-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tarybai patvirtinus, nuo lapkričio 1 dienos norintiems urną laikyti kolumbariume, nebereikės mokėti daugiau nei pusės tūkstančio eurų.
Iki šiol vieta kapinėse buvo skiriama nemokamai, o už nišą kolumbariume tekdavo sumokėti. Šis mokestis Lietuvoje svyruoja nuo 500 iki net 1 500 eurų. Kai kuriose savivaldybėse kaina priklauso netgi nuo to, kuriame aukšte yra niša. Panevėžyje norint artimojo urną laidoti kolumbariume, tenka kloti 550 eurų, o, pavyzdžiui, Šiauliuose – 1000 eurų.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Simona Mickutė teigia spėjusi pajusti, kad panevėžiečiai laukia naujosios tvarkos, kai nišos taps nemokamos.
„Jau dabar skambina į Savivaldybę ir teiraujasi, ar tikrai nebebus mokesčio. Laiko urnas su pelenais namuose ir laukia, kol bus nemokama“, – sako specialistė.
Panevėžyje, Šilaičių kapinėse pirmasis kolumbariumas iškilo 2014-aisiais. Jame buvo įrengtos 424 nišos ir visos jau užimtos.
Pasak S. Mickutės, 2020 metais Šilaičių kapinėse pastatytame antrajame kolumbariume iš 511 keturviečių nišų laisvų telikę 310.
Dar prieš įsigaliojant naujam teisės aktui skaičiuota, kad laisvų vietų šiame kolumbariume turėtų užtekti porai metų, tačiau nišoms tapus nemokamoms, nuspėti poreikį darosi sunku.
„Jau dabar skambina į Savivaldybę ir teiraujasi, ar tikrai nebebus mokesčio. Laiko urnas su pelenais namuose ir laukia, kol bus nemokama.“
S. Mickutė
Kapinių prižiūrėtojai pastebi, kad panevėžiečiai vis dažniau kremuojami: 2018-aisiais užimtos 65 naujos nišos, 2019 metais – 80, 2020 metais – 78, o 2021-aisiais – net 125.
Savivaldybės duomenimis, šįmet iki spalio 1-osios laidoti Panevėžio kapinėse išduoti 899 leidimai, iš jų 426 mirusieji buvo laidojami urnose (įskaitant ir kolumbariumą).
„Vadinasi, vos ne pusė mirusių žmonių kremuojami“, – sako S. Mickutė.
Panevėžio kolumbariumas gali pradėti greitai pildytis, nuo lapkričio 1-osios panaikinus 550 eurų mokestį už nišą jame. P. ŽIDONIO nuotr.
Už kolumbariumo nišas surinktus pinigus Savivaldybė naudojo kapinių plėtrai ir panašiems poreikiams. Nelikus šio finansinio šaltinio, daugiau lėšų teks atseikėti iš miesto kišenės.
Pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono, surinkti už nišas pinigai pastaruoju metu buvo panaudoti Pašilių kapinėms įrengti. Tiesa, tokia suma tebuvo lašas visame didžiuliame kapinių plėtros projekte.
„Jei neklystu, kapinių plėtros sutartis – netoli milijono eurų, o tų surinktų pinigėlių per dvejus metus apie 100 tūkstančių“, – palygino D. Linkonas.
Jo teigimu, mokestis už nišas buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į kolumbariumo įrengimo kainą. Kolumbariumui Šilaičiuose gana sparčiai pildantis, Savivaldybė planuoja statyti naują netoli Kristaus Karaliaus katedros kapinių Ramygalos gatvėje. D. Linkono teigimu, projektavimo darbai jau nupirkti. Tikimasi, kad mieste numatyto statyti kolumbariumo projektas bus parengtas per kitus metus.
Nuo šios vasaros leista laidoti urnas ir senosiose miesto kapinėse Sporto gatvėje. Tiesa, tokia galimybė suteikta tik laidojant į artimųjų kapavietes. Šiose kapinėse, kurios yra savotiškas miesto istorijos muziejus po atviru dangumi, įrengti kolumbariumo nežadama.
Neabejojama, kad kolumbariumų paklausą ateityje išaugins ir Panevėžio pašonėje, Šilagalyje, planuojamas krematoriumas.
Jį statyti numačiusios bendrovės „JK Ranga“ projektų vadovė Rasa Zeniauskienė sako, kad procedūros vyksta pagal planą. Šiuo metu atliekami projektavimo darbai.
Artėjant kitų metų pabaigai tikimasi turėti projektą ir jau pradėti statybas.
Numatyta, kad 2024 metų pavasarį krematoriumas turėtų pradėti veiklą.
Pasak R. Zeniauskienės, pradžioje planuojama paleisti tik vieną krosnį, jos maksimalūs pajėgumai turėtų siekti apie 300 palaikų kremavimą per mėnesį. Bus stebima, koks paslaugos poreikis. Tikimasi, kad palaikus čia kremuos ne tik lietuviai, bet ir dalis latvių.
„Krematoriumo poreikis tikrai yra. Atlikta apklausa, per kurią 78 procentai respondentų pasisakė už kremavimą, nors dar prieš 2–3 metus buvo kremuojama vos 8–10 procentų visų mirusiųjų. Dabar situacija kardinaliai pasikeitusi“, – sako įmonės atstovė.
Jos nuomone, požiūris į kremavimą keičiasi dėl ekonominių dalykų, gyventojų migracijos: prižiūrėti kolumbariumą lengviau nei kapą, o ir kremavimo kaštai mažesni nei laidojant įprastai.
R. Zeniauskienė įsitikinusi: panaikinus mokestį už kolumbariumo nišą, kremavimo paslaugų poreikis dar labiau išaugs.
