Architektų idėjos – dar vienas žingsnis link menų centro

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2017.06.03 13:32

Pasaulinio lygio menininko – garsaus dailininko ir fotografo, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Stasio Eidrigevičiaus menų centrą pasiruošusi steigti Panevėžio savivaldybė  ir architektai ieško atsakymo,  kuri vieta mieste jam priimtiniausia bei kas laukia „Garso“ kino teatro.

Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje pristatyti būsimo Stasio Eidrigevičiaus menų centro kūrybinių dirbtuvių rezultatai. Darbus pateikė architektų grupės, kurioms buvo pavesta išnagrinėti kelis galimus menų centro variantus. Architektai turėjo išnagrinėti, ar kino teatrą „Garsas“  palikti toje pačioje vietoje, o pastatą padidinti pristačius priestatą, ar dabartinį pastatą pritaikyti ir kino teatro, ir menų centro veiklai, ar toje vietoje statyti naują statinį, o gal  menų centrui ieškoti kitos vietos mieste.

Architektų grupė  „Processoffice“, nagrinėjusi idėją menų centrui pritaikyti dabartinį pastatą, įžvelgė tris galimus variantus. Vienas jų – išlaikyti pastatą tokį, koks yra, su mažiausia intervencija į jį, kitas – didesni pokyčiai tiek išorėje, tiek viduje, o trečiasis siūlymas pastatą iš esmės rekonstruoti.

Alternatyva Santuokų rūmams

Panevėžiečių architektų jungtinė komanda, pasivadinusi „Iš arčiau“, menų centrui siūlė pritaikyti dabartinius Santuokų rūmus ir užstatyti šį kvartalą. Tokiu atveju iš J. Urbšio gatvės pusės būtų įrengta terasa, pridengianti kiemus, atsirastų vietos ir nemažai automobilių stovėjimo aikštelei. Kaip Santuokų rūmų alternatyvą architektai siūlo vaizdingoje miesto vietoje įrengti išmaniąją santuokų dėžutę, kur tuoktis būtų galima naudojantis ir šiuolaikinėmis technologijomis.

Pateiktus pasiūlymus vertino kūrybinių dirbtuvių ekspertai – urbanistė dr. Dalia Dijokienė ir architektas  Audrys Karalius. Dijokienės teigimu, visuose architektų išnagrinėtuose variantuose yra idėjų, kurias galima panaudoti galutiniame rezultate. O A. Karalius pripažino net pavydintis Panevėžiui.

„Šiek tiek pavydu, kad mes čia dalyvaujame ir tai ne Vilnius, ir ne Kaunas. Tai –  Panevėžys ir jis spurtuoja, ir žino, kaip tai pasiekti“, – juokavo A. Karalius.

Būsimajam menų centrui jis siūlo rinktis dabartinę „Garso“ kino centro teritoriją., tačiau A. Karaliui taip pat patiko panevėžiečių mintis sutvarkyti Santuokų rūmų prieigas.

„Ką bedarytų Panevėžys, pirmiausia turi užsiplombuoti urbanistinius dantis ir užpildyti kvartalą“, – netvarkingą pastatų išdėstymą prie gatvių pastebi A. Karalius.

Svarstant dėl vietos menų centrui, atkreiptas dėmesys, kad visgi architektai ir kultūros žmonės turi susėsti kartu ieškoti bendros jo koncepcijos.

Skelbs projektavimo konkursą

Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sako, kad dabar laukiama pasiūlytus vietos menų centrui variantus vertinančių ekspertų apžvalgų ir, jomis remiantis, bus formuluojama užduotis menų centro projektavimo konkursui.

Pasak D. Gasiūnienės, architektų pasiūlytos idėjos yra ne tik startas menų centro techniniam projektui rengti.

„Valdžiai, miesto architektams, tai neįkainojamas bagažas plėtojant miestą“, – sako ji.

Planuojama, kad S. Eidrigevičiaus menų centras turėtų tapti šiuolaikišku daugiafunkciu profesionalaus šiuolaikinio meno sklaidos ir edukacijos centru, pristatančiu visuomenei Lietuvos bei užsienio menininkų kūrybą. Jis veiktų ir kaip interaktyvi bendravimo multifunkcė erdvė, kur žiūrovai galėtų susipažinti su S. Eidrigevičiaus darbų ekspozicija, netradicinio pateikimo parodomis, dalyvauti seminaruose, paskaitose, kūrybinėse dirbtuvėse, meistriškumo pamokose, meninėse akcijose ir pan. Centrą tikimasi statyti iš europinės paramos lėšų, taip pat Valstybės investicinės programos, savivaldybės lėšomis.

S. Eidrigevičius gimė 1949 m. Panevėžio apskrityje, Mediniškiuose. Menininkas pastaruosius kelis dešimtmečius gyvena Lenkijoje. Per savo karjerą jis surengęs daugiau nei 100 individualių parodų įvairiose šalyse, iliustravo per 40 knygų, daugiausia – vaikams. 2016-aisiais menininkas išleido savo iliustruotą ir paties parašytą poemą „Giedanti gaidžio galva“ pietų panevėžiškių tarme.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #menų centras
• #Panevėžys
• #S. Eidrigevičius