Stovyklaujančių ateitininkų paleistas tarybų Lietuvos himnas vietinius gyventojus pašiurpino ir pravirkdė. T. Šiaudinio nuotr.

Ateitininkų žaidimai pašiurpino Berčiūnus

Ateitininkų žaidimai pašiurpino Berčiūnus

Sovietinės simbolikos demonstravimą draudžia įstatymas, bet kurortinių Berčiūnų gyventojai pašiurpo, kai vėlų sekmadienio vakarą gyvenvietėje užgriaudėjo tarybų Lietuvos himnas. Šitaip pramogavo per garsiakalbius sovietinės okupacijos laikotarpio kūrinį leidę stovyklaujantys ateitininkai.

Stovyklos organizatoriai tvirtina himną paleidę ugdymo tikslais – imituodami sovietmetį mokę vaikus patriotiškumo.

Viešinti pavardės nepanorusi Berčiūnuose gyvenanti mergina pasakoja apstulbusi, kai net būnant kambaryje apie 21.30 val. ausis trenkė stovyklavietėje visu garsu įjungtas tarybų Lietuvos himnas.

Neapsikentusi mergina čiupo vaizdo kamerą ir patraukė stovyklavietės link. Įraše girdėti, kaip jai einant iš namų kurtinančiai skamba į sovietmetį grąžinantis himnas.

Merginai priėjus prie vieno iš stovyklavietės namelių, muzika nutilo.

„Jeigu turėčiau močiutę, gyvenusią tremtyje, ir ji tai būtų išgirdusi, net neabejoju, jog būtų ištikęs infarktas“, – ateitininkų pramoga papiktino berčiūniškę.

Anot jos, stovyklavietėje sutiktas suaugęs vyras su racija, išgirdęs merginos pasipiktinimą, tik nusistebėjo: negi jus tai įžeidė?

„Neįsivaizduoju, kaip dar galėjo kilti klausimas, ar mane įžeidė? Ar gali viešai garsiai paleistas okupacinio režimo himnas nežeisti? Gal jei apie tokią „pramogą“ būtų pranešę iš anksto, tokio šoko nebūtų buvę“, – klausimas šokiravo berčiūniškę.

Ji guodžiasi bent tuo, kad tą vakarą neturėjusi svečių.

„Tikrai nenorėčiau, kad mano svečiai mano kieme klausytųsi sovietinio himno“, – „Sekundei“ teigė mergina.

Sulaukė puolimo

Vietiniams gyventojams keista, kad stovyklos vadovai drįso visu garsu paleisti įrašą, puikiai žinodami, kad Berčiūnai yra populiarus kurortas. Į dviejų upių – Nevėžio ir Sanžilės santakoje įsikūrusius Berčiūnus panevėžiečiai traukia ieškodami atgaivos sename pušyne, kuriame nuo seno veikia ir ateitininkų stovykla.

„Ką apie Lietuvą pagalvotų užsieniečiai, išgirdę visu garsu leidžiamą sovietinį himną?“ – vadovų nenuovoka stebėjosi mergina.

Tarybų Lietuvos himno įrašą berčiūniškė tą patį vakarą įdėjo į socialinį tinklą, šitaip tikėdamasi sugėdinti tokios pramogos organizatorius. Nors įraše girdėti himnas ir matyti stovyklos teritorija, o jo autorė nepateikė jokios savo nuomonės, greitai sulaukė ateitininkų vadovų reakcijos ir pati liko apkaltinta dezinformacija.

„Jeigu nesupratot, kas vyksta stovykloje, galėjot paklausti, o ne pulti ir dėti į viešą erdvę klaidingą informaciją“, – viena iš vadovių Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė asmenine žinute užsipuolė berčiūniškę.

Vadovė piktinosi, esą nufilmuota tik viena detalė žaidimo, inscenizuojančio Lietuvos kelią iki Nepriklausomybės.

„Ko jūs siekiat“, – nugriaudėjusiu himnu nepatenkintai berčiūniškei rėžė vadovė.

Tokia su vaikais dirbančio suaugusio žmogaus reakcija įrašo autorę išgąsdino – vaizdo įrašą ji paliko matomą tik draugams.

„Vis tiek manau, kad vadovai neteisingai pasielgė tokiu garsu paleidę himną ir versdami jo klausytis vietinius“, – nusivylė mergina.

Tremtinius pravirkdė

Berčiūnų pušyne įsikūrę gyventojai pripažįsta seniai stovykloje šeimininkaujančių ateitininkų meldžiantys ramybės, tačiau kol kas sutarti kaimynams nesiseka.

„Mes prašome tiek nedaug – apie savo renginius pranešti iš anksto. Kaip mieste, kur visi žino, ko laukti. O mes niekada nežinome, kam ruoštis“, – „Sekundei“ nuvažiavus į stovyklavietę guodėsi pušyne sutikta vietos gyventoja.

Moteris patvirtino iš kultūringai pramogaujančių ateitininkų nesitikėjusi tokios staigmenos, kokią iškrėtė sekmadienio vakarą.

„Vakarojome su tėveliais, buvusiais tremtiniais. Kai kambaryje išgirdome tarybinį himną, net man per nugarą šiurpas perėjo. Tėveliai susigraudino. Tokio dalyko šiais laikais išgirsti viešumoje, ir dar taip garsiai, negalėjome tikėtis“, – pasakojo berčiūniškė.

Žaidė sovietmetį

Ateitininkų stovyklos vadovams savaitgalio vakarą visu garsu paleistas tarybų Lietuvos himnas neatrodo problema, dėl kurios vertėtų kelti triukšmą. Pasak pamainos vyriausiosios vadovės Vilhelminos Raubaitės-Mikelionienės, sovietinio laikmečio simuliacija buvo patriotiškumą ugdančio žaidimo dalis.

„Simuliaciniai žaidimai yra vienas iš stovyklų ugdymo metodų, per kuriuos atgaivinama istorija tampa suprantamesnė vaikams. Jie skirti išgyventi tam tikrus istorijos momentus ir juos suvokti“, – situaciją aiškino vadovė.

Pasak pamainos vyriausiosios vadovės Vilhelminos Raubaitės-Mikelionienės, sovietinio laikmečio simuliacija buvo patriotiškumą ugdančio žaidimo dalis. T. Šiaudinio nuotr.

Anot jos, tą vakarą stovykloje vyko simuliacinis žaidimas, imituojantis 1978–1988 m., nušvietęs sovietmetį ir pogrindinę veiklą. Jame dalyvavo kone 200 žmonių – 153 stovyklautojai ir kelios dešimtys vadovų.

„Norėjome parodyti, kaip veikė KGB struktūros Lietuvoje, sovietinė mokykla, kaip persekioti tikintieji, kaip leista Katalikų bažnyčios kronika“, – pasakojo V. Raubaitė-Mikelionienė.

Iš ryto su stovyklautojais patirtimi dalijosi vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Katalikų bažnyčios kronikos bendradarbis, o vakare vaikams sudarytos sąlygos praktiškai išgyventi sovietinės sistemos niuansus. Stovyklautojai suskirstyti į užsienio lietuvius ir sovietų Lietuvos gyventojus, imituotas slaptas kronikos gabenimas į užsienį, sovietinės mokyklos, KGB struktūrų darbo metodai.

„Tai yra geras išbandymas vaikui apginti savo vertybes. Buvo vaikų, kurie norėjo tapti išdavikais, bet mes su jais toliau kalbame, kas juos skatina taip elgtis“, – aiškino vadovė.

Kenčia kartu su seimūnais

V. Raubaitė-Mikelionienė tvirtina, jog himno įrašas paleistas spontaniškai, to esą nebuvo numatę nė patys žaidimo dalyviai.

„Nežinojome, kad kažkas paleis tą himną. Negali nuspėti, kaip toks vaidinimas pakryps. Kai prasidėjo tam tikri įvykiai, vieni, kuriems teko sovietinių struktūrų vaidmenys, bandė išreikšti savo ideologiją, o kiti – savo. Paskutinis momentas ir buvo toks, kad kažkas iš vadovų paleido tą himną, o kiti tuo pačiu metu pradėjo skanduoti „Lietuva bus laisva“. Kodėl šito niekas nefiksuoja?“ – piktinosi vadovė.

Visgi berčiūniškės darytame vaizdo įraše iš tolo aiškiai girdėti himnas, bet patriotinių lozungų, kuriuos tikinama buvus, nė žodžio.

