Šių metų rugsėjį penktadalio mažiausiai Lietuvoje uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą neatskaičius mokesčių, o penktadalio daugiausia uždirbančiųjų – 4 200 eurų popieriuje. ASOCIATYVI ARCHYVŲ nuotr.

Atlyginimų reitinge Panevėžys – už dešimtuko ribų

Aukštaitijos sostinė nepatenka į savivaldybių, kuriose daugiausia uždirbama, dešimtuką.

Visgi miesto pramonininkai tvirtina: šiame sektoriuje dirbančių panevėžiečių atlyginimai vieni geriausių Lietuvoje.

Prie geriausiai uždirbančių nepateko

Jau kitą mėnesį daugelis dirbančių žmonių turėtų sulaukti bent keliais eurais didesnio atlyginimo. Nuo sausio 10 proc. augs minimali alga, o paprastai šioji į viršų timpteli ir daugiau uždirbančiųjų atlyginimus.

Tačiau pastarųjų metų statistika rodo, kad panevėžiečiai didesnių atlyginimų šuolių vargu ar gali tikėtis. Panevėžys net nepatenka į savivaldybių, kuriose daugiausia uždirbama, dešimtuką.

Kaip skelbia „Sodra“, atlyginimų atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų toliau didėja.

Vilniuje uždirbama net 43 proc. daugiau nei regionuose.

Šį rugsėjį vidutinis atlyginimas sostinėje siekė 2 291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1 602 eurus popieriuje. Taigi, skirtumas – 377 eurai.

Nors Panevėžys – penktas pagal dydį miestas, tačiau ne miesto dydis lemia jo gyventojų atlyginimus.

„Sodros“ duomenimis, šį rugsėjį panevėžiečių vidutinis atlyginimas popieriuje siekė 1671,2 euro. Jei lygintume su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jis pakilo 12,2 proc. – 2022 m. rugsėjį panevėžiečiai uždirbo vidutiniškai 1489,5 euro neatskaičius mokesčių.

Labai panaši situacija ir Panevėžio rajono savivaldybėje: čia dirbančiųjų atlyginimai vidutiniškai augo 12,4 proc. – nuo 1463,4 eurų pernai rugsėjį iki 1644,8 eurų šįmet.

Panevėžiečių atlyginimai lenkia kaimyninių Šiaulių gyventojų. Saulės mieste šį rugsėjį gyventojai uždirbo vidutiniškai 1488,7 euro, tai yra 183 eurais mažiau nei dirbančių Panevėžyje.

„Jei išskirtume tik dirbančiuosius pramonės srityje, net neabejoju, kad Panevėžys atsirastų geriausiai uždirbančių savivaldybių dešimtuke.“

M. Gudas

Skirtumas – tūkstančiai eurų

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės teigimu, šių metų trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, atlyginimai į rankas ūgtelėjo vidutiniškai 10,7 proc., arba 119 Eur.

Tokį augimą lėmė minimalios algos padidėjimas nuo 730 Eur 2022 m. iki 840 Eur 2023 m., valstybės tarnautojų ir biudžetininkų atlyginimo bazinio dydžio ūgtelėjimas.

Šių metų rugsėjį penktadalio mažiausiai Lietuvoje uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą neatskaičius mokesčių, o penktadalio daugiausia uždirbančiųjų – 4 200 eurų popieriuje.

„Atotrūkiui turi įtakos ir demografinės, ir ekonominės priežastys – darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su darbo vietų trūkumu“, – komentavo K. Zitikytė.

Prognozuojama, kad kitąmet atlyginimų augimas turėtų likti panašus. Vyriausybės sprendimu nuo 2024 m. sausio minimali mėnesio alga didės 10 proc., arba 84 eurais – iki 924 eurų neatskaičius mokesčių.

Ekonomistai prognozuoja, kad vidutiniškai tiek turėtų augti ir vidutinis darbo užmokestis.

„Sodra“ skelbia, kad panevėžiečiai vidutiniškai uždirba 1671,2 euro popieriuje, arba kiek daugiau nei tūkstantį eurų į rankas. Paguoda – tai daugiau nei vidutinis atlygis Šiauliuose. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.

Atlyginimus augina pramonė

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas Mantas Gudas atkreipia dėmesį, jog Panevėžys iš kitų savivaldybių išsiskiria stipria pramone, darbuotojams dažnai mokamas didesnis nei vidutinis atlyginimas. Tačiau nors pramonė sudaro nemažą Panevėžio rinkos dalį, bet – ne pagrindinę.

Didžiausia jos dalis tenka prekybos ir paslaugų sektoriui, kur darbo užmokesčiai mažesni.

„Skaičiuojant pramonės sukuriamos produkcijos vertę vienam gyventojui, Panevėžio savivaldybė būtų viena iš lyderių. Jei išskirtume tik dirbančiuosius pramonės srityje, net neabejoju, kad Panevėžys atsirastų geriausiai uždirbančių savivaldybių dešimtuke“, – įsitikinęs M. Gudas.

Renkasi darbuotojas

Anot Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidento, Aukštaitijos sostinėje itin stingant inžinerinių specialybių specialistų, dažnai ne darbdavys, o darbuotojas renkasi, kur dirbti. Esant tokiai paklausai ir pasiūlai, geresnes derybų pozicijas dėl atlyginimo turi darbuotojai. Norintiesiems gerai uždirbti M. Gudas pataria rinktis inžinerijos, IT srities ar STEAM kompetencijų reikalaujančius tiksliuosius mokslus – šie darbuotojai bus itin paklausūs ir ateityje.

„Studijas ką tik baigusių pramonės specialistų pradiniai atlyginimai Panevėžyje didesni nei kituose didžiuosiuose miestuose. Tą lemia kova dėl darbuotojų. Pats specialistas turi gerokai didesnį pasirinkimą, kur eiti dirbti, nes jo laukia visos įmonės. Tad ir jo atlyginimas didesnis“, – teigė M. Gudas.

Iškreipė konkurenciją

Tiesa, anot M. Gudo, tikėtis tokio atlyginimo šuolio, koks buvo stebimas pastaruosius ketverius metus, nereikėtų.

„Lietuva yra tarp tų šalių, kur net ir įvertinus infliaciją, realus atlyginimas augo sparčiausiai. Per paskutinius ketverius metus buvo stebimas per 50 proc. atlyginimų kilimas, tai išties labai daug. Pramonės našumas nespėjo paskui tokį augimą, todėl mūsų įmonės tapo nekonkurencingos rinkoje. Našumas turi prisivyti atlyginimo augimą, kad būtų iš ko mokėti“, – atkreipė dėmesį M. Gudas.

Dabar, anot pramonininkų atstovo, būtina investuoti į pažangias technologijas, įrangą, darbo organizavimo metodus. Kai tai bus padaryta, vėl atsiras erdvės spartesniam atlyginimų augimui.

„Kitais metais atlyginimų augimas išliks, nors jis nebus toks spartus, kaip buvome įpratę. Bet net ir lėtesnis atlyginimų augimas yra geras rezultatas ir tą reikia įvertinti“, – sako M. Gudas.