-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Visgi už tokio reikalavimo nepaisymą gresianti iki 120 eurų bauda daugumos augintinių šeimininkų negąsdina: iki šiol suženklinta mažuma šių gyvūnų.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, jog iki šių metų balandžio 1-osios Panevėžio mieste mikroschemomis suženklinta 3 218 kačių, 5 628 šunys ir vos dvi dešimtys šeškų.
Panevėžio rajone mikroschemas jau turi 1 415 kačių, 3 703 šunys ir vienas šeškas.
Gyvūnų registracijos duomenys teigia, jog Panevėžyje gyvena penki iš karo siaubiamos Ukrainos atvežti šunys, o į Panevėžio rajoną iš šios šalies atgabenti du. Kad į Lietuvą iš Ukrainos būtų atvežta kačių ar šeškų, duomenų nėra.
Kiek iš viso naminių gyvūnų yra Lietuvoje ir kiekvienoje savivaldybėje, tikslių duomenų nesama, vien spėjama, kad jų gali būti apie milijoną ir kad po katę, šunį ar šešką, o galbūt po keletą ar net visą būrį augina du trečdaliai namų ūkių. Remiantis tokiais duomenimis, galima teigi, kad Lietuvoje iki šios dienos suženklinta tik labai maža dalelytė augintinių.
Tą patvirtino ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila.
Už gyvūnų augintinių registrą atsako Aplinkos ministerija, o tikrinti, ar šie gyvūnai suženklinti, pavesta savivaldybių skyriams, atsakingiems už viešąją tvarką.
Ž. Vaišvila prisipažino girdėjęs, kad vienintelė Kėdainių rajono savivaldybė ėmėsi tikrinti, ar po miestą vedžiojami šunys turi mikroschemas.
„Prieš metus tikrintojai konstatavo, jog iš dvidešimties patikrintų šunų mikroschemomis nepaženklinti buvo, rodosi, aštuoni. O šiemet iš dviejų dešimčių patikrintų šunų nustatė tik du ar tris neženklintus“, – sako departamento direktorius.
Anot jo, Panevėžyje bei rajone, nors ir nesparčiai, kaip derėtų, bet vis dėlto daugėja mikroschemomis ženklinamų gyvūnų.
Ž. Vaišvilos nestebina ganėtinai skeptiškas visuomenės požiūris į tokį reikalavimą.
„Pamenu, kiek pasipriešinimo būta, kai Lietuvoje bene 1998 metais pareikalauta suženklinti visus galvijus. Jiems visiems sužymėti prireikė maždaug penkerių metų. Dabar, jei yra neženklintų, tai tik vienas kitas, žmonės suprato tokio ženklinimo svarbą“, – samprotauja Ž. Vaišvila.
Panevėžietė veterinarijos gydytoja Virgilija Keršulienė įsitikinusi, kad viena iš gyvūnų neženklinimo priežasčių yra toji, kad nemažai šeimininkų nejaučia atsakomybės už savo augintinį.
„Matau Lietuvoje labai daug žiaurumo, kai šunys ir katės išvežami į pamiškes, ten paliekami, išmetami pakelėse, kur nors sodininkų bendrijose. Vieša paslaptis, kad vienkiemiuose augę, tačiau jų savininkams atsibodę, pasenę gyvūnai apskritai nužudomi ir pakasami. O turėtų gyvūnai po mikroschemą, taip nebūtų. Savininkams grėstų atsakomybė už augintinių nepriežiūrą“, – tvirtino veterinarijos gydytoja.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktoriaus nestebina ganėtinai skeptiškas požiūris į gyvūnų žymėjimą. Anot Žydrūno Vaišvilos, kadaise suženklinti visiems galvijams irgi prireikė penkerių metų. P. ŽIDONIO nuotr.
V. Keršulienė pažymi, jog gyvūnų ženklinimas mikroschemomis buvo suaktyvėjęs pernai balandį, kai paskelbta, kad visi augintiniai privalo būti sužymėti per mėnesį. Tuomet nesuskubusieji, anot veterinarijos gydytojos, neskuba ir dabar.
„Per mėnesį paženklinu vos po du tris gyvūnus“, – sakė V. Keršulienė.
Rožyno veterinarijos klinikos gydytoja Monika Aleksiejė prisiminė, kad prieš metus šioje klinikoje per dieną mikroschemomis būdavo paženklinama po keliasdešimt šunų bei kačių. Dabar – vos po kelis.
„Žmonės nenori ženklinti senų gyvūnų, aiškina nematantys prasmės tai daryti, nes augintinis ilgai nebegyvens“, – pasakojo M. Aleksiejė.
Anot jos, toli gražu ne visi nori mokėti ir 15 eurų mokestį už tokią paslaugą.
Panevėžyje dirbantis veterinarijos gydytojas Evaldas Bagdonavičius mano, kad daugiau atsakomybės turėtų prisiimti tikrintojai, kuriems pavesta kontroliuoti, ar gyvūnas paženklintas.
Anot jo, taip jau būna visose srityse, kad neveikiant priežiūros aparatui, visuomenė ne visada linkusi laikytis nustatytos tvarkos.
Kėdainiuose išeiti į gatvę su neženklintu augintiniu – gana rizikinga. Šios savivaldybės viešosios tvarkos sergėtojai kartu su policija ir gyvūnų globos draugijos savanoriais organizuoja reidus, tiesiog gatvėje patikrindami, ar ženklinti vedžiojami šunys.
Tokie reidai Kėdainiuose surengti jau keturi, juos organizuoti žadama ir ateityje.
Panevėžyje kol kas visi dėl to gali būti ramūs.
Miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Tadas Martinaitis patvirtino, jog jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai išties nevaikšto po miestą tikrindami, ar gyvūnai turi mikroschemas.
„Tačiau ar gyvūnas paskiepytas, ar turi mikroschemą, būtinai patikriname gavę skundą dėl augintinio nepriežiūros ar kaimynams nebeapsikenčiant lojimo. O tokių skundų sulaukiame nemažai“, – teigė T. Martinaitis.
Anot jo, paprastai pakanka gyvūnų savininkus įspėti ir šie skuba augintinius ir skiepyti, ir pažymėti mikroschemomis.
To nepadariusiems gresia bauda iki 120 eurų.