„Labai dažnai žmonės iš konteksto ištraukia vieną frazę ir nematai, kodėl tas daroma. Lygiai taip pat puola Seimo narius. Ištraukia vieną sakinį, neparašo, kokiame kontekste, ir prasideda diskusijos. Gyvename tokioje smurtinėje visuomenėje“, – visuomenės reakcija į sovietinį himną papiktino ateitininkų vadovę.

Įžvelgia diskriminaciją

Problemos dėl kurorto ramybę savaitgalio vakarą perskrodusio tarybų Lietuvos himno nematanti V. Raubaitė-Mikelionienė įžvelgė netgi vietos gyventojų priešiškumą ateitininkų ugdomoms vertybėms.

„Mes turime problemą su Berčiūnų gyventojais. Jie nėra draugiški. Kasmet kyla konfliktų dėl to, kad piktai reaguoja, jog čia vaikai ugdomi katalikiška dvasia. Aš tai vertinu kaip religinę diskriminaciją“, – pareiškė vadovė.

Ji sutinka, kad užsiėmimai nevyksta tyliai, tačiau tvirtina 22 val. stojant ramybę.

„Turime problemą, kad stovyklos teritorijoje gyventojai nusipirkę namus. Jie visus metus čia ramiai gyvena, o mes vasarą porą mėnesių neturime ramybės dėl jų priekaištų. Gi ne kiekvieną vakarą iš stovyklos sklinda triukšmas“, – situaciją savaip mato vadovė.

V. Raubaitė-Mikelionienė guodėsi stovyklautojus kenčiant ne tik dėl vietos gyventojų priešiško nusiteikimo. Esą ir pasivaikščioti į kurorto pušyną atvažiuojantys praeiviai irgi neretai laido ateitininkams piktas replikas.

Ateitininkų stovyklos vadovai guodžiasi su stovyklavietėje įsikūrusiais Berčiūnų gyventojais nerandantys bendros kalbos.

„Nusiteikimas mūsų atžvilgiu priešiškas, nes vaikus auklėjame katalikiška dvasia ir ugdome katalikiškas vertybes“, – įsitikinusi vadovė.

Atkirtis – dar viena filmuota medžiaga

Viešosios įstaigos „Berčiūnų ateitininkų stovykla“ direktorius Artūras Stambrauskas neslepia, kad himnas Berčiūnų pušyne dar griaudės – tas pats simuliacinis žaidimas bus pasiūlytas ir į antrąją pamainą atvažiuosiantiems stovyklautojams.

Nors įstatymas už nacistinės ir sovietinės simbolikos demonstravimą numato baudą nuo 150 iki 300 eurų, A. Stambrauskas tvirtina himną griaudėjus legaliai – įstatyme numatyta, kad tokios simbolikos naudojimas švietimo tikslais leidžiamas.

Direktorius mano, jog didžiausia bėda – ne vietinius piktinančios ateitininkų pramogos, o stovyklavietės teritorijoje, vaizdingame pušyne kadaise namus įsigiję ir dabar ramybės trokštantys gyventojai.

„Ir aš esu nufilmavęs, kaip naktį po stovyklavietę laksto be pavadžio ir be antsnukio dideli kolių veislės šunys, paleisti vietinių. Bet mes nededame į feisbuką“, – priminė A. Stambrauskas.

Direktorių stebina, kad vietiniai reikalauja neįmanomo – ramybės stovykloje, kurioje poilsiauja pusantro šimto vaikų.

„Ar tuos žmones kas naktį atvežė kažkada pirkti namų?“ – kurorte įsikūrusiems berčiūniškiams atkirtį meta A. Stambrauskas.

Berčiūnų pušyne sovietmečiu veikė populiari pionierių stovykla. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jos infrastruktūra perduota ateitininkų organizacijai. Kai kurie sovietmečiu nacionalizuoti stovyklos teritorijoje esantys pastatai buvo grąžinti paveldėtojams. Dalį tokių namų įsigijo ateitininkai, dalį paveldėtojai pardavė privatiems asmenims.

„Jei žmonės ryžosi pirkti namus ir kurtis vaikų stovykloje, turėjo įvertinti, kad vasaromis čia ramybės nebus. Aš keturis vaikus auginu ir žinau, kad tylos namuose negalima tikėtis, o stovykloje – 150 vaikų“, – kaimynams prisitaikyti siūlė direktorius.

„Sekundės“ redakcijai skaitytojos atsiųsta filmuota medžiaga.

Komentarai

  • TAI KUR TIE 200 ŽMONIŲ? DAR VIENA MAIŠU TRENKTA, SSSR DVASIA KVĖPUOJANTI VILHELMINA…

    • Labai norisi žmogui prikabinti visiškai priešingas nei iš tiesų jis turi pažiūras? Va tai ir yra ta kitam noria prikergti dvasia – kaltinti išgalvotas dalykai, meluoti.

  • Ten visada toje stovykloje buvo betvarkė. Pažiūrėkite kokiuose „švariuose” nevalomuose kambariuose gyvena vaikai. Kur higienistai Panevėžyje? Aūūūū

    • Tos stovyklos savo turiniu yra vienos kokybiškiausių stovyklų Lietuvoje. Higienistai lai dirba savo darbą, o organizatoriai nuo savęs padaro viską, kas priklauso ir daugiau.

      • Atsakyti
  • Ko cia nesuprast. Naujienos.lt Panevezio savivaldybes propogandos įrankis ir raso viska ko reikia merui. Uztata ir loja ant siu stovyklautoju ir iesko kabliuku. Cia tokie pat zaidimai kaip cia : http://sovietbunker.com/tremties-diena/

    • Viena geriausių ir kokybiškiausių vaikų stovyklų Lietuvoje. Bet va „bėda“- katalikiška. Kai tarybinės buvo matyt buvo geriau. Arba tiesiog – gi „kurortinės žemės“, o čia kažkokie stovyklaujantys vaikai…

  • tai gal tą Vilhelminą reikėtų psichologui ir ne tik patikrinti, kad nebekiltų ,,spontaniški sprendimai“.

    • Gal jūs pats savo fobijas katalikybei pasitikrinkit. Tai viena kokybiškiausių stovyklų Lietuvoje ir nemenka dalimi didžulio ilgamečio jūsų kritikuojamo asmens dėka. Nors su tokiais „išties besidominčiais kas vyksta“ kaimynais organizatorių vietoje simuliacinių žaidimų kai kurias dalis daryčiau uždarose patalpose. Nes nenorinčiam girdėti neišaiškinsi, koks viso to tikslas, o pačiam sau (ir vaikams) nervų sistemą pasaugoti gali. Ne pionierių stovyklos laikai, kai niekam niekas nekliuvo.

  • Berciunuose turi buti vaiku stovykla, o ne Panevezio „rubliovka“. Ten negali būti gyvenamųjų namų.

  • Kai kam trūksta dėmesio, tai iš musės padarė dramblį. Lietuvos istorijos nepakeisi, kokia ji bebūtų.

  • Įdomu iš kr ji žino kad ten LTSR himnas, o jei atpažino tai puiku,visai gražus himnas

  • Jokio simuliacinio žaidimo nebuvo…..????/

  • su tokiu požiūriu galima sulaukti gulagiškų „žaidimų“-su vielom,konclageriais ar net dujų kameromis…

  • Zmogus nezinantis istorijos,zmogus ne ateities.. O zmogus bijantis istorijos…? Matyt neturintys ka veikti,kur save realizuoti ir asmeniniu rupesciu zmones susirado ka veikti. Apsmeizti viena geriausiu stovyklu Lietuvoje. Dukra ka tik grizo is stovyklos,lanai laiminga ir patenkinta. Stovykla,organizavimas,zaidimai,vadovai viskas auksciausiame lygyje. Sekanciais metais vel nori vaziuoti. O tas zaidimas buvo edukacinis,supazindinti vaikus su musu istorija,praeitimi,ilgu ir keliu i laisve ir nepriklausomybe.O tie kas vejus kelia,jiems matyt paranku butu kad ir likusi stovyklos teritorija sklypais butu suskirstyta ir gyvenamuoju kvartalu paversta.

  • O pjautuvo ir kujo ateitininkai zaizdami dar neiskele?

  • Kas toliau? Vieni leidzia tarybų Lietuvos himna vaiku stovyklose, kiti veza vaiku grupes i Rusija pramogauti su Putino draugeliais naktiniais vilkais. Niekada negalvojau kad ateitininku vadovai bendraudami naudoja toki tona. Nejaugi tokie zmones yra atsakingi uz katalikisko jaunimo auklejima?

Rodyti visus komentarus (17)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų