-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Didžiuliai miškų gaisrai įsiplieskė tarp Antalijos ir Kemero esančio Goynuko miestui priklausančioje teritorijoje.
Turkijos valdžia dėl atsargumo evakavo keliolika namų ir ligoninę netoli Viduržemio jūros kurorto Kemero, nes dėl stipraus vėjo bei stichinės sausros gaisras miškingoje vietovėje sparčiai išplito. Dėl apsinuodijimo dūmais keletas žmonių kreipėsi į medikus.
Šiuo metu liepsnoja bemaž 120 hektarų plotas. Kovai su įsišėlusia stichija pasitelkti lėktuvai, sraigtasparniai ir kita speciali gaisrų gesinimo įranga.
Liepsnos sparčiai išplito, ugniagesiams nepavyko pirmųjų židinių užgesinti iš oro, nes ugnies liežuviai pasirodė jau sutemus. O ir dabar patekti į jų siaubiamą teritoriją sunku, nes ši yra Nacionalinio parko ribose, kur nedaug tinkamų kelių.
Tačiau viską niokojančių gaisrų liudininku tapęs „Sekundės“ fotografas G. Kartanas teigia vietos tarnybas nepriekaištingai atlikus namų darbus – tokio masto gaisro gesinimo operacijos kolega sako dar neregėjęs.
Nuo pirmadienio Turkijoje, Beldibe viešintis Gediminas pasakoja, jog gaisras netoli turistų itin mėgstamo ir lankomo Goynuko kanjono kalnuose įsiplieskė dar tą patį vakarą, apie devintą valandą.
Apie tai, kad kažkas nutiko, įspėjo vos penkiolika kilometrų nuo gaisro epicentro nutolusiame viešbutyje, kuriame panevėžietis apsistojo su šeima, dingusi elektra.
Tačiau panikos, pasak G. Kartano, tarp poilsiautųjų nekilo. Nejuntama ji ir tarp vietos gyventojų, nes gesinti staiga įsisiautėjusio gaisro mestos milžiniškos Turkijos ugniagesių pajėgos, ant kojų sukeltos visos specialiosios tarnybos. Į orą nepailsdami kyla priešgaisriniai orlaiviai.
G. Kartanas prisipažįsta tokio masto operaciją, primenančią įtempto siužeto veiksmo filmą, regintis pirmą kartą gyvenime.
„Virš kalnų nesustodami zuja kariniai sraigtasparniai su vandens cisternomis. Pirmą kartą gyvenime mačiau vaizdą, kaip sraigtasparnis tupia į jūrą semti vandens, kyla ir skuba į gaisro židinį. Iš pradžių gesinti gaisrų buvo pasiųsti nedidukai sraigtasparniai su vandens talpyklomis, dabar virš kalnų jau matomi didžiuliai kariniai“, – pasakojo Gediminas.
Panevėžiečio viešbutį nuo gaisro židinio skiria autostrada. Vienoje eismo juostoje nuolatos budi daugybė ugniagesių gelbėtojų automobilių, pasiruošusių bet kurią akimirką gesinti įsiplieskusią ugnį.
Tad, anot G. Kartono, situacija čia labai dinamiška, bet valdoma.
Kai kilo gaisras, vėjas nešė juodus dūmus tolyn, tačiau vėjui pakeitus kryptį, tie pradėjo sklisti viešbučio su turistais link. Jame jau juntamas dūmų tvaikas ir smogas.
Situaciją apsunkina ir tai, kad Beldibą, kaip ir kitas Turkijos vietoves, alina per 40 laipsnių kaitra.
Karščio bangą lydi didžiulė sausra, įsivyravusi visuose Viduržemio jūros regionuose.
„Atvykus mus pasitiko skaistus, žydras dangus, o dabar jis visas pilkas. Iš viešbučio teritorijos matyti, kaip tiršti dūmai kyla virš kalnų“, – situaciją komentavo G. Kartanas.
Nors Goynuko kanjonas yra visai greta gaisro židinio, jis, pasak panevėžiečio, tebelieka atviras turistams.
Prie miškų gaisrų pratę turkai situaciją valdo ir ribodami informaciją, kad nekiltų nereikalinga panika.
Nors kelionių organizatorius keliautojo iš Lietuvos šeimą informavo, jog visai netoli jų poilsio vietos kilęs gaisras vertinamas kaip rimtas, apie galimą turistų evakuaciją, G. Kartano teigimu, bent jau kol kas neužsimenama.
„Gyvenimas Turkijoje verda kaip viręs: turistai plūsta, viešbučiai pilni. Baimės ir panikos tikrai nėra“, – tikina jis.
Oro sąlygos pietų Turkijoje dabar labai panašios kaip sausros ir karščių kamuojamoje kaimyninėje Graikijoje, kur siaučia daugybė miškų ir krūmynų gaisrų.
Kemere rytoj prognozuojamas 38 laipsnių karštis, Antalijoje – 40 laipsnių kaitra ir tik savaitgalį galbūt atvės iki 29 laipsnių.
Gaisrai šią vasarą siaubia ir kitas Viduržemio jūros regiono šalis.
Alžyre liepsnose žuvo 34 žmonės, o iš Graikijos Rodo salos teko evakuoti tūkstančius panikos apimtų turistų.
Dešimtys ugniagesių kovoja su miško gaisru ir netoli vaizdingo Kroatijos pietinio Dubrovniko miesto. Vietos žiniasklaida pranešė, kad dėl gaisro vietovėje ėmė sproginėti minos. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje kruvino Jugoslavijos subyrėjimo metu Serbijos pajėgos buvo apsupusios ir apšaudė Dubrovniką, todėl dalis miesto apgriauta, o jo pakraščiai iki šiol neišvalyti nuo minų.
Adrijos jūros pakrantę Italijoje bei Portugaliją taip pat apėmusi ugnies stichija.
Ispanijai priklausančios Gran Kanarijos salos centre kilęs sparčiai plintantis miško gaisras privertė pareigūnus evakuoti kelis šimtus kaimo gyventojų. Ten jau sudegė 200 hektarų miško, tačiau pastatai liko nepaliesti ugnies.
