Savivaldybės aukcione parduotas dar 1930-aisiais statytas pastatas sulaukė atgimimo. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Aukciono laimikis – galvos skausmas kaimynams

Aukciono laimikis – galvos skausmas kaimynams

Prieš dvejus metus Panevėžio miesto savivaldybės aukcione parduotas administracinis pastatas Nevėžio gatvėje atrodo visai kitaip nei tada, kai čia ilgus metus glaudėsi neįgaliųjų organizacijos. Praėjusiais metais renovuotas išvaizdus dviejų aukštų medinukas jau buvo vėl atsiradęs ant nekilnojamojo turto prekystalio.

Vairuotojai aklavietėje

Nuo seno, kai dar pastatas priklausė Savivaldybei, jo sklype automobilius rikiuodavę aplinkinių daugiabučių gyventojai neramiai žvalgosi, ką dabar jau privačios teritorijos savininkas darys. Jei bus išvaryti iš privačių valdų, vairuotojai neišmano, kur teks padėti automobilius.

„Kol dar neveja, tol statome“, – atsidūsta Nevėžio g. 40A daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Antanas Baranauskas.

Jo ir priešais esantys kaimyniniai namai jau seniai stumdosi dėl vietos automobiliams. Sovietmečiu asfaltuotoje bendroje dviejų daugiabučių aikštelėje geriausiu atveju telpa 8 lengvosios mašinos. Dabar net įsivaizduoti sunku, kad kažkada tiek vietos automobiliams visai pakako.

„Jei būtume žinoję, kad taip viskas baigsis, gal būtume ir mes kaip nors tiek pinigų surinkę ir dabar turėję savo automobilių aikštelę.“
A. Baranauskas

„Kažkada visame mūsų 100 butų name mes, trys gyventojai, ir teturėjome automobilius – dieną kieme stovėdavo trys „žiguliukai“, o vakare suvarydavome į garažus. Dabar vienoje laiptinėje gali dešimt mašinų suskaičiuoti, kai kurios šeimos ir ne po vieną jų turi“, – pasakoja bendrijos pirmininkas.

Neturėdami vietos ankštame kieme, gyventojai ir jų svečiai automobilius palieka, kur tik įmanoma.

Laukia ultimatumo

Pasak A. Baranausko, ir jo kaimynai, ir aplinkinių daugiabučių gyventojai nuo seno savo automobilius statydavo anksčiau Savivaldybei priklausiusio administracinio pastato, kuriame buvo įsikūrusios neįgaliųjų organizacijos, prieigose.

Iš gana prastos būklės pastato neįgaliuosius Savivaldybė perkėlė į erdvesnes patalpas Nevėžio gatvėje, buvusioje mokykloje, o 1930 m. statytą namą su 0,3 ha sklypu 2019-ųjų pavasarį pardavė aukcione.

Pradinė šio nekilnojamojo turto kaina siekė 98 tūkst. eurų. Daugiabučių apsupty esantis medinis senolis ilgą laiką pirkėjų nedomino. Visgi tryliktame aukcione kainai nukritus iki 50 tūkst. eurų, jis parduotas.

„Neįgalieji anksčiau mums leisdavo automobilius laikyti prie jų pastato, tik prašydavo neužstatyti įvažiavimo. Labai patogu buvo, nes šita teritorija – tarp mūsų namų. Pardavus pastatą su žeme vis dar savavališkai naudojamės nedideliais gabaliukais dabar jau privataus sklypo priekyje ir viduje. Bet vieną dieną vis tiek teks iš ten pasišalinti“, – apgailestauja A. Baranauskas.

Medinuko atgimimą stebintys kaimynai nerimauja, ar vieną dieną nesulauks ultimatumo patraukti automobilius iš privačios valdos. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Svajojo nusipirkti

A. Baranausko teigimu, daugiabučio namo bendrija buvo nusiteikusi netgi ir pati įsigyti tą patį sklypą prie kaimyninio administracinio pastato. Savivaldybei dar 2018-aisiais paskelbus Nevėžio g. 38 pastato aukcioną, kaimyniniai daugiabučiai raštiškai kreipėsi į Savivaldybę, kad laisvas sklypas nuomos būdu ar perkant atitektų jiems ir šitaip būtų išspręsta automobilių statymo problema. Pasak namo pirmininko, atsakymo nesulaukta, o jam pačiam bendraujant telefonu su Savivaldybės atstovais tokie planai taip ir nepajudėjo iš vietos.

„Galiausiai turtą pardavė už perpus mažesnę sumą nei pradinė kaina. Jei būtume žinoję, kad taip viskas baigsis, gal būtume ir mes kaip nors tiek pinigų surinkę ir dabar turėję savo automobilių aikštelę“, – kalbėjo bendrijos vadovas.

Dabar, anot jo, daugiabučiuose gyvenantys vairuotojai pateko į savotišką aklavietę, mat nei prie Nevėžio 40A, nei prie gretimų namų nėra vietos automobilių aikštelėms padidinti.

„Jei platintume dabartinę kiemo aikštelę, mašinos jau po langais stovėtų“, – sako A. Baranauskas.

Dalis to paties mikrorajono gyventojų automobilius nakčiai palieka ir S. Kerbedžio gatvėje, šalia buvusio mėsos kombinato. Čia yra įrengtas kelio išplatėjimas. Tačiau, pasak namo bendrijos pirmininko, gyventojai buvo įspėti, kad šia vieta naudotis vieną dieną nebegalės.

Pernai po S. Kerbedžio gatvės remonto automobilininkai grįžo į laisvas stovėjimo vietas jos pakraštyje ir laukia, kada ir ten bus išprašyti.

Skelbė apie pardavimą

A. Baranauskas prasitaria girdėjęs, jog dabar gražiai sutvarkytame buvusiame neįgaliųjų pastate Nevėžio gatvėje norėjo įsikurti žinomo privačių darželių tinklo Lietuvoje įstaiga. Bet dabar, jo pastebėjimu, reikalai atrodo sustoję.

„Nemanau, kad tokioje vietoje būtų patogu įkurti mokyklą ar darželį. Kaip tėvai automobiliais čia privažiuotų atvežti vaikus? Jiems kliūtų mūsų gatvėje sustatytos mašinos, reikėtų nuolat kviesti policiją ir vaikyti vairuotojus“, – mano pirmininkas

Rekonstruoto medinuko Nevėžio g. savininkas, individualios įmonės vadovas apie pastato perspektyvą kalbėti negalėjo. Telefonu atsiliepęs verslininkas teigė esantis ligoninėje.

Neseniai nekilnojamojo turto skelbimų portale įdėtas skelbimas apie parduodamą Nevėžio g. 38 pastatą ir žemę aplink jį. Už 2020-aisiais suremontuotą 560 kv. m administracinį pastatą su 29 arų sklypu bei renovuota miesto centrinio šildymo katiline prašyta 295 tūkst. eurų. Dabar toks siūlymas, kaip skelbiama, nebegalioja.

Skelbimą viešinusio internetinio portalo atstovai „Sekundei“ nepateikė informacijos, ar turtas jau parduotas, nes savo klientui teikė tik reklamos paslaugą.

Pirmenybė namo pirkėjui

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga teigė, kad medinio pastato su sklypu savininkė tebėra individuali įmonė. Anot jo, kartu su namu parduotą valstybinį žemės sklypą įsigyti, pagal galiojančius teisės aktus, pirmenybę turėjo statinio pirkėjas.

Dėl vietų automobiliams susirūpinusiems gyventojams D. Vadluga siūlo investuoti į aikštelės paplatinimą arba naujos įrengimą savo kieme. Anot jo, Savivaldybė yra parengusi tvarką, kuria gali pasinaudoti visos daugiabučių namų savininkų bendrijos. Savivaldybė padengti gali iki 70 proc. aikštelės įrengimo kainos, įskaitant projekto parengimo ir jo ekspertizės (jeigu ji privaloma) atlikimo išlaidas.

Kitas būdas gyventojams išplėsti mašinų stovėjimo aikštelę, anot D. Vadlugos, yra daugiabučio namo bendrijai išsinuomoti iš Nacionalinės žemės tarnybos žemės ir joje savarankiškai patiems organizuoti naujos aikštelės projektavimo ir įrengimo darbus.

Komentarai

  • Visi padorus zmones savo namus JAU renovavo. Alkoholikai, kontrabandininkai, tinginiai, vagys ir chuliganai ir ju moterytes? Jiems nesvarbu.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų