Nebelikus gyventojams veltui dalintų maišų ir net dėžių atliekoms rūšiuoti, jų tvarkytojai apeliuoja į žmonių sąmoningumą ragindami stiklą, plastiką ir kitas išrūšiuotas atliekas vežti iki bendrų konteinerių.

Atliekų tvarkytojai susidūrė su keistu deficitu

Atliekų tvarkytojai susidūrė su keistu deficitu

 

Keičiantis klimatui kasdien vis aktualesnis tampantis atliekų rūšiavimas, regis, virto problema, kokios negalėjo numatyti sąmoningi ir gamtai draugiški gyventojai. Panevėžyje nebeliko individualių namų savininkams dalytų maišų, skirtų atliekoms rūšiuoti. Negana to, nebedalijamos ir vadinamosios atliekų dėžės.

Panevėžiui priklausančioje „Ąžuolo“ sodų bendrijoje gyvenantis Vytautas Morkvėnas pastarosiomis dienomis pasigedo anksčiau buvusio itin patogaus būdo namuose susidariusioms atliekoms rūšiuoti. Panevėžietis neturėjo, kaip įprasta, atskiro konteinerio stiklui bei kitoms popieriaus, metalo ar plastmasės atliekoms, todėl naudojosi atliekų rūšiavimo maišais. Juos ekologija besirūpinantis V. Morkvėnas reguliariai pasiimdavo iš bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“. Tokie maišai dar nuo 2015 m. būdavo atvežami į rūšiavimo konteinerių neturinčių gyventojų kiemus arba žmonės patys atvykdavo į įmonę jų pasiimti. Atliekų pripildyti rūšiavimo maišai iš gyventojų būdavo surenkami kartą per mėnesį.

Atliekas rūšiuojantys individualių namų gyventojai panevėžiečiai, regis, liko ne tik be tam skirtų specialių maišų, bet ir vadinamųjų atliekų dėžių. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

„Kai nuvažiavau į įmonę pasiimti naujų maišų, man jų nebedavė. Turime mieste atliekų tvarkytoją, o jis neatlieka savo darbo. „Panevėžio specialaus autotransporto“ atstovai patikino turintys kažkokią savo vidinę tvarką ir nuo šiol maišų nebebus, jų su atliekomis nebeveš. Paprašiau parodyti tą tvarką, tai, sako, žodžiu viską nutarė. Atseit dabar gyventojai privalo išrūšiuotas atliekas patys nuvežti į miesto konteinerius“, – pasakojo V. Morkvėnas.

Anot jo, su tokia tvarka Panevėžys ne artėja, o atvirkščiai – gręžiasi nuo ekologijos. Panevėžietis neabejoja, kad bendrų rūšiavimo konteinerių tingėsiantys ieškoti gyventojai į buitinių atliekų krūvas vers viską – ir maisto likučius, ir popierių, stiklą ar plastiką.

Nebeduoda pinigų

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė patvirtino, kad bendrovės sandėliuose iš tiesų jau baigiasi paskutiniai atliekų rūšiavimo maišai ir daugiau jų Panevėžyje nebebus.

„Pradžioje dalijome geltonus ir mėlynus maišus kiemams, kuriuose šeimininkai neturėjo rūšiavimo konteinerių, paskui perėjome prie skaidrių. Imdavo žmonės maišus pusmečiui arba iš karto visiems metams. Bet dabar šis projektas stabdomas, jis nebefinansuojamas“, – aiškino viršininkė.

Jos žiniomis, Panevėžio savivaldybei nebepavyko susitarti, kad Gamintojų ir importuotojų organizacijos toliau finansuotų rūšiavimo maišų dalybas individualių namų gyventojams.

Rūšiavimas valstybei tapo per brangus

Atliekas rūšiuojantys individualių namų gyventojai panevėžiečiai, regis, liko ne tik be tam skirtų specialių maišų, bet ir vadinamųjų atliekų dėžių (120 litrų – stiklo, 240 litrų – kitoms atliekoms rinkti).

Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Rūtos Taučikienės teigimu,

vadovaujantis teisės aktais, Gamintojų ir importuotojų organizacijos (VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Gamtos ateitis“) turi aprūpinti gyventojus atliekų rūšiavimo priemonėmis ir padengti visus tokių atliekų sutvarkymo kaštus.
Atliekų rūšiavimo maišai panevėžiečiams, pasak R. Taučikienės, buvo dalijami kaip eksperimentiniai, vėliau imtos dalyti atliekų dėžės.
Dalis jų buvo įsigyta iš Atliekų tvarkymo programos lėšų, kitą dalį finansavo gamintojų ir importuotojų organizacijos. Taip 2015–2016 metais Panevėžio individualių namų valdų gyventojams išdalyta 5500 konteinerių komplektų. Tačiau nuo 2018 metų projektas sustojo ir nei šiemet, nei pernai dėžių atliekoms rūšiuoti panevėžiečiai nebegavo, nors jų reikėtų ir daugiau.
„Panevėžyje plečiasi individualių namų rajonai ir šiuo metu gyventojams trūksta atliekų rūšiavimo konteinerių. Atliekų tvarkymo programą administruojanti Aplinkos ministerija kasmet sudaro jos naudojimo priemonių planą. Bet 2018 ir 2019 metais nebuvo skirta lėšų individualių namų valdoms skirtiems atliekų rūšiavimo konteineriams pirkti. Jei kitąmet ministerija numatys lėšas šiems konteineriams, būtinai pasinaudosime ta galimybe“, – teigė R. Taučikienė.

„Ąžuolo“ sodininkų bendrijos gyventojams – nauji vargai. Atliekų tvarkytojams nustojus dalinti maišus plastiko, stiklo ir kitoms liekanoms, jas teks vežtis į miestą. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Atsisakė neekologiškų maišų

Kodėl rūšiavimą skatinančių priemonių Panevėžyje nebefinansuoja nei ministerija, nei gamintojų bei importuotojų organizacijos, R. Taučikienė negali paaiškinti – tiesiog toks buvo ekologijai tarnaujančių partnerių sprendimas.

Gamintojų ir importuotojų organizacijoms priklausančios viešosios įstaigos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis „Sekundei“ teigė, kad rūšiavimo maišai prarado savo tikrąją paskirtį. Visų pirma, anot direktoriaus, jais esą naudojosi maža dalis panevėžiečių – tik sodų bendrijų gyventojai, be to, ir pati plastikinė pakuotė atliekoms surinkti nėra draugiška gamtai.

„Plastikinis maišas – tokia pat neekologiška atlieka. Be to, jais naudojosi labai nedidelis skaičius panevėžiečių. Skatiname visus pereiti prie konteinerinės sistemos“, – kalbėjo K. Šiaudkulis.

Anot jo, atliekų maišus rinkdavusiam transportui Panevėžyje buvo itin nepatogu važinėti siauromis sodininkų gatvėmis. Tad sodų gyventojai raginami naudotis bendrais rūšiavimo konteineriais.

Komentarai

  • nebejuokinkite zmoniu su tuo ruosiavimu nuvaziuokite i Liudine ir pamatysite kaip jusu ruosiuotos atliekos pilomos ant kalno i viena kruva

  • Gal ir blogai, kad nerūšiuoju, bet nelabai įsivaizduoju po kriaukle trijų ar keturių dėžių.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų