Architektūros festivalis kvies pažvelgti ir stilingiausią Panevėžyje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos pastatą, netradiciniais architektūriniais sprendimais pranokstantį net sostinės statybas.

Architektūros festivalis prakalbins Panevėžio pastatus

Architektūros festivalis prakalbins Panevėžio pastatus

 

Ar kada svarstėte, kas slepiasi už Panevėžio miesto savivaldybės, Apylinkės teismo rūmų ar Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolyno durų? Sukote galvą, kaip atrodo Juozo Miltinio dramos teatro ar Panevėžio bendruomenių rūmų užkulisiai? O galbūt visad knietėjo, tačiau niekada taip ir nebuvo progos užsukti į legenda tapusį „Žaros“ restoraną? Laukti liko nedaug. Su šiais išskirtinės architektūros pastatais susipažinti iš arčiau bus galima jau rugsėjo 12–13 dienomis, kai startuos naujas organizacijos Architektūros fondo ir strateginio partnerio Lietuvos kultūros tarybos projektas „Pastatai kalba“.

Tai – pirmą kartą organizuojami atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Pirmojo projekte dalyvaujančio miesto – Panevėžio – gyventojai ir miesto svečiai bus kviečiami į nemokamas, savanorių gidų vedamas ekskursijas. 15-os žinomų ir dar neatrastų miesto pastatų programa siūlys ne tik įkelti koją ten, kur dažniausiai draudžiama, bet ir sužinoti daugiau apie savo miesto pastatus, jų specifiką ir sukūrimo istorijas, susipažinti su pastatų architektais.

Įdomus ir neatrastas

Lankytojams gerai žinomi XX a. ketvirto–dešimto dešimtmečių Panevėžio pastatai iškils kaip architektūriškai svarbūs miesto elementai. Kiekvienas turės galimybę daugiau sužinoti apie statinių santykį su aplinka, jų atsiradimo priežastis, specifiką bei svarbą, įtaką miestui, jo plėtrai ir gyventojams, taip pat išplėsti architektūrinį žodyną.

Ar kada svarstėte, kas slepiasi už Apylinkės teismo rūmų?

Panevėžio architektūra įdomi būtent todėl, nes nėra atrasta“, – kalbėdamas apie projektą teigia vienas iš jo organizatorių, architektūrologas Evaldas Vilkončius. „Tai ne Kaunas su savo modernizmu, ne Klaipėda su vokiška architektūra ar Vilnius su baroku. Panevėžyje nėra ryškaus architektūrinio identiteto. Jį sudaro skirtingų laikotarpių ir stilių pastatai, kurie, nors ir neformuoja aiškios vienumos, žavi ir traukia savo skirtingumu“, – sako jis.

Į Panevėžį pažvelgti kitu kampu kvies Panevėžio apylinkės teismo rūmai, Gamtos mokykla, kultūros centras Panevėžio bendruomenių rūmai, „Aukštaitijos“ sporto centras, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, Santuokų rūmai, Muzikinis teatras bei kiti pastatai.

Architektūrinės paslaptys

Architektūra formuodama erdvę nulemia žmogaus santykį su miestu, – teigia architektė ir projekto turinio kuratorė Julija Musteikytė-Mora. – Koks šiandien Panevėžys, geriausiai atspindi jame stovintys pastatai. Net jei dabartinė miesto struktūra ir centrinė dalis suformuotos sovietmečiu, tai dar nereiškia, kad tuo jo istorija ir baigiasi. Kokia ji šiandien? Koks joje miestiečių vaidmuo? „Pastatai kalba. Panevėžys“ programoje pristatomus objektus gerai pažįstame iš išorės, bet turbūt ne visais atvejais žinome, kokia architektūrinė istorija slypi jų viduje. Per ekskursijas kviesime išgirsti atsakymus ir atrasti savo santykį su miestu iš naujo.“

Prieš Antrajį pasaulinį karą iškilusioje Česlovo Petraškevičiaus sodyboje jau daug metų įsikūrusi Gamtos mokykla. Festivalio rengėjai žada papasakoti išties įdomią šios sodybos istoriją. I. Stulgaitės – Kriukienės nuotr.

Festivalio metu taip pat bus ir kitų kultūrinių renginių: Marijos Drėmaitės ir Vaido Petrulio paskaitos apie sovietmečio architektūrą, meninių pasakojimų pasirodymai ir koncertai. Kai kurie iš jų vyks ir eksponuojamų pastatų erdvėse, taip lankytojams bus suteikiama galimybė juos pažinti kitoje, neįprastoje šviesoje. Visos ekskursijos ir renginiai – nemokami, atviri visiems, vedami savanorių gidų ar pačių pastatų autorių architektų.

Išgirsti miestą ir prakalbinti mus supančias Panevėžio erdves „Pastatai kalba. Panevėžys“ šiemet kvies rugsėjo 12–13 dienomis. Daugiau informacijos: www.pastataikalba.lt

Du svarbūs Panevėžio kultūros židiniai – Muzikinis teatras ir J. Miltinio dramos teatras šįkart lankytojams atsivers iš dar nematytos pusės. I. Stulgaitės – Kriukienės nuotr.

Komentarai

  • Kaip laukiu! Norėsiu į visus tuos pastatus.

  • Česlovo Petraškevičiaus viloje sovietmečiu buvo įkurdinti ne tik gamtininkai, bet ir Jaunųjų technikų mokykla. Čia veikė gamtininkų ir jaunųjų technikų būreliai. Vaikai iš vidurinių mokyklų po pamokų prižiūrėjo gyvulėlius, veikė automobilistų, konstruktorių, radiotechnikų ir kt. būreliai

    • Atsakyti
  • gerbkite Lietuvos veleva iskelta virs pastato Laisves a. …nubirejas tinkas o sutvarkyti 2d. darbas

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų