Suabejoję Savivaldybės konkursų skaidrumu, Panevėžio politikai nesutiko, kad Kultūros ministerijai būtų teikiama paraiška dėl J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo. T. Šiaudinio nuotr.

Aukso puodas skandina Panevėžį

Aukso puodas skandina Panevėžį

Gavęs aukso puodą savo probleminėms teritorijoms susitvarkyti Panevėžys su visu tuo turtu klimpsta į pelkę. Atsivėrus galimybei už europinę paramą kardinaliai pakeisti miesto veidą, Aukštaitijos sostinėje užvirė aistros, kam patikėti rengti milijoninius projektus.

To Panevėžyje dar nebuvo. Savivaldybės taryba atmetė administracijos prašymą leisti dalyvauti Kultūros ministerijos konkurse dėl finansavimo istorinei J. Čerkeso-Besparnio sodybai Skaistakalnio parke sutvarkyti. Savivaldybės darbuotojai teigia, jog politikai atėmė iš Panevėžio didelę progą pagaliau rekonstruoti parko piktžaizde virtusį kultūros paveldo objektą – kadaise miesto intelektualų pragiedruliais vadintą poeto sodybą, iš kurios telikę raudonų plytų griuvėsiai.

Balsavusieji prieš aiškina suabejoję Savivaldybės skelbto idėjų konkurso sutvarkyti Senvagės, Skaistakalnio parkui ir J. Čerkeso-Besparnio sodybai skaidrumu. Politikams pasirodė įtartina, kad geriausios idėjos autore pripažinta ir teisę rengti šių erdvių sutvarkymo techninius projektus pelnė 2013-aisiais įregistruota mažoji bendrija „Pupa – strateginė urbanistika“, neturinti įdarbintų žmonių ir dargi buvusi skolinga „Sodrai“. Įtarimais apaugusios bendrijos vadovas Tadas Jonauskis stebisi, kad jų rengti parkų projektai įtiko Lietuvos didmiesčiams ir net olandams, bet nesugebėjo perlipti Panevėžio politikų iškeltos kartelės.

Vertino grandai

Gavęs aukso puodą savo probleminėms teritorijoms susitvarkyti Panevėžys su visu tuo turtu klimpsta į pelkę. Atsivėrus galimybei miesto veidą kardinaliai pakeisti iš Europos Sąjungos URBAN programos lėšų, Aukštaitijos sostinėje užvirė aistros, kam patikėti rengti milijoninius projektus.

Panevėžio savivaldybė paskelbė Senvagės ir Skaistakalnio parkų su prieigomis kompleksinio sutvarkymo projektų konkursą laimėjus MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Antroje vietoje liko bendrovė „Prosfera“, tretieji – įmonė „Panprojektas“.

Konkursui pateiktas idėjas vertino ir preliminarų nugalėtojų sąrašą sudarė komisija, į kurią įėjo keletas Savivaldybės specialistų, taip pat vienas žinomiausių Kauno architektų, laikinojoje sostinėje iškilsiančių krepšinio namų projekto autorius Gintautas Natkevičius, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas

Alvydas Mituzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros vedėjas, docentas Sigitas Kuncevičius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras. Vienas iš recenzentų, pristačiusių komisijai konkurso dalyvių darbus, Nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas. Pastarąjį su Panevėžiu sieja kitas grandiozinis projektas – jis yra autobusų stoties ir jos prieigų sutvarkymo projekto autorius.

Komisijos kaip geriausia atrinkta MB „Pupa – strateginė urbanistika“ bus kviečiama toliau derėtis dėl Senvagės, Skaistakalnio parko techninių projektų parengimo ir jų vykdymo priežiūros. Konkurso sąlygose nurodyta, kad Senvagės projekto parengimo kaina neturi viršyti 120 tūkst. Eur, Skaistakalnio parko – 80 tūkst. Eur, tiek pat numatyta ir J. Čerkeso-Besparnio sodybos techniniam projektui. Savivaldybė skelbia derybose su potencialiu laimėtoju sieksianti kainą sumažinti.

Tai būtų nebe pirmas „Pupa–strateginė urbanistika“ darbas su Panevėžio savivaldybe. Ši mažoji bendrija yra viena iš Panevėžio darnaus judumo plano rengėjų. Savivaldybės šįmet skelbtą konkursą tokiam planui parengti yra laimėjusi bendrovė „Civitas“ ir jos suformuota komanda, kurią sudaro Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai ir „Pupa– strateginė urbanistika“. Darnaus judumo planui parengti skirta per 100 tūkst. Eur, iš kurių apie 89 tūkst. Eur – ES lėšos.

 

Šį „Pupa – strateginė urbanistika“ siūlymą sutvarkyti Skaistakalnio parką ir J. Čerkeso-Besparnio sodybą komisija įvertino kaip geriausią.

Šį „Pupa – strateginė urbanistika“ siūlymą sutvarkyti Skaistakalnio parką ir J. Čerkeso-Besparnio sodybą komisija įvertino kaip geriausią.

Nustebino pasirinkimas

Su antroje vietoje likusia „Prosfera“ konkurse dalyvavęs panevėžietis architektas Donatas Malinauskas neslepia, jog komisijos palankumas „Pupa – strateginė urbanistika“ jam sukėlė rimtų abejonių. Architekto nuomone, geriausiais įvertinti projektai labiau panašūs į bendro pobūdžio paveiksliukus nei rimtas vizualizacijas.

„Man susidaro įspūdis, kad konkurso taisyklės buvo ignoruotos. Kvietė siūlyti idėjas, o geriausiais įvertino darbus, kuriuose nieko nėra. Kompiuterinėmis iliuzijų pasakėlėmis architektų neapgausi“, – mano D. Malinauskas.

Jis pats siūlė įrengti tiltą per Nevėžį, kuris sujungtų Senvagę su istoriniu Šv. Zitos gatvelės kvartalu. Skaistakalnio parką pagyvinti prie J. Čerkeso-Besparnio atstatyto namo prijungus modernų priestatą.

D. Malinauskas buvo ir vienas iš šios sodybos atkūrimo entuziastų, G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje rengtų kūrybinių dirbtuvių, kuriose su miesto bendruomene ieškota idėjų, kaip atgaivinti šį kultūros paveldo objektą, organizatorių.

Antruoju likęs architektas konkurso komisijoje pasigedo ir urbanistikos specialisto.

„Architektai išmano fasadą, kraštovaizdžio specialistai – kaip medžius susodinti, o urbanisto, kuris matytų bendrą miesto erdvių viziją, kažkodėl į komisiją neįtraukė“, – stebisi architektas.

Visgi antroje vietoje likęs architektas pripažįsta konkurso rezultatų neskųsiantis.

Patikėjo kolegomis

Sutvarkyti J. Čerkeso-Besparnio sodybai pagal konkurso laimėtojo parengtą projektą Savivaldybė tikėjosi gauti 700 tūkst. Eur ES paramą per Kultūros ministeriją bei dar 358 tūkst. Eur planavo prisidėti pati iš savo biudžeto.

Kad gautų šiuos pinigus, Panevėžys turėjo teikti paraišką ministerijai, o tam reikalingas Savivaldybės tarybos pritarimas. Bet politikai sodybos rekonstrukcijai uždegė raudoną šviesą. Administracijos pateikto siūlymo dėl paraiškos Kultūros ministerijai nepalaikė ne tik Tarybos opozicija, bet ir valdančiosios daugumos atstovai.

Pastariesiems priklausantis „darbietis“ Alfonsas Petrauskas teigė suabejojęs, ar architektūrinių idėjų konkursą laimėjusi „Pupa – strateginė urbanistika“ bus pajėgi įvykdyti įsipareigojimus – parengti net dviejų miesto rekreacinių vietų ir dar sodybos sutvarkymo techninius projektus.

„Aš seniai pritariu, kad tą sodybą reikia sutvarkyti, bet kodėl tokį projektą turi ruošti skolų „Sodrai“ turinti įmonė?“ – mano A. Petrauskas. Jis pats yra ir „Sodros“ Panevėžio skyriaus vadovas.

Kad konkurso laimėtoja prasiskolinusi, A. Petrauskas teigia išgirdęs pačiame diskusijų įkarštyje.

„Atėjau į posėdį jau įsibėgėjus svarstymui. Man kolegos ėmė rodyti kompiuteryje, kad „Pupa – strateginė urbanistika“ skolinga „Sodrai“, – aiškino „darbietis“.

Mato keistuolius

Internete apie šią mažąją bendriją rasta informacija tapo didžiausia kliūtimi balsuoti už J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymą ir Tarybos opozicijoje esančiam krikščioniui demokratui Vitalijui Satkevičiui.

„Labai įtartina ta firma. Nei ten žmonių matosi, kad dirbtų, ir skolų „Sodrai“ buvo. Kažkokia keista. Padaryti projektą reikia ir pajėgumų. O toje firmoje jų nematyti“, – „Sekundei“ teigė V. Satkevičius.

Svetainės rekvizitai.lt duomenimis, „Pupa – strateginė urbanistika“ buvo skolinga „Sodrai“ 2014-ųjų lapkritį, 2015-ųjų kovą, 2016-ųjų balandį. Didžiausia jos skola siekė 841 Eur. Nuo praėjusių metų gegužės iki dabar mažoji bendrija skolų neturi.

Skolas nurašo klaidoms

„Pupa – strateginė urbanistika“ vadovas Tadas Jonauskis neigia kilusius įtarimus dėl bendrijos abejotinų finansinių pajėgumų. Anot T. Jonauskio, mažoji bendrija gali pateikti Panevėžio politikams „Sodros“ raštus, kuriais paliudijama, kad kadaise parodyta įmonės skola tebuvo techninė klaida. Tačiau vadovas pripažįsta, kad prieš porą metų bendrija turėjo skolų „Sodrai“, tiesa, labai nedidelių.

Kad „Pupa – strateginė urbanistika“ Tarybos posėdyje buvo nepagrįstai apkaltinta prasiskolinusi valstybei, vėliau pripažino ir pats A. Petrauskas.

Tarybos narys teigia jau po posėdžio pasidomėjęs šios bendrijos, pretenduojančios rengti dviejų Panevėžio rekreacinių zonų sutvarkymo projektus, sumokėtais mokesčiais ir galįs patvirtinti, kad šiuo metu ji nesanti skolinga.

Įtiko ir olandams

T. Jonauskis sako esąs gerokai nustebintas ir Panevėžio politikų viešų pasvarstymų, kad „Pupa – strateginė urbanistika“ neturinti darbuotojų.

Verslininkas sako buvęs įsitikinęs, kad prieš apsispręsdami, kaip balsuoti, Tarybos nariai gilinasi į įstatymus ir žino, kad mažosios bendrijos nariai negali turėti darbo santykių.

„Įstatymai neleidžia mažosios bendrijos narių rodyti kaip darbuotojų, nes visi esame jos steigėjai. Neabejoju, kad Tarybos nariai puikiai žino įstatymus“, – sako T. Jonauskis.

Verslininkas tvirtina, jog „Pupa – strateginė investicija“ turi užtektinai patirties rengiant netgi gerokai didesnius projektus nei Panevėžiui. Šiuo metu bendrija dirba prie dviejų Klaipėdos parkų, kurie bus tvarkomi irgi iš URBAN lėšų, techninių projektų.

„Olandijoje mūsų rengtieji projektai jau yra įgyvendinti pagal europinius standartus. Dirbome su Vilniaus, Raseinių, Klaipėdos, Nidos, Kretingos savivaldybėmis. Tikrai nesame įtraukti į juoduosius nepatikimų įmonių sąrašus. Turime gerus įvertinimus, toliau esame kviečiami dalyvauti konkursuose. Neįsivaizduoju, kodėl netinkame Panevėžiui. Tai pirmas kartas, kai dėl mūsų kilus abejonių Savivaldybė atsisako net teikti paraišką finansavimui gauti“, – „Sekundei“ teigė T. Jonauskis.

Panevėžiečio architekto D. Malinausko siūlymą J. Čerkeso-Besparnio sodybą restauruoti kultūros paveldo objektą papildant moderniu architektūriniu sprendimu komisija įvertino antrąja vieta.

Panevėžiečio architekto D. Malinausko siūlymą J. Čerkeso-Besparnio sodybą restauruoti kultūros paveldo objektą papildant moderniu architektūriniu sprendimu komisija įvertino antrąja vieta.

Architektus laiko paslapty

Nors „Pupa – strateginė urbanistika“ laimėjo Panevėžio savivaldybės konkursą Senvagės ir Skaistakalnio parko sutvarkymo projektams rengti, įmonės vadovas visgi neatskleidžia, kokie architektai ir kiti specialistai kurs Aukštaitijos sostinės poilsio erdvių viziją.

„Senosios kartos architektų bruožas net biurus pavadinti savo vardu. Mes, jaunoji karta, dirbame kaip komanda ir nesureikšminame nė vieno iš mūsų. Sprendimai priimami kartu ir neturiu tikslo įvardyti konkrečių asmenų“, – aiškino T. Jonauskis.

Vis dėlto viena iš priežasčių, kodėl „Pupa – strateginė urbanistika“ pergalė konkurse pasirodė Tarybos nariams abejotina – šios įmonės galimos sąsajos su Panevėžio mero sūnumi. T. Jonauskis ir pats jų nesikrato.

„Taip, mes pažįstami nuo universiteto laikų. Architektų bendruomenė, ypač jaunesnio amžiaus architektai, esame susidūrę įvairiose situacijose. Nemažas mūsų būrys studijavome Olandijoje. Bet ar dėl to negalime dalyvauti konkursuose?“ – teigė T. Jonauskis.

Šaltas dušas

Politikų parodytas nepasitikėjimas „Pupa – strateginė urbanistika“ ir atmestas siūlymas sutvarkyti istorinę J. Čerkeso-Besparnio sodybą Savivaldybės administracijai buvo tarsi ledinis dušas.

Vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė nuogąstauja, kad netgi jei Taryba pakeis poziciją ir sutiks, kad Savivaldybė teiktų paraišką dėl finansavimo šiam kultūros paveldo objektui tvarkyti, ministeriją jau bus pasiekęs neigiamas signalas apie Panevėžį.

„Visos savivaldybės kaunasi dėl ministerijų konkursų. Kiekviena įrodinėja, kad jos teikiamas projektas reikšmingas Lietuvai. Net jei mūsų politikai pakeistų nuomonę, žinia, kad Panevėžys nedega šituo projektu, jau išėjusi. Tokios permainų baimės aš nesitikėjau 27-ais nepriklausomybės metais“, – teigė D. Gasiūnienė.

Skaistakalnio parką Savivaldybė žada sutvarkyti iki 2019 m. už ES lėšas. Pasak architektės, J. Čerkeso-Besparnio sodybai gresia taip ir likti vaiduokliu atnaujinto parko vidury.

Planavo menininkų rezidenciją

Poetas J. Čerkesas 1920 m. iš grafo Ericho Kaizerlingo nusipirko sklypą dabartinio Skaistakalnio parko teritorijoje ir jame pasistatė modernų raudonų plytų dvarelio tipo namą. Poetas greitai čia užveisė didelį sodą ir sodybą Žagienio upelio vingyje pavadino Pragiedruliais. Joje lankydavosi tarpukario Panevėžio literatai, teisininkai, pedagogai ir kiti šviesuoliai. Žinoma, kad pas J. Čerkesą viešėdavo ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Antanas Vienuolis-Žukauskas, su kuriuo poetas artimai bendravo, dažnai nuvažiuodavo pas jį į Anykščius.

Savivaldybės darbuotoja, J. Čerkeso-Besparnio sodybos sutvarkymo projekto vadovė Lina Blažytė teigia, jog gavus Kultūros ministerijos finansavimą planuota šioje vietoje atkurti menininkų rezidenciją: įrengti ekspozicijų salę, apnakvindinimo kambarius, kur galėtų apsistoti Panevėžyje vykstančių tarptautinių meno simpoziumų dalyviai, kavinukę, dirbtuvėles kūrėjams.

Anot jos, tai būtų buvęs kultūros centras, pagyvinęs Skaistakalnio parką, vieta, kurioje vyktų nuolatinis judesys, kurtų jaunimas, apsistotų ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinio garso menininkai.

„Esame teikę paraišką ne vienam konkursui ir žinome, kaip stipriai konkuruoja projektai dėl finansavimo. Nerimaujame, jog dėl tokio dalies Panevėžio tarybos narių požiūrio gali nutikti, kad nebebūsime rimtai vertinami“, – mano L. Blažytė.

Komentarai

  • O kam tos tvoros? Kai buvo pateikti projektai- šis pasirodė pats nemieliausias akiai. Bet matyt brangus. Darko kraštovaizdį. O tarp kitko apie Besparnį. Jeigu taip rūpinamės jo atminimu, tai bent kapus sutvarkykime, nes gėda žiūrėti į apdaužytus ir apleistus apžėlusius žole kapus. Jeigu prižiūrimi kapai yra Ramygalos g. kapinėse, tai senose miestas nusipelniusių žmonių visai negerbia. Kaip ir baisiai apšnerkšto upės skardžio prie kapinių.

    • visiskai teisingai

  • miestiete, is komentaro man rodos esi kaimu kaimas…ir siaip jau tau laikas pas daktarus…

  • ,,,,,,, Bet ar dėl to negalime dalyvauti konkursuose?“ – teigė T. Jonauskis.
    Tai cia su pirmos vietos laimetojais mero sunus dalyvavo?

  • nepaminėta, kad PUPA laimi jau antrą konkursą Panevėžyje. neabejotinai, kažkieno labai globojama įmonė.
    vieša paslaptis, kad procese dalyvavo mero sūnus. todėl ir pavardžių turbūt nėra.

  • kur Urbšio skaidrumas ir STT?

  • PUPA panevezy ne du, o tris konkursus laimejo. Trecias, tai Laisves a konkurso organizatoriaus teises. Vo taip reikia suktis.

    • Atsakyti
  • Labai profesionaliai užpintas straipsnis, pirmosios pastraipos formuoja neigiama nuomonę ir šokiruoja, žinant, kad dauguma žmonių neskaito iki galo, susidaro klaidingas įspūdis.
    Realiai perskaičius iki galo visi kaltinimai atmetami. O išties bendra reziumė, ką turėjo pasakyti straipsnis, kad savivaldybėje labai banguota, turbūt yra gilesnių priežasčių kodėl taryba nenori, kad miestas taptų gražesnis ar būtų įsisavinti europos sąjungos pinigai.

    • visi nori gražesnio miesto. Bet tai negali būti NESKAIDRU. Visus konkursus laimes PUPA???Nebėra mieste architektų? Nedūmkite akių. Po gražia užsklanda didelės kišenės. Jau dabar Pupa laimėjo 2 konkursus , kurių vertė ~ 200 000eur. Ar daug tokios vertės konkursų Lietuvoje? BULDOZERIS. O kritika tuoj nurašoma į“ trūkdymą dibti“.Girdėta retorika, koalicijos partnerių seime dažnai vartojama .

      • Konkursai laimėti viešųjų pirkimu metu su Lietuvos garsiausiais architektais komisijoje, Geriau paklauskite kodėl nei vienas iš komisijos narių nepanoro dalyvauti, nes visi arch konkursai baigiasi taip: Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, galiausiai nieko nepadaroma, nes laimėtojai paskelbiami, o tuomet 2 ir 3 vieta rašo skundus arba pletkina bobutėm.

        • ne paslaptis – buvo pažeidimų: parašai, konkurso sąlygų neapibrėžtumas..
          kitus dėl kablelio iš konkursų išmeta, o čia darbas po darbo Panevėžy.
          globėją turi gerą.

      • Konkurse galėjo dalyvauti visi norintys. Tik norinčių atsirado nedaug. Pagrindinė priežastis, manau, metų pabaiga, kai reikia priduoti biudžetinius objektus, bei Kalėdinis -naujametinis laikotarpis, kai darbas nebe galvoj. Patys aktyviausi sudalyvavo. Visi pateikti darbai nebuvo itin geri. Iš jų išrinkti geriausi. Kaltinti žiuri komisiją neskaidrumu- tapo labai populiaru. Ir tai vyksta ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje, net konkursuose, kur dalyvauja architektūros grandai. Sunku susitaikyti su pralaimėjimu, tad ir ieškoma priežasčių ne savyje, o vertinimo komisijoje, juk taip lengviau.

  • O dabar visi balsavusieji prieš tegul susimeta ir iš savo kišenės pasamdo „kompetentingus“ architektus.

    • O Lietuvoje tik vienintelė kompanija kompetetinga? PUPA? baikit juokinti ir įtikinėti.

      • Tigi buvo konkursas – išrinko. Galbūt yra ir kitokių, bet jie nedalyvavo. Dabar mano sūnus laimi olimpiada, bet nieko negauna, nes amerikoj talentingesnis yra….

  • Kad ir ka parinktu igyvendinti si projekta, tik tegul nesirenka Panevėžiečio architekto D. Malinausko sprendimo. Gal jau uzteks tu monstru miesto centre ir Maximos ir prekybcetru skarbonkiu ismetytu po visa miesta. Reikia palikti mieste nors viena vieta nesudarkyta tu talentinguju architektu. Tos stiklines malkines vieta tikrai ne parke.

    • … tegu renkasi „PUPOS“ sprendima, kur ant Besparnio namuko net stogo nesugejo uzdet 🙂

  • Siūlau prie tų griuvėsių pridėti projektą ir pavardes tų, kurie buvo prieš naują. Tegul miestas žino, kas nenori permainų. Man nerūpi yra ten kieno sūnus ar ne. Man rūpi, kad tie personos daugiau negalėtų lemti miestui svarbių sprendimų!

    • korumpuoti sprendimai. O tai permainos.

  • Korumpuoti susitarimai tai dar ne permainos! Mes jų norim, tik ne tokių, kokias siūlai. Nereikia čia dejuot.

  • Kas tas Čerkesas? Renovavus , kiek kainuos palaikymas ?Kas jame bus vykdoma?pažymėtina, kad nei priėjimo, nei privažiavimo iš parko pusės nėra , o lėšos tam nenumatytos.Kiek dar reikės?Ar per molį ir pievas maurosim?

  • Vajė ! Malinauskui prireikė dar vieno – trečio – tilto tarp dviejų kitų: pėsčiųjų ir pagrindinio? Supratau: tiltai labai brangiai kainuoja – tad po tiltą pas dešimt metrų! Idėjų viršūkalnė!

    • bet gi buvo ne tik Malinauskas.
      o PUPA – idėjų viršūnė?

  • Surašykite pavardes visų kurie balsavo PRIEŠ. Miestas turi žinoti, ką tokius išsirinko. Lažinuosi, kad Gema tai tikrai balsavo Už. Ji šitiek metų apie Besparnio sodybos atnaujinimą kalbėjo, šitiek kalbėjo. Aišku, kalbėjo žmonėms. Tai tikrai ir ranką pakėlė UŽ, kai atėjo laikas darbams.

  • SUSILAIKĖ (12)
    • Degenis Donatas
    • Gaidžiūnaitė Janina
    • Grėbliūnas Maurikijus
    • Kukuraitienė Zita
    • Kuzmienė Galina
    • Petrauskas Alfonsas
    • Sankauskas Rimantas
    • Satkevičius Vitalijus
    • Šileikis Gintaras
    • Umbrasienė Gema
    • Vadopolas Povilas
    • Viržintas Virginijus

    • Atsakyti
    • ant laužo juos, teisuoliai ir skaidruoliai! ant laužo. baltus šalikus pasiriškit ir pirmyn

  • Susilaikėliams siūlau uždrausti net ir pagalvoti apie aukso puodą.

  • Brangioji, ar tikrai galvojai, kad Panevėžio tarybos nariams rūpi miestas? Dar ne kartą balsuos prieš. Netvarkingiausių miestų sąraše tikrai lyderiai būtume. Valio netvarkai !

    • tiek pat kiek ir merui

  • Kam ir kaip galėjo šauti į galvą Besparniui sparną prilipdyti? Ir dar tokį ale geležinį ale stiklinį ale modernų?
    Tai Nėries antkapį (tebūnie lengva Jai žemė) gal upe Nerimi apjuosti?
    O vietoj paminklo Jablonskiui obelų arba kriaušių prisodinti?
    Landzbergiui žalią kalną supilti?

    Ant Katino parduotuvės katinukas yra – tas teisybės, bet tas katinukas toks mažytis, toks meilutis…

  • Dar kartą pagalvokite, ką sakote, mielas pone: ,,manau, kad tarybos nariai žino įstatymus“. Enciklopedinė erudicija visada skatina susilaikyti. Kasdieniai pasninkų pasninkai !

    • Atsakyti
  • Koks užkeikimas persekioja Panevėžį? Vis atsiranda fariziejų, kurie tikina, kaip mylį miestą, o iš tikrųjų sodina, dusina ir susina jį. Pavyzdžių? Visiems prisiminti neužtektų jaučio odos. Keli iš jų. Lietuvos vardo paminėjimo 1000 metų jubiliejui paminėti Panevėžys turėjo trijų metų programą, kuri meraujant Vadopovilui, susitraukė iki vieno eilinio miesto gimtadienio, „skirto Lietuvos vardo 1000-mečiui“. Tačiau programoje buvo ir monumentalus dalykas – išleisti Panevėžio enciklopediją. Viskas – komanda, tekstų rašytojai, redaktorius ir t.t. jau buvo, kol tokie pat fariziejai su „bibliotekininkės sūnumi“ priešakyje nepritarė. Gal jie pasakys, ką vietoje to sukūrė? Paminklas Juozui Miltiniui turėjo iškilti 100 metų jubiliejui, tačiau neiškilo, nes smulkiadvasis skulptorius nesugebėjo pripažinti, kad ne jo darbas geriausias, ir tampė po teismus, kol vis tiek nieko kito neįrodė. Tik apmaurino gražią idėją. Vienoje iš programų buvo numatyta papuošti Panevėžį „Dainuojančiais fontanais“. Idėjos entuziastai buvo suradę ir fontanus, ir konsesininkus, miestui projektas nebūtų kainavęs. Fariziejai iš miesto politikierių argumentavo, kad reikia pirma fontaną prie Bendruomenių rūmų suremontuoti, ir išbraukė balsuodami idėją iš programos. Fontanai „uždainavo“ Veisiejuose, net svečiams iš Lenkijos. O dar kiek jau apmokėtų projektų stalčiuose? Gal tie „balsuotojai“ kada nors yra ką gero pasiūlę miestui ir padarę? Paviešinkite visą sąrašą, prašyčiau. Yra lietuviškas žodis „stabdys“, bet jis per švelnus „miesto mylėtojams – apsimeteliams“. Geriau pavadinsiu juos „tormozais“. Skamba, vienok!

  • Atsiprašau už paliktas kelias korektūros klaidas, kurios esmės nekeičia. Tik dar pridursiu, kad fontanas prie Bendruomenių rūmų taip ir nebuvo pataisytas…

    • arnai, ar jums tinka daryti Panevėžiui bet kokiomis sąlygomis?
      netiesa bado akis. 3 konkursai iš eilės – tinka?

  • Ką tik pati pripažinote, kad yra „tormozas“.

  • Eifelio bokštas irgi piktino „visažinius“…

  • Žiauriai pikta ant tų susilaikiusių. Kaip jie nesupranta, kad tas jų politikavimas jau darosi koktus? Bele prieštaraut. Gal tikrai kitą kartą eidami į posėdį įstatymus pasiskaitykit?

  • Aha, bent jau pažįstamų raidžių paieškokit.

  • Sakykite, politikai, kaip gyventi Panevėžyje? Apsijuokėte ant visos Lietuvos. Tikrai nėra ko likti viduramžiškų prietarų pilname mieste. Tamsybių šėlsmas. Gėda opozicijai. Vitalijui patylėti bent dešimt metų derėtų. Išvažiuosiu. Kad ir į Pasvalį.

    • Juokinga Olga?Varykit, bet gal ne į Pasvalį.., į Naisius. Stabukams pasimelsti.

      • Nuvažiuokit Sigį į tą Pasvalį. Žiauriai gražiai sutvarkytas miestelis. Ir aikštė prie bendruomenių rūmų ir paupys visas ir prie bažnyčios ta gatvė visa su kavinėm ir kt. padaryta, bažnyčios šventoriuje irgi naujas priėjimas prie upės. Nes ten veikia žmonės kartu, o ne plėšo atskirai vienas kitą.

      • O tai koks skirtumas mero sūnus ar ne? Jeigu pagal profesiją dirba, stengiasi kažką savam miestui daryti? Plius tigi negavo iš savivaldybės užsakymų jokių, konkursai skelbti. Pas mus ant tiek švogerių kraštas palikęs, kad visur jei tik giminė kienonors iškart visi suvalgys. Landsbergiukas ką tik per tėva tiek pasiekė?

        • Atsakyti
  • Sodoma ir Gomora. Atsipeikėkite. Ar politikui tokia prievolė, kad daryti tik kaip blogiau. Pagarba Merui. Stengiasi žmogus. O tie tik kraujo tyko. Gėda neapsakoma. Dėl investicijų išmintingi kaunasi. O čia… Žodžių trūksta. Dėkite mandatus ir eikite gatvių šluoti katrie susilaikėte. Kaimas grynas.

  • Ir kaimas, ir provincija, ir pavydas bekraštis. Aš už Merą. Gėda opozicijonieriams.

    • Koks pavydas?
      Provincija tavo galvoj, jei galvoji , kad valdžia tai lovys.
      Aš prieš korupcijà. Ir ko skaidrusis Urbsys tyli. Kur balti šalikèliai? Susiterliojo

  • Europinės paramos savu noru ir pilno proto būdami atsisakė? Dar ir laisva valia? Tegul algos atsisako geriau.

  • Kaip Lietuvoj daug myli alkoholizma, taip dauguma komentatoriu myli korupcija. Savivaldybej akivaizdus ziurkiski pokiliminiai susitarimai ir visi tuo dziaugias. Kur jus nueisit imituodami demokrariją ir skaidrumą…
    Atsibusit viena ryta ant nusnerkstos lovos su issokusiom spranzinom ir sakysit, negu nebuvo galima kito miesto mero issirinkt? Paminesit mano zodi.

    • Atsakyti
    • ?

    • Va va. Tarp tų susilaikiusiųjų net du spranžinas atgal į matrasus sukišę! 🙂

Rodyti visus komentarus (49)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų