-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lapkričio pabaigoje Užsienio reikalų komitetas pritarė, kad po bendrijos skėčiu kuriamo Europos branduolinės saugos instrumento (EINS) pagalba būtų finansuojamos priemonės, skirtos ES kaimynystėje esančių šalių branduolinių objektų streso testų rekomendacijoms įgyvendinti. Taip pat pritarta siūlymui, kad valstybėms, kurios nebendradarbiauja su ES branduolinės saugos klausimais, visa kita skiriama ES parama gali būti sustabdyta ar visiškai nutraukiama.
ES paramą Europos investicinio banko paskolų pavidalu gauna ir Baltarusija. Praėjusiais metais dalis EP narių išreiškė nuogąstavimą dėl to, ar ji nėra naudojama atominės elektrinės statybai finansuoti.
Minėtas priemones pasiūlęs europarlamentaras Petras Auštrevičius (Liberalai ir demokratai) sako, kad iki šiol bendrija „neturėjo reikiamų finansinių ir teisinių priemonių, kuriomis galėtų užtikrinti kaimyninėse šalyse statomų branduolinių objektų saugumą“, o įgyvendinus šias nuostatas situacija galėtų keistis.
Rengiant šį dokumentą, dalyvavo ir kita Lietuvos atstovė – Laima Andrikienė, ELP frakcijos pranešėja šiuo klausimu. Ji pateikė pataisų, kuriomis siekiama sustiprinti branduolinių elektrinių, statomų šalia ES sienų, saugumą bei statybų priežiūrą. Europarlamentarė pažymi, kad „branduolinių elektrinių statybų, ypač šalia ES sienų, saugumo bei tarptautinių standartų ir reikalavimų laikymosi priežiūra turi būti vykdoma visos Europos Sąjungos lygiu, o ne tik atskirų valstybių narių. Tai užtikrintų naujų branduolinių elektrinių eksploatavimo saugumą ir padėtų efektyviau užkirsti kelią tokioms tarptautinių standartų neatitinkančioms procedūroms bei aiškiai matomiems statybų trūkumams, kokie yra užfiksuojami Astravo branduolinės elektrinės Baltarusijoje konstrukcijų procese.“
Dėl naujų priemonių Europos Parlamentas, planuojama, balsuos plenarinės sesijos metu 2019 m. sausio mėnesį.
Lietuva teigia, kad Baltarusija Astravo AE stato pažeisdama saugumo reikalavimus, nutyli informaciją apie statybvietėje įvykusius incidentus. Taip pat nerimaujama, kad jėgainė gali apsunkinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.
