P. Židonio nuotr.

Arterinės gatvės remontui dega raudoną šviesą

Arterinės gatvės remontui dega raudoną šviesą

Panevėžio savivaldybės planą vasarą Smėlynės gatvę uždaryti kapitaliniam remontui Vyriausybė paleidžia vėjais.

Nors atsakymo dėl prašyto finansavimo vienai svarbiausių miesto gatvių atnaujinti Savivaldybė dar nėra gavusi, jau žinoma, kad tai tebus oficialus Aukštaitijos sostinei nieko gero nežadantis raštas.

Remonto šiemet nesulauks ne tik ši tranzitinė Panevėžio gatvė. Miesto kelių ir gatvių priežiūrai 2021-aisiais iš valstybės kišenės atseikėta kur kas lėšų mažiau nei pernai. Kelininkus gerokai rečiau matys ir kaimo žmonės. Šiems darbams Panevėžio rajonas gaus 300 tūkst. eurų mažesnį pinigų puodą.

Matė didelį šansą

Jau šiais metais Panevėžio šiaurinėje dalyje turėjo gyvenimas verstis aukštyn kojomis: uždarius vieną judriausių, bet kartu ir prasčiausių mieste Smėlynės gatvę, birželį galėjo prasidėti jos remontas nuo geležinkelio pervažos iki pat miesto ribos.

Savivaldybė buvo numačiusi, kad darbai užtruktų trejetą metų. Per tą laiką būtų įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, modernus gatvės apšvietimas, atnaujintos autobusų stotelės, o Smėlynės gatvės sankryža su naująja Šiaurine gatve rekonstruota į žiedinę.

Skaičiuota, kad Smėlynės gatvei kapitališkai rekonstruoti reikia 4,3 mln. eurų. Bent dalį lėšų Savivaldybė tikėjosi gauti iš valstybės rezervo.

Susisiekimo ministerijai pateiktoje paraiškoje dėl Smėlynės g. remonto darbų buvo prašoma skirti 1,2 mln. eurų. Finansavimo iš valstybės rezervo paprastai sulaukdavo pagal patvirtintą metodiką vertinamos ir daugiausia balų surinkusios paraiškos.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna dar gruodį kalbėjo, kad šiose lenktynėse dėl valstybės pinigų Smėlynės gatvės projektas turi nemažai šansų.

Rekonstrukcija atidedama

Oficialaus ministerijos atsakymo dėl Smėlynės g. remonto finansavimo Savivaldybė dar negavo, tačiau vasarį vykusiame Vyriausybės posėdyje Panevėžio projektas nesulaukė palaikymo.

T. Jukna teigia, jog tokia žinia buvo netikėta.

„Projektai, teikiami dėl finansavimo iš valstybės rezervo, gauna daug balų, jei prie jų prisidedama ir ES lėšomis. Ruošiantis Smėlynės gatvės remontui, investavus ir ES lėšas joje įrengti lietaus nuotekų tinklai. Tai irgi lėmė, kad projektas pagal surinktų balų skaičių buvo įvertintas tikrai gerai, atsidūrė netgi ketvirtoje vietoje. Visos Lietuvos mastu tai labai aukšta pozicija. Visgi Vyriausybės posėdyje neužteko balsų, kad gautume tam finansavimą. Iki šiol jį skirdavo projektams, kurie būdavo ketvirtoje vietoje“, – sako administracijos direktorius.

Anot jo, Savivaldybė turėjo viltį iš valstybės kišenės Smėlynės gatvės remontui šįmet gauti bent 500 tūkst. eurų. Tiek, pasak T. Juknos, būtų užtekę startui – skelbti viešąjį pirkimą rangos darbams ir dar šįmet pradėti rekonstrukciją.

„Dabar teks norus bent jau metams atidėti. 2021 m. Smėlynės g. remontas neprasidės“, – sako Savivaldybės administracijos vadovas.

Argumentai neįtikina

Esminis Vyriausybės argumentas, uždegęs raudoną šviesą kelininkams Smėlynės gatvėje, yra nefinansuoti naujų projektų – valstybės lėšas padalyti tik jau pradėtiesiems užbaigti. Toks pretekstas Panevėžio savivaldybės neįtikina.

„Panevėžys tranzitinis miestas, o Smėlynės gatvė, jungianti Panevėžį su Ryga, yra ir „Via Baltica“ magistralės atšaka. Ne kartą matėme, kad aplinkkelyje įvykus avarijai, eismas nukreipiamas per miestą ir būtent Smėlynės gatve“, – pabrėžia T. Jukna.

Rengiantis Smėlynės gatvės rekonstrukcijai, sutvarkytos Paliūniškio, Liublino, Bruknynės gatvės, kuriomis planuota nukreipti eismą, taip pat gegužę planuojama užbaigti tiesti Šiaurinę g., kuri sujungs Smėlynės ir Pramonės gatves.

Prognozuoja skundus

T. Jukna pripažįsta, kad šįmet kelininkus gatvėse panevėžiečiai matys gerokai rečiau nei praėjusį sezoną. Anot jo, valstybės finansavimas infrastruktūrai drastiškai nukarpytas. Panevėžio miesto valdomiems vietinės reikšmės keliams 2021 metais skirta 2,4 mln. eurų, o 2020 m. buvo 3,6 mln. eurų.

„Nesuprantamas dalykas šitaip nekreipti dėmesio į infrastruktūros atnaujinimo būtinumą, bet tokia politika. Kad toks planavimas yra blogas, visi supras, kai gatvės pradės akyse byrėti ir dėl to plaukti skundai“, – kalbėjo direktorius.

Praėjusiais metais, kai Panevėžį buvo pasiekusi kone rekordinė suma gatvėms tvarkyti, Savivaldybė sulaukė 8-ių skundų dėl duobėse apdaužytų automobilių. Vairuotojams atlyginta 300 eurų nuostolių.

Mažiau pinigų – mažiau darbų

Geresnių kelių gyventojams nebežada ir Panevėžio rajono valdžia. Anot mero Povilo Žagunio, pagal dabartinį planą rajonas keliams prižiūrėti šįmet gaus mažiau nei 2 mln. eurų, tai yra 300 tūkst. eurų, arba 15 proc., mažiau nei pernai.

„Didelė bėda, kai mažinamos taip reikalingos lėšos – ne tik asfaltavimui, bet ir žvyrkelių priežiūrai, duobių lopymui, senos asfalto dangos remonto darbams“, – teigia meras.

Anot jo, gyvenvietėse senos, dar sovietmečiu asfaltuotos gatvės jau darosi pavojingos, o dėl duobių automobilius aplamdę vairuotojai pradeda reikalauti atlyginti nuostolius. Neseniai tokio skundo rajono Savivaldybė sulaukė netgi ne iš atokiame kaime, o priemiestinėje Molainių gyvenvietėje sumaitotos mašinos. Mero teigimu, kelių būklė yra vienas esminių klausimų kaimo žmonėms.

„Tais pačiais kaimo keliukais ir greitoji, ir spec. tarnybos važinėja, ir derlius gabenamas, ir maršrutiniai autobusai kursuoja. Susisiekimo ministerija ir Valstybinė automobilių kelių direkcija sakys, kad savivaldybių atsakomybė pasirinkti, kur labiau reikia remonto. Bet jei vienoje vietoje suremontuojame, kitoje lieka netvarkyta. Pinigų mažiau – darbų taip pat“, – sumažintu finansavimu piktinasi P. Žagunis.

Padalino pradėtiems remontams

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) rezervui pateiktų prašymų suma daugiau nei 5 kartus viršijo turimą rezervą, o šį sudaro 19,3 mln. Eur..

„Vadovaudamasi nustatyta KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarka, Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei pirmenybę teikti tęstiniams kelių objektams, kurie jau pernai buvo finansuoti iš KPPP rezervo, taip siekiant suteikti galimybę savivaldybėms baigti jau pradėtus projektus, kadangi šiemet ministerija planuoja keisti KPPP finansavimo tvarką – bus siekiama ją padaryti skaidresnę, efektyvesnę, taip pat didinti savivaldybių įsitraukimą ir sprendimų depolitizavimą“, – teigiama ministerijos „Sekundei“ atsiųstame rašte.

Pasak ministerijos, atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio Smėlynės gatvė 2020 m. nebuvo finansuota iš KPPP rezervo, šiemet finansavimas jai nėra numatytas.

Kol kas nėra viešai paskelbta, kokiems projektas Vyriausybė rado lėšų rezerve. Kaip teigiama ministerijos atsiųstuose atsakymuose, šiuo metu Vyriausybės nutarimo dėl 2021 m. KPPP rezervo paskirstymo projektas derinamas su institucijomis ir bus viešai paskelbtas pasibaigus derinimui.

Komentarai

  • O kur Panevėžyje į seimą išrinkti atstovai,ką` veikiate ten ?? Ku ku

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų