Artėjanti žiema atsineša ir virusus

Vėlyvo rudens pranašai – ne tik sniegu pasidabinusios pievos ir rytais apšalusius automobilius gramdantys kaimynai, bet ir varvanti nosis bei kosuliai, ilgėjančios eilės prie gydytojų kabinetų. Nors medikai pavojaus varpais dar neskambina, sergamumo kreivė jau kelios savaitės kyla į viršų.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento atstovės spaudai Vildos Bajorūnienės, sergamumas ūmiomis peršalimo ligomis auga tiek Panevėžio mieste, tiek ir rajone. Vien praėjusią savaitę Aukštaitijos sostinėje buvo registruoti 87,11 atvejo 10 tūkstančiui gyventojų, o prieš savaitę šis rodiklis buvo 80,10 atvejo. Tiesa, gripu serga tik pavieniai asmenys – per pastarąją savaitę susirgo du rajono gyventojai. Vis dėlto Panevėžio apskrityje sergamumas yra mažesnis nei Vilniaus ar Kauno.

„Tiek mieste, tiek ir rajone beveik 60 proc. susirgusiųjų – vaikai. Pavyzdžiui, iš 783 susirgusiųjų praėjusią savaitę mieste 460 buvo vaikai. Tačiau toks sergamumas yra būdingas šiam laikotarpiui. Kad būtų galima skelbti epidemiją, reikia, kad sergamumas būtų daugiau kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų ir iš jų 30 proc. turi sudaryti gripo atvejai“, – sakė V. Bajorūnienė.

Specialistės teigimu, virusus, sukeliančius ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, oro lašeliniu ar kontaktiniu būdu platina užsikrėtęs žmogus. Šios infekcijos plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint bei tiesioginio kontakto būdu. Virusai ypač suaktyvėja esant ryškiems temperatūrų svyravimams.

„Visais atvejais geriausia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Svarbu atminti, kad antibiotikai sergant virusinėmis infekcijomis neveiksmingi“, – primena V. Bajorūnienė.

Aktyviau skiepijasi

Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė teigė, kad medikai didelio sergančiųjų antplūdžio taip pat dar nepajuto, pavyzdžiui, pirmadienį poliklinikoje buvo registruoti 55 susirgimų peršalimo ligomis atvejai, iš kurių 31 vaikams.

„Mūsų poliklinikoje, kur vienu metu dirba dvidešimt šeimos gydytojų, tai nedaug. Gripo dar nėra, tik virusiniai atvejai. Paskelbus epidemiją ligonius skaičiuojame šimtais. Manau, jog daug įtakos turi ir tai, kad labai daug mokyklų streikuoja. Vaikai neina į mokyklą, tad nėra kontakto su virusais ir jiems sunkiau plisti“, – pažymi N. Marčiulionienė.

Šiais metais stebima ir dar viena tendencija – žmonės daug aktyviau skiepijasi tiek nemokama trivalente, tiek mokama keturvalente gripo vakcina. Šiuo metu jau paskiepyta beveik tūkstantis poliklinikos pacientų, priklausančių rizikos grupei. Ypač aktyviai skiepijasi vyresnio amžiaus žmonės. Poliklinikoje liko vos penkiasdešimt nemokamų vakcinos dozių. Nors imunitetui susiformuoti reikia dviejų trijų savaičių, norinčiųjų pasiskiepyti netrūksta kiekvieną dieną. Poliklinika nuolat turi papildyti mokamos vakcinos atsargas. Anot medikės, vakcina nuo gripo kol kas yra veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

„Šiemet pacientai kaip niekad aktyvūs, nepaisant, kad viešojoje erdvėje daug sklandančių gandų ir neigiamos informacijos apie skiepus, neva trivalentė vakcina ne pati geriausia. Bet žmonės galvoja apie savo sveikatą, tuo labiau kad rizikos grupėms priklausantiems asmenims galima pasinaudoti valstybės finansuojamais skiepais“, – teigė N. Marčiulionienė.