti, Tarybos nariai gilinasi į įstatymus ir žino, kad mažosios bendrijos nariai negali turėti darbo santykių.
„Įstatymai neleidžia mažosios bendrijos narių rodyti kaip darbuotojų, nes visi esame jos steigėjai. Neabejoju, kad Tarybos nariai puikiai žino įstatymus“, – sako T. Jonauskis.
Verslininkas tvirtina, jog „Pupa – strateginė investicija“ turi užtektinai patirties rengiant netgi gerokai didesnius projektus nei Panevėžiui. Šiuo metu bendrija dirba prie dviejų Klaipėdos parkų, kurie bus tvarkomi irgi iš URBAN lėšų, techninių projektų.
„Olandijoje mūsų rengtieji projektai jau yra įgyvendinti pagal europinius standartus. Dirbome su Vilniaus, Raseinių, Klaipėdos, Nidos, Kretingos savivaldybėmis. Tikrai nesame įtraukti į juoduosius nepatikimų įmonių sąrašus. Turime gerus įvertinimus, toliau esame kviečiami dalyvauti konkursuose. Neįsivaizduoju, kodėl netinkame Panevėžiui. Tai pirmas kartas, kai dėl mūsų kilus abejonių Savivaldybė atsisako net teikti paraišką finansavimui gauti“, – „Sekundei“ teigė T. Jonauskis.
Panevėžiečio architekto D. Malinausko siūlymą J. Čerkeso-Besparnio sodybą restauruoti kultūros paveldo objektą papildant moderniu architektūriniu sprendimu komisija įvertino antrąja vieta.
Architektus laiko paslapty
Nors „Pupa – strateginė urbanistika“ laimėjo Panevėžio savivaldybės konkursą Senvagės ir Skaistakalnio parko sutvarkymo projektams rengti, įmonės vadovas visgi neatskleidžia, kokie architektai ir kiti specialistai kurs Aukštaitijos sostinės poilsio erdvių viziją.
„Senosios kartos architektų bruožas net biurus pavadinti savo vardu. Mes, jaunoji karta, dirbame kaip komanda ir nesureikšminame nė vieno iš mūsų. Sprendimai priimami kartu ir neturiu tikslo įvardyti konkrečių asmenų“, – aiškino T. Jonauskis.
Vis dėlto viena iš priežasčių, kodėl „Pupa – strateginė urbanistika“ pergalė konkurse pasirodė Tarybos nariams abejotina – šios įmonės galimos sąsajos su Panevėžio mero sūnumi. T. Jonauskis ir pats jų nesikrato.
„Taip, mes pažįstami nuo universiteto laikų. Architektų bendruomenė, ypač jaunesnio amžiaus architektai, esame susidūrę įvairiose situacijose. Nemažas mūsų būrys studijavome Olandijoje. Bet ar dėl to negalime dalyvauti konkursuose?“ – teigė T. Jonauskis.
Šaltas dušas
Politikų parodytas nepasitikėjimas „Pupa – strateginė urbanistika“ ir atmestas siūlymas sutvarkyti istorinę J. Čerkeso-Besparnio sodybą Savivaldybės administracijai buvo tarsi ledinis dušas.
Vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė nuogąstauja, kad netgi jei Taryba pakeis poziciją ir sutiks, kad Savivaldybė teiktų paraišką dėl finansavimo šiam kultūros paveldo objektui tvarkyti, ministeriją jau bus pasiekęs neigiamas signalas apie Panevėžį.
„Visos savivaldybės kaunasi dėl ministerijų konkursų. Kiekviena įrodinėja, kad jos teikiamas projektas reikšmingas Lietuvai. Net jei mūsų politikai pakeistų nuomonę, žinia, kad Panevėžys nedega šituo projektu, jau išėjusi. Tokios permainų baimės aš nesitikėjau 27-ais nepriklausomybės metais“, – teigė D. Gasiūnienė.
Skaistakalnio parką Savivaldybė žada sutvarkyti iki 2019 m. už ES lėšas. Pasak architektės, J. Čerkeso-Besparnio sodybai gresia taip ir likti vaiduokliu atnaujinto parko vidury.
Planavo menininkų rezidenciją
Poetas J. Čerkesas 1920 m. iš grafo Ericho Kaizerlingo nusipirko sklypą dabartinio Skaistakalnio parko teritorijoje ir jame pasistatė modernų raudonų plytų dvarelio tipo namą. Poetas greitai čia užveisė didelį sodą ir sodybą Žagienio upelio vingyje pavadino Pragiedruliais. Joje lankydavosi tarpukario Panevėžio literatai, teisininkai, pedagogai ir kiti šviesuoliai. Žinoma, kad pas J. Čerkesą viešėdavo ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Vienuolis-Žukauskas, su kuriuo poetas artimai bendravo, dažnai nuvažiuodavo pas jį į Anykščius.
Savivaldybės darbuotoja, J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo projekto vadovė Lina Blažytė teigia, jog gavus Kultūros ministerijos finansavimą planuota šioje vietoje atkurti menininkų rezidenciją: įrengti ekspozicijų salę, apnakvindinimo kambarius, kur galėtų apsistoti Panevėžyje vykstančių tarptautinių meno simpoziumų dalyviai, kavinukę, dirbtuvėles kūrėjams.
Anot jos, tai būtų buvęs kultūros centras, pagyvinęs Skaistakalnio parką, vieta, kurioje vyktų nuolatinis judesys, kurtų jaunimas, apsistotų ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinio garso menininkai.
„Esame teikę paraišką ne vienam konkursui ir žinome, kaip stipriai konkuruoja projektai dėl finansavimo. Nerimaujame, jog dėl tokio dalies Panevėžio tarybos narių požiūrio gali nutikti, kad nebebūsime rimtai vertinami“, – mano L. Blažytė.