Panevėžio valdžią verslininkai kaltina kaišiojant pagalius į jų ratus. Naujai kavinę atidariusiai emigrantei kilo noras krautis lagaminus atgal į Angliją, kai jos pasirinkta lauko reklama Savivaldybės architektei ir pačiam merui pasirodė neskoninga.
Panevėžiečiai ir miesto svečiai dar visai neseniai gūžčiojo pečiais dėl Panevėžio riboženklį užgožusio milžiniško prekybos centro reklaminio stendo. Juokais spėliota, ar miestas keičia pavadinimą. Panevėžio savivaldybės specialistai negalėjo paaiškinti, kodėl duotas leidimas tokiai reklamai.
Tačiau miesto architektai rado argumentų verslininkei Aldonai Morkevičienei, kodėl jos reklama ant naujos kavinės negraži.
„Grįžau į Lietuvą po aštuoniolikos metų Anglijoje, ten liko mano vyras, vaikai. Norėjau savo gimtajame Panevėžyje pradėti verslą ir nusipirkau buvusios kavinės patalpas su visa įmone. Nuo pat pradžių sunkiai klostėsi, buvau apgauta bendrovės savininkų, įgijau kavinę su skolomis, sena įranga. Tačiau viską atsinaujinę, nuo liepos mėnesio pradėjome dirbti“, – apie verslo pradžią „Sekundei“ pasakojo kavinę „Mix“ Ramygalos gatvėje atidariusi emigrantė.
Tačiau praėjus kuriam laikui šeimininkė suprato, kad jos verslui trūksta reklamos. Žinodami, kad prieš tai dirbusi kavinė buvo uždaryta, praeiviai nustebdavo netyčia užsukę čia. Daugiausia užsakymų Aldona gaudavo surengti gedulingus pietus, o jų pageidaujantys asmenys informaciją gaudavo iš anksto. Todėl verslininkė nusprendė, kad jos verslui išjudinti reikia daugiau reklamos.
Projekto autoriaus pritarimas
Verslininkė su vadybininku Ernestu Mažeikiu ėmė galvoti apie lauko reklamą ant stiklinių kavinės sienų. Ją naujokams pagal pageidavimus sukūrė reklamos agentūra „Sagra“.
Naujo projekto maketą išvydę to paties pastato kaimynai neprieštaravo. Tačiau verslininkų sumanymui stabdį paspaudė Panevėžio miesto savivaldybė.
„Nunešėme savo reklamos projektą į Savivaldybę ir netrukus gavome neigiamą atsakymą. Niekas nesivargino net oficialaus rašto su paaiškinimu mums atsiųsti, tad nuėjau išsiaiškinti, kas netinka. Atgavau savo maketą su Savivaldybės architektės ranka rašytomis pastabomis, kaip kokiam mokyklinukui, kad reklama per drastiška ir reikia pastato projekto autoriaus pritarimo“, – pasakojo kavinės vadybininkas.
Toli ieškoti pastatą projektavusio architekto neteko – pusiau stiklinį statinį Ramygalos gatvėje kūrė pats Panevėžio meras Rytis Račkauskas. Todėl verslininkas patraukė link jo kabineto.
„Man buvo pasakyta, kad kavinės reklama ant stiklų – neskoninga ir turgaus lygio. Tačiau, mūsų požiūriu, ji niekuo nesiskiria nuo kitų miesto iškabų. Pasiūlyta atsisakyti logotipų ant sienų, palikti kavinės pavadinimą tik ant stogo esančiame kubiniame stende. O ant stiklų patarė pilkomis raidėmis informuoti apie teikiamas paslaugas. Kaip tokiu būdu mus pamatys, net neįsivaizduoju. Tas kubas jau seniai su užrašu ir mena bankrutavusią kavinę. O važiuodamas gatve kitų užrašų niekaip nepastebėsi“, – svarstė E. Mažeikis ir akcentavo, kad jų įmonei visgi svarbiausia atkreipti pravažiuojančiųjų dėmesį.
Tačiau išgirdęs apie tokius lūkesčius R. Račkauskas, pasak pašnekovo, pasakė, kad gerai kavinei reklamos nereikia. Galiausiai mero ir verslininko pokalbis peržengė draugiškumo ribas.
Būtent ši reklama ant stiklinio pastato neįtiko Savivaldybės architektei ir pačiam miesto merui.
„Aš pasakiau, kad Lietuva yra laisva ir mes turime savo teises. Bet meras man pasakė, kad ir laisvoje šalyje negalima daryti, ką nori“, – piktinosi vadybininkas.
Jam pritardama įmonės savininkė A. Morkevičienė teigė, kad Anglijoje valdžia taip nekliudo verslui. Jos vyras esą ten iki šiol vysto savo verslą ir visi geranoriškai padeda bei palaiko.
„Vyras, sužinojęs apie mano rūpesčius, kvietė grįžti. Tokią kavinę be jokių kliūčių galėjau atidaryti ir kitame mieste. Bet norėjau kurtis čia – Panevėžyje. Juk ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia emigrantus važiuoti namo, žadėdama visokeriopą pagalbą. Bet po tokių dalykų svyra rankos ir norisi krautis lagaminus“, – nuogąstavo verslininkė.
A. Morkevičienė ir jos vadybininkas negali suprasti, kodėl Panevėžio valdžia jiems kenkia. Verslininkai bando spėlioti, kad gal tokiu būdu proteguojami jų konkurentai.
Nusileisti nežada
Tačiau nuvijusi pesimistiškiausias mintis A. Morkevičienė ruošiasi bandyti dar kartą. Šiuo metu Savivaldybei įteiktas oficialus prašymas dėl leidimo įrengti reklamą ir per 20 dienų tikimasi gauti atsakymą. Taip pat kai kurių miesto Tarybos narių iniciatyva buriama nepriklausomų ekspertų komanda, ji tars savo žodį apie reklamos estetiką.
„Mes palauksime, nors laikas mums neša tik nuostolius. Nežinia, kas juos kompensuos. Po visko atrodo geriausia reklamuotis be leidimų, kaip daro dauguma įmonių Panevėžyje. Niekas nežiūri į dėvėtų drabužių parduotuvių vitrinas centre, alaus barų iškabas, paminklų gamintojų reklamos priemones. Meras teigia, kad tai nesuvaldomas procesas. Bet kai nori viską padaryti oficialiai, taip pat nesiseka“, – piktinosi verslininkai.
Reklamos projektai jiems kainuoja šimtus eurų ir kas kartą juos perdarant tektų mokėti iš naujo. Be to, už reklamą mokestį iš įmonių gauna ir pati Savivaldybė.
Jei reikės, verslininkai dėl ginčo su Savivaldybe žada kreiptis ir į teismą.
Vizualinė tarša
„Labai keista formuluotė, kad reklama neįtiko Savivaldybei. Esmė ta, kad Teritorijų planavimo ir architektūros skyrius dirbo savo darbą, pateikdamas pastabų dėl reklamos. Pritariu kolegų nuomonei, kad minėtų verslininkų projekte visko per daug ir trūksta skonio, todėl ir derinimas neįmanomas“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio meras R. Račkauskas.
Nors į jo pareigas reklamos vertinimas neįeina, miesto vadovas teigė turįs kompetencijos šioje srityje. Savo griežtoką atsaką kavinės savininkams jis esą davė supratęs, kad šie nusiteikę itin kaprizingai. Merui nepriimtina, kad nesikalbėję su specialistais tokie asmenys ateina į jo kabinetą su ultimatumais ir šneka nemandagiai bei arogantiškai.
„Jei bandai patarti, kaip apmažinti reklamos mastus, prasideda argumentai, kad Lietuva – laisva šalis. Atsiprašau, bet šitaip mes iš viso tapsime trečiojo pasaulio valstybe. Visam pasaulyje tokie dalykai yra prižiūrimi – juk ir Londone ar Paryžiuje bet ko neprisikabinsi. Todėl ir žavimės šiais miestais“, – savo nuomonę išsakė architekto profesiją turintis R. Račkauskas.
Jis nesutiko taip trukdantis verslui. Tačiau, mero įsitikinimu, laikas pradėti valyti vizualinę miesto taršą ir ugdyti gyventojų skonį. Esą Panevėžyje ilgus metus nebuvo valdoma reklama ir naujos kadencijos valdžiai sunku dabar viską sukontroliuoti.
„Reikia rūpintis miesto skoningumu, o ne spekuliatyviai skelbti verslo laisvę ir kabintis ant sienų bet ką. Keista pozicija, kad penkis kartus logotipą užlipdžius ant pastato, verslas seksis geriau. Kur gerai dirba užeiga, ten žmonės eina ne dėl iškabų. Tad nedarykime iš miesto turgaus, nes paskui patys iš savęs šaipomės“, – pabrėžė R. Račkauskas.
Architektės D. Gasiūnienės teigimu, verslininkai Panevėžyje lipa vieni kitiems per galvas reklamuodamiesi, o kalčiausi lieka valdžios atstovai.
Mero teigimu, negražiai save reklamuoja net ir J. Miltinio dramos teatras. Dėl afišomis apsikabinėjusios ir paviljonu virtusios įstaigos esą tikriausiai dabar karste vartosi ir pats legendinis režisierius.
„Tai yra viešasis interesas, tad mes privalome stengtis Panevėžį kurti taip, kad juo galėtume didžiuoti“, – akcentavo miesto vadovas.
Paleistų ir transparantus
„Neskoningas miesto įvaizdis – viena iš jo mažėjimo problemų“, – įsitikinusi ir kavinės projektą atmetusi Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. Jos nuomone, verslininkai dabar Panevėžyje lipa vieni kitiems per galvas reklamuodamiesi, o kalčiausi lieka valdžios atstovai.
O kai kurie pasiskelbia visai be leidimo. Juos stengiasi sukontroliuoti Teisės ir viešosios tvarkos skyrius, dabar daugiausia dėmesio skiriantis centrinei miesto daliai.
„Stendas ant stendo, akį rėžianti iškaba prie iškabos, kol galiausiai visi ima rėkti, kad jų nebesimato, ir prašo leidimo transparantus paleisti per gatves. Panevėžys dar labai netvarkingas šiuo atžvilgiu“, – apie panevėžiečių pastangas atkreipti žmonių dėmesį į savo veiklą kalbėjo architektė.
Tačiau šioje srityje, anot jos, yra tam tikra tvarka, kurią reglamentuoja Reklamos įstatymas, o Panevėžio savivaldybėje viską derina atsakingi specialistai.
Jie, pasak D. Gasiūnienės, kas dieną gauna krūvas raštų dėl reklamos projektų leidimo ir nemaža dalis jų iš tiesų būna atmetami. Patys maketų autoriai, dizaineriai esą pripažįsta klaidas, bet nesugeba paprieštarauti savo užsakovų pageidavimams.
„Mes deriname reklamas, bet neprivalome visų jų iš eilės ir patvirtinti. Jos turi atitikti tam tikrus kriterijus ir mes visa tai atliekame nuoširdžiai“, – teigė pašnekovė.
Kitaip, anot jos, dar ilgai miesto svečius stebins ties Panevėžio riboženkliais įtaisyti milžiniški prekybininkų šūkiai.
Svečių, D. Gasiūnienės nuomone, neturėtų sužavėti ir kavinės „Mix“ ryški reklama, kuri užgožia visą pastato architektūrą. Tačiau šio projekto architektė neįsiminė ir plačiau pakomentuoti negalėjo. Jei nesuderinta, tai, pasak pašnekovės, buvo neskoninga ir per ryšku.
Be to, vedėja spėja, kad kavinės savininkai tikriausiai jau pasigamino reklamą ir dabar šūkauja nenorėdami prarasti investicijų.
Nori išsiskirti
Reklamą naujai kavinei sukūrusios įmonės „Sagra“ direktorius Dainius Šaduikis tvirtina, kad reklamos agentūros jau nebe pirmą kartą neaatitinka Panevėžio savivaldybės skonio. Vienu metu, anot jo, tokios bendrovės jau ruošėsi teikti oficialų raštą valdžiai dėl neaiškių reklamos kriterijų.
„Savivaldybė pati neturi tikslių kriterijų. O mūsų užsakovų norai – patys įvairiausi. Vieni nori minimalistinių sprendimų, kiti – ryškių. Tad bent kryptį miesto architektė turėtų nubrėžti. Dirbu nuo 1998 metų ir žinau, kad reklama negali pažeisti lygybės teisių, būti rasistinė ir necenzūrinė, taip pat privalo atitikti lietuvių kalbos komisijos reikalavimus “, – „Sekundei“ sakė D. Šaduikis.
Grožis, anot jo, subjektyvus dalykas, o verslininkai visada nori būti pastebėti.
Kavinės „Mix“ reklama autoriui neatrodo darkanti bendrą miesto vaizdą. Jei taip netinka, tai savo užrašus, pasak įmonės vadovo, turėtų nusiimti ir didieji prekybos centrai, kurių pavadinimai iš toli matomi.
Reklamos agentūros „Amalkera“ vadovas Alvydas Ivoškus teigė, kad Panevėžio įmonėms – dar toli iki tvarkos ir bendro skoningo vaizdo. Nors aprašytos kavinės reklamos jis nematė, tačiau panevėžiečių meilę ryškiam įvaizdžiui pastebėjo. Tik kur ta riba tarp estetikos ir beskonybės, pasak direktoriaus, sunku nustatyti.
„Yra daug verslininkų ir daug dizainerių. Visų žmonių ir skonis, ir mintys skirtingos. Bet ir mums tenka ne kartą iš naujo derinti savo reklamų projektus. Tai – natūralu“, – patikino A. Ivoškus.
Užsienyje nepraktikuojama
Lietuvos lauko reklamos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkei Žanetai Fomovai ryškios ir didelės reklamos nepatinka. Ši organizacija koordinuoja valstybinių ir savivaldybės institucijų bei lauko reklamos srityje veikiančių bendrovių pozicijas, siekdama, kad tarp abiejų pusių vyktų efektyvus apsikeitimas informacija ir dialogas.
„Galiu pasakyti, kad išsivysčiusiose Vakarų šalyse tokia reklamos forma nėra praktikuojama ir daugelyje valstybių net draudžiama. Reklama turi atrodyti estetiškai ir skoningai“, – sakė ekspertė.
Tokie klausimai, anot jos, reguliuojami miesto specialiajame plane. Jeigu Savivaldybė tokio neturi, tada sprendžia reklamos komisija, į kurią įeina miesto architektai ir miesto įvaizdžio specialistai.
O Lietuvos verslininkai, pasak asociacijos pirmininkės, turėtų daugiau domėtis, kokia reklama yra estetiška, patraukli ir efektyvi.
Didieji miestai – Vilnius, Kaunas, Šiauliai – jau turi savo taisykles dėl reklamų. Mat Reklamos įstatyme, kalbintų specialistų teigimu, nurodyti tik bendrieji reikalavimai. Todėl juo vadovaujantis esą rasti ribą tarp skoningumo ir beskonybės sunku.