Atlyginimai augo kaip ant mielių

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Verslas
• 2018.09.05 12:51

Besiguodžiantiems, kad mažai uždirba ir atlyginimo toli gražu nepakanka būtiniausiems šeimos poreikiams patenkinti, statistikai atkirstų, kad darbo užmokestis Lietuvoje auga seniai nematytu tempu. O ekonomikos ekspertai netgi mato ekonominį pakilimą.

Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną metų ketvirtį skelbia, kaip keičiasi mokami atlyginimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse. Paskutinius tris mėnesius šis rodiklis ūgtelėjo visose apskrityse ir rajonuose.

Panevėžio apskrityje atlyginimai, paskutiniais duomenimis, pasiekė 799,5 euro ir per metus išaugo 9,1 proc. Didesnes nei šiame regione algas gyventojai gauna Šiaulių, Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Pačioje Panevėžio apskrityje daugiausia uždirba Panevėžio miesto gyventojai. Jų vidutinis mėnesio atlyginimas neatskaičius mokesčių paskutinį ketvirtį siekė 857 eurus. Tuo metu Panevėžio rajono gyventojai negali pasigirti algomis – čia vidutinis mėnesio atlygis – 721,5 Eur. Juos apskrityje lenkia Pasvalio (750,2 euro) ir Rokiškio (746,2 euro) rajonų dirbantieji. Mažiausiai Panevėžio regione gauna kupiškėnai – vidutiniškai 699,5 euro neatskaičius mokesčių per mėnesį bei biržiečiai – 697,1 euro.

Statistikos departamento duomenimis, atlyginimų kilimą pastarąjį ketvirtį lėmė nuo gegužės padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, didesni darbų mastai, sezoniškumas ir kitos priežastys.

Vilnius ir likusi Lietuva

Nors pagal darbo užmokesčio statistiką Panevėžio apskritis nėra autsaiderė, iš naujausių duomenų matyti, kad Lietuva vis dar padalyta į Vilnių ir kitą šalies dalį. Sostinės atlyginimai kitus regionus lenkia kone 200–300 eurų. O Kalvarijos savivaldybės gyventojų atlyginimai, ant popieriaus vidutiniškai siekiantys 639,3 euro per mėnesį, už vilniečių algas mažesni net 400 eurų.

Vidutinis vilniečio mėnesinis atlyginimas neatskaičius mokesčių paskutinį šių metų ketvirtį pasiekė 1069,4 euro. Per metus jis ūgtelėjo 11,3 proc.

Ne ką prasčiau uždirbama visoje Vilniaus apskrityje, kur mėnesio atlyginimas popieriuje dabar vidutiniškai siekia 1035 eurus.

Ekspertų teigimu, sostinės gyventojų atlyginimus vis dar augina kvalifikuotos darbo jėgos stygius. O tokiems darbininkams ir šiaip mokama daugiau nei nekvalifikuotiems.

Su Vilniumi konkuruojančiame Kaune paskutinį ketvirtį mėnesio atlyginimas pasiekė 939,9 euro, o Kauno apskrityje jis – 910 eurų.

Mažiausiai Lietuvoje uždirba Tauragės apskrities gyventojai, kurių vidutinis atlyginimas su mokesčiais paskutinį ketvirtį siekė 736 eurus, bet per metus ir čia šis rodiklis ūgtelėjo 9,6 proc.

Ne ką geriau gyvena ir Utenos apskritis, kur vidutinė mėnesio alga vos 40 eurų didesnė nei Tauragės regione.

Visoje Lietuvoje mažiausius uždirba, Statistikos departamento duomenimis, Zarasų, Šalčininkų ir jau minėtos Kalvarijos rajonų žmonės, kurie ant popieriaus gauna vos daugiau nei 650 eurų per mėnesį.

Pilnėjo tuščiausios kišenės

Kiek uždirba Lietuvos gyventojai, paskaičiavo ir „Sodra“. Ji susumavo, kad gyventojų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, neatskaičius mokesčių, per metus ūgtelėjo 12 procentų. Vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos šių metų antrą ketvirtį pasiekė 892 eurus. Tai yra beveik 98 eurais daugiau negu prieš metus.

„Statistikos departamentas skaičiuoja vidutinius mėnesio atlyginimus, o mes – draudžiamąsias pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Pas mus augo 12 proc., tačiau tiek mūsų, tiek Statistikos departamento skelbiami duomenis rodo spartų ekonomikos augimą Lietuvoje“, – „Sekundei“ teigė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Ekonominį šalies pakilimą, anot jos, labiausiai lėmė padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA). Nors dėl jos daliai gyventojų alga augo tik formaliai arba labai mažai, kai kurie šį pokytį pajuto smarkiau. Ypač pajamos padidėjo mažiausiai uždirbdavusiems asmenims.

60 proc. asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau gauna bent dešimtadaliu daugiau. Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų, o kas šešto pajamos padidėjo iki 20 eurų.

„Ryškesnis pajamų padidėjimas labiau būdingas jauniems žmonėms – tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikalingos patirties, todėl jų alga padidinta. Tiek, kiek didėjo MMA – dažniau augo mažų įmonių darbuotojų algos“, – teigia J. Varanauskienė.

„Sodros“ duomenimis, nebeliko savivaldybių, kur mažiau negu MMA uždirbtų daugiau nei 15 proc. asmenų.

Dėmesys viduriniajai klasei

„Ar žmonės pajuto pajamų augimą, gali pasakyti tik jie patys. Tačiau mane labiausiai džiugina, kad atlyginimai didėja visų pajamų lygmenyse, o labiausiai tiems, kurie uždirba daugiau nei 1000 eurų. Tokių darbuotojų Lietuvoje dvigubai daugiau nei gaunančių 400 eurų“, – apie parodytą dėmesį vidurinei klasei, sudarančiai beveik trečdalį dirbančiųjų pagal darbo sutartis, prakalbo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Šių metų birželio mėnesio duomenimis, daugiau nei 1000 eurų neatskaičius mokesčių Lietuvoje uždirbo 316 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tokiu pačiu metu tiek uždirbusiųjų buvo 53 tūkst. gyventojų mažiau. Tai, pasak Ž.Šilėno, rodo tikrą ekonomikos augimą Lietuvoje.

„Tai reiškia, kad įmonėms trūksta darbuotojų, jos moka didesnius atlyginimus. Taigi šie augo ne todėl, kad valdžia pakėlė MMA“, – pabrėžė ekonomistas.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #darbo užmokestis
• #ekonomika
• #pinigai
• #Verslas
• #Žilvinas Šilėnas