Atgavę žemę tapo valdininkų įkaitais

Žemę susigrąžinę panevėžiečiai nė nenumanė, kad ji taps akmeniu po kaklu. Daugiau nei devyniasdešimties sklypų savininkai jaučiasi Savivaldybės užspeisti į kampą. Kodėl gyventojai svarsto kelti ieškinį valstybei?

Panendrės ir Tomo Vidugirio gatvėse esančių žemės sklypų savininkų viltis turėti nuosavus namus po truputį blėsta. Gyventojai apgailestauja, kad Panevėžio miesto savivaldybė šešerius metus neranda lėšų parengti gyvenamųjų namų kvartalo gatvių ir inžinerinių zonų projektui, kuris leistų pradėti statybas.

Žemės sklypus Panendrės ir Tomo Vidugirio gatvėse turi daugiau nei devyniasdešimt žmonių. Panevėžietis Linas buvusios Kranto gatvėje senelių žemės neatgavo, todėl jam žemė buvo grąžinta Panendrės gatvėje. Anksčiau šioje vietoje buvo ganyklos, dabar jos apleistos, vaizdas nesikeičia metai iš metų.

„Savo žemėje nieko negalime daryti, nes Savivaldybė neparengia gyvenamųjų namų kvartalo gatvių ir inžinerinių zonų projekto. Iš pradžių mums buvo žadama, jog sklype bus įrengtos komunikacijos, juk mūsų žemė ne ūkio paskirties“, – „Sekundei“ teigė Linas.

Savivaldybės duris varsto ir Arūnas Kazilionis su žmona Daiva, tačiau metai iš metų susiduria su valdžios abejingumu bei vengimu prisiimti atsakomybę. Dažnai į jų kreipimąsi nereaguojama, o raštiškų atsakymų nesulaukia mėnesių mėnesius. Ponia Daiva stebėjosi, kai valdininkai jai patarė sklype pradėti auginti bulves ar kitokias daržoves.

„Į Savivaldybę kreipiamės jau keletą metų. Kai dalijo sklypus, žadėjo viską padaryti. Mes netgi pasirengę įsivesti elektrą savo lėšomis, tačiau tam reikalingas gatvių projektas. Savivaldybė mums nepateikia konkrečių atsakymų ir jokių sprendimų nepriima“, – nuogąstavo Vaida.

Laukuose turėjęs išdygti nuosavų namų kvartalas ir toliau lieka nepasiekiama svajonė. Jo vietoje jau ne vienerius metus plyti tik krūmais ir žolėmis apaugusi laukymė. T.Šiaudinio nuotr.

Linas, neapsikentęs valdžios abejingumo, kreipėsi į advokatą ir norėjo pradėti bylinėtis su valstybe, tačiau tai būtų tapę per didele finansine našta. Vyrui buvo kilusi mintis paskirto žemės sklypo tiesiog atsisakyti.

Reikalaus atlyginti žalą

Praėjusį mėnesį keletas sklypų savininkų kreipėsi tiesiogiai į merą Rytį Mykolą Račkauską, tačiau jokių pokyčių nesulaukė. Gyventojai stebėjosi ir tuo, jog meras apie komplikuotą situaciją išgirdo pirmą kartą, nors jie Savivaldybės duris varsto jau ne vienerius metus.

„Mums buvo pasakyta, kad gatvių projektui parengti nėra lėšų ir artimoje ateityje jų nenumatoma“, – dėstė ponas Linas.

Panevėžietis savo žemės sklypą bandė parduoti, tačiau pirkėjai įvertinę situaciją pirkti atsisakė. Vyras jaučiasi ne tik apgautas, bet ir apvogtas, nes kasmet privalo mokėti žemės mokestį.

„Net devyniasdešimt žmonių yra apgauti. Kai kurie, supratę, jog pateko į aklavietę, savo žemes perpardavė, – kalbėjo Linas. – Mes norėtume suburti visus nukentėjusiuosius ir pateikti grupinį ieškinį valstybei, kad būtų atlyginta mums padaryta žala. Juk po vieną mažai ką galime padaryti.“

Daiva sako, kad sklypų savininkams labiausiai reikalinga elektra, kad būtų galima planuoti statybas.

„Mes neprašom Savivaldybės įvesti dujas ar vandentiekį, mums reikia elektros. Jeigu turėtume gatvių projektą, elektrą galėtų pradėti vesti kad ir rytoj“, – tvirtino moteris.

Prošvaisčių nematyti

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas, šiuo metu vadovaujantis skyriui, Arvydas Šatas patvirtino, kad pagrindinė kliūtis gatvių projektui parengti yra lėšų trūkumas.

„Gatvių, kur yra grąžinta žemė, Panevėžio miesto teritorijoje yra daugybė. Savivaldybė finansiškai nepajėgi visoms parengti projektus.“

A. Šatas

„Gatvių, kur yra grąžinta žemė, Panevėžio miesto teritorijoje yra daugybė. Savivaldybė finansiškai nepajėgi visoms parengti projektus“, – „Sekundei“ paaiškino specialistas.

Gatvių projekto sklypų savininkai pradėjo reikalauti tuomet, kai akcinė bendrovė ESO pateikė tokį reikalavimą siekdama pradėti įrengti naujus elektros įvadus.

„Mes kalbėjomės su AB ESO Panevėžio regiono plėtros departamentu, kad jie į šią situaciją pažiūrėtų individualiau, o ne pagal bendrus reikalavimus, – kalbėjo A. Šatas. – Kol kas jokio sprendimo nesame priėmę ir nežinau, kaip toliau ši problema bus sprendžiama.“

Savivaldybės tarnautojas nekantraujantiems sklypų savininkams pataria savo jėgomis bandyti projektuoti gatves. Tiek Linas, tiek Daiva tokios utopinės minties nė nesvarsto, nes tai kainuotų ne vieną tūkstantį eurų. Tačiau nė vienas iš jų pasiduoti neketina ir toliau pasirengę kryžiaus keliams Savivaldybės link.