Nors prieš dešimt metų dėl potvynio padarytos žalos daugiau nei 100 sodininkų kreipėsi dėl kompensacijų, visgi dalis jų kategoriškai pasipriešino Savivaldybės planui pastatyti nuo vandens stichijos turėjusį apsaugoti pylimą. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Atsisakę pylimo, laukia ateinant potvynio

Atsisakę pylimo, laukia ateinant potvynio

Pavasariui tirpdant sniegą, panevėžiečiai vėl neramiai dairosi į upes.

Nors praėjo visas dešimtmetis, nepasimiršta 2010-ieji, kai skendo nemenka dalis Panevėžio rajono, Sanžilėje teko sprogdinti ledus, o Nevėžis užliejo Skaistakalnio parką.

Situacija gali pasikeisti per valandą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pagal esamas hidrometeorologines sąlygas Panevėžio kraštą vagojančiose Nevėžio, Lėvens upėse, taip pat Minijoje, Akmenoje-Danėje, Šventojoje, Jūroje, Neryje ir Nemune prognozuojamas didesnis už vidutinį daugiametį potvynis, o kitose upėse – vidutinis arba mažesnis.

Vidaus reikalų ministerija jau ragina savivaldybes, kuriose potvynio grėsmė didžiausia, ruoštis galimai vandens stichijai. Tarp tokių – ir Panevėžio rajonas.

Kol kas jo upės negąsdina išsiveržti iš krantų, bet specialistai pripažįsta, kad situacija gali akimirksniu keistis.

„Visų trijų upių – Sanžilės, Lėvens ir Nevėžio – lygis antradienį ryte buvo labai toli nuo kritinio“, – teigė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis.

Vakar dienos duomenimis, Sanžilėje vandens lygis siekė 22 centimetrus (kritinis 1,90 metro), Nevėžyje buvo 60–62 centimetrai (kritinis – 4,5 metro).

„Situacija kol kas normali, bet gali per valandą pasikeisti“, – patvirtina E. Lunskis.

„Kad pavasario potvynis bus, tikrai akivaizdu. Tik jo dydis ir laikas labai priklausys nuo orų per ateinančias porą savaičių.“

J. Šimkus

Akibrokštas statytojams

Panevėžio rajone, Savivaldybei gavus europinę paramą, prieš pusantrų metų įrengtas nuo Lėvens upės šėlsmo per potvynius sodininkų bendrijas turintis saugoti pylimas. Visgi jis kur kas mažesnis, nei buvo planuotas, mat dalis sodininkų pasipriešino tokiai infrastruktūrai, jiems užstosiančiai upės vaizdą. Planuota tokį pat pylimą pastatyti Šeškų ir Janališkių kaimuose. Šias vietoves kaip potvynių rizikos zonas rajone identifikavo tyrimą atlikę mokslininkai. Tačiau sukilus sodininkams, toks vos kilometro ilgio pylimas įrengtas tik ties Janališkių kaimu. Nė viena iš jame esančių keturių sodininkų bendrijų tokiam statiniui neprieštaravo.

O didžioji dalis – apie 4 kilometrus – pylimo taip ir liko nepastatyta. Mat Šeškų kaime esančios sodininkų bendrijos „Merkurijus“ ir  „Piniava“ pareiškė veto tokiam projektui.

Pasak E. Lunskio, dėl gyventojų nepasitenkinimo teko keisti paramos sutartį ir įgyvendinti gerokai mažesnio masto projektą.

„Jeigu įvyks potvynis, matysime, ar pylimas apsaugos Janališkių kaimą“, – sako direktorius.

Po 2010 metų potvynio, kai iš krantų išėjusios upės apsėmė sodininkų turtą, maždaug 140 nukentėjusiųjų kreipėsi į Savivaldybę prašydami atlyginti potvynio padarytus nuostolius. Tąkart jiems buvo išdalyta apie 200 tūkst. eurų.

2010-ieji, Berčiūnai. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

2010-ieji, Berčiūnai. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Dumblas apsaugotas

Nors dalis sodininkų prieš kurį laiką atsisakė nuo potvynio turėjusio saugoti pylimo, E. Lunskis sako nemanantis, jog dėl to dabar jie nelaimės atveju negautų paramos. Jo teigimu, jeigu Vyriausybė skirtų lėšų kompensuoti nuostoliams, patirtiems dėl hidrologinių stichinių reiškinių, į tokį atlygį turėtų teisę ir nepanorusieji pylimo.

Sodininkams pylimą supylusi Savivaldybė tvirtina per sausros metus išsprendusi ir kitą, prieš trejetą metų daug baimės įvariusią, bėdą Papušių kaime. Dėl rekordinių 2017-ųjų vasaros liūčių ištvinęs Nevėžis, artėdamas prie įmonės „Aukštaitijos vandenys“ valymo įrengimų, grasino ekologine katastrofa. Tąkart visi griebėsi už galvos matydami, kad nuo 1979-ųjų dumblo aikštelėje kaupiamas dumblas gali išsiveržti į upę ir padaryti milžinišką žalą gamtai. Kai kuriose vietose Nevėžis iki pylimo buvo priartėjęs vos per 3–4 metrus.

E. Lunskis tikina, kad ši problema jau išspręsta.

„Manome, kad upė grėsmės ten nebekelia. Krantas tikrai kapitališkai sutvirtintas“, – tvirtina direktorius.

2010-aisiais išsiliejęs Nevėžis paskandino Skaistakalnio parką. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

2010-aisiais išsiliejęs Nevėžis paskandino Skaistakalnio parką. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Būtų ramiau

„Piniavos“ sodininkų bendrijos, kurios gyventojai buvo tarp atsisakiusių pylimo, pirmininkas Petras Butkevičius pripažįsta, kad nors kol kas potvynio nematyti, į upę žvalgosi jau neramiai.

Jis viliasi, kad sodininkus nuo katastrofos, kokia užgriuvo 2010-aisiais, šįkart išgelbės įšalo nebuvimas ir sausringa praėjusi vasara. Pasak pirmininko, dėl pylimo sodininkai neturi vieningos nuomonės – vieniems jo reikia, kiti tokiam statiniui kategoriškai prieštarauja. Pasak P. Butkevičiaus, pastarieji išsigando, kad iškilus pylimui bus nepatogu prieiti prie upės.

„Per daug laiko nuo 2010 metų praėjo – žmonės užmiršo, kaip tada skendo jų sodai ir namai“, – sako pirmininkas.

Anot jo, sunku prognozuoti, ar pylimas apsaugotų nuo potvynio, ar būtų veltui jam išmesti pinigai, nes su upe susijungia ir griovys.

„Gal per tą griovį būtų padavę vandens, o ne per pylimą?“ – svarsto pirmininkas.

Visgi jis sutinka, kad turint pylimą, dabar laukti potvynio būtų ramiau. P. Butkevičius neatmetė tikimybės, kad jei upė ištvins, pasigirs nepatenkintų kalbų, kodėl pylimo nestatė.

„Gal ir gailėsis, bet jau laikas bus praėjęs“, – sako pirmininkas.

Panevėžio rajono sodininkus prieš dešimtmetį nuo vandens stichijos teko gelbėti net kariams – ledų sankaupos buvo sprogdinamos. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Panevėžio rajono sodininkus prieš dešimtmetį nuo vandens stichijos teko gelbėti net kariams – ledų sankaupos buvo sprogdinamos. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Gąsdina ledonešis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad situacija Panevėžio mieste ir rajone panaši, kaip ir visoje Lietuvoje. Sniego daug, o upės – užšalusios.

„Kad pavasario potvynis bus, tikrai akivaizdu. Tik jo dydis ir laikas labai priklausys nuo orų per ateinančias porą savaičių. Didžiausia grėsmė, kad gali susidaryti ledų sangrūdos“, – sako hidrologas.

Kol kas upėse ledonešio nėra. Tik Panevėžyje sparčiai tirpsta sniegas ir šaligatviais vanduo teka upeliais, o gamtoje intensyvus tirpsmas dar neprasidėjęs. Potvynio piko tikimasi maždaug kovo viduryje.

Prognozuojant, kur didžiausia rizika susigrūsti ledams, jo teigimu, paprastai vadovaujamasi istoriniais duomenimis. Tikėtina, kad Panevėžio rajone ledų sangrūdos gali susidaryti Lėvenyje ir Sanžilėje tose vietose, kur ir 2010 metais, kai ledus sprogdino kariai.

Pasak J. Šimkaus, šiuo metu upes sukaustęs ledas nėra itin storas – siekia nuo 15 iki 25 centimetrų, bet labai nevienodas – už dešimties ar šimto metrų jo storis gali būti visai kitoks. Susiformuoti gerokai storesniam ledui, jo teigimu, neleido prieš didžiuosius šalčius iškritęs gausus sniegas, upėms tapęs tarsi termoizoliacine medžiaga.

Išgelbėtų saulė ir pernykštė sausra

Pasak J. Šimkaus, išvengti 2010-ųjų scenarijaus šįmet gali padėti pati gamta – įšalo nebuvimas, sausa dirva.

„Dirvožemis ganėtinai sausas, nes iš rudens itin daug kritulių nebuvo, tad žemė sugers nemažą kiekį vandens“, – prognozuoja Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.

Be to, nors numatoma didesnė nei 10 laipsnių šiluma, tai tirpsmo neturėtų itin paskatinti.

„Oro temperatūra ne taip intensyviai tirpdo sniegą kaip lietus, o kol kas intensyvaus lietaus neprognozuojama. Saulė labai garina sniegą – jis išgaruoja ir mažiau vandens grįžta ant žemės paviršiaus“, – aiškina hidrologas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų