Ar viską žinote apie Kalėdas?

Ar viską žinote apie Kalėdas?

Gyvename laikais, kai Kalėdos yra bene didžiausias įvykis planetoje.

Jėzaus Kristaus gimimas – visuotinė ir ne vien tik krikščionių šventė. Tradicijų ir papročių įvairovė – didžiulė ir neaprėpiama. Kaip ir įdomybių apie šią šventę gausa.

Tiksli gimimo data nežinoma

Kalėdos ne visada buvo švenčiamos gruodžio 25 dieną. Nors Kalėdos simbolizuoja Jėzaus Kristaus gimimą, Biblijoje nėra minima būtent gruodžio 25 diena. Dauguma istorikų teigia, kad Jėzus apskritai gimė pavasarį. Pats jo gimtadienis oficialia švente tapo tik trečiajame amžiuje. Kai kurie istorikai mano, kad Kalėdų data iš tikrųjų buvo pasirinkta, nes ji sutapo su pagonišku Saturnalijos festivaliu, per kurį buvo pagerbiamas žemės ūkio dievas Saturnas.

Princo šeimos įtaka

Turbūt daugelis sutiktų, jog šiandien vienas svarbiausių ir ryškiausių kalėdinio ciklo švenčių simbolių – puošni eglutė. Lietuvoje kalėdinės eglutės puošimas – palyginti nesenas reiškinys, nesiekiantis nė šimtmečio.

Greičiausiai ir dabar niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kaip ir kur gimė paprotys puošti Kalėdų eglutę, tačiau manoma, jog tai tolimų pagoniškų papročių atspindys. Senovės Egipte, dar prieš Kristaus gimimą, trumpiausią metų dieną namus puošdavo žaliomis palmių šakelėmis, simbolizuojančiomis gyvybės pergalę prieš mirtį. Romėnai pasimerkdavo nulaužtą lauro šakelę. Druidų žyniai, švęsdami trumpiausią metų dieną, kabindavo auksinius obuolius ant ąžuolo šakų. Šiandien kalėdinės eglės puošimas turi krikščioniškas šaknis. Šventajame Rašte minima, kad Libano kedras dėl savo didingo grožio laikomas nemirtingumo simboliu. Mūsų kraštuose kedras neauga, jį pakeičia kitas spygliuotis – eglė.

Už kalėdinę eglutę namuose galite padėkoti ir Vokietijos princui Albertui. Kai princas Albertas pristatė kalėdinį medį savo naujajai žmonai, Anglijos karalienei Viktorijai, kilo tikras sąmyšis. Poros piešinys priešais dailiai išpuoštą kalėdinę eglutę 1848 m. pasirodė populiariame iliustruotame savaitiniame naujienų žurnale „Illustrated London News“ ir, akivaizdu, būtent tuomet idėja puošti eglę Kalėdoms įgavo pagreitį visame pasaulyje.

Kalėdų Senelio prototipas

Jūs tikriausiai jau žinojote, kad Kalėdų Senelio idėja kilo iš katalikų ir stačiatikių itin gerbiamo šventojo Mikalojaus. Tačiau tikrasis šventasis nebuvo barzdotas žilstelėjęs vyras, vilkėjęs raudoną kostiumą. Visos šios detalės Kalėdų Senelio įvaizdį papildė daug vėliau.

Manoma, kad šv. Mikalojus gimė graikų kolonijoje Pataroje Likijos provincijoje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Pasak legendos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų auklėjo krikščioniškai bei anksti supažindino jį su Šventuoju Raštu. Jiems mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį neturtingiems miestelėnams. Būdamas labai dosnus jis tiesiog nusprendė išdalyti savo turtą skurdžiai gyvenantiems. Vaikščiodamas naktimis miestelio gatvėmis, šv. Mikalojus per tvorą permesdavo įvairių dovanų varguoliams.

Nuo to ir kilo tradicija per Kalėdas dovanoti dovanas nepasiturintiems, o ilgainiui šią gražią tradiciją perėmė ir daugelis žmonių, dovanodami dovanas brangiems žmonėms.

Katalikai Šv. Mikalojaus dieną švenčia gruodžio 6 d., o stačiatikiai – gruodžio 19 d. Kadangi daug stebuklų siejama su šv. Mikalojumi, jis dažnai vadinamas Mikalojumi Stebukladariu.

„Coca-Colos“ įtaka senelio įvaizdžiui

Kol „Coca-Cola“ į savo reklaminę kampaniją neįtraukė švelnaus veido baltabarzdžio seneliuko, Kalėdų Senelis atrodė visiškai kitaip – kai kuriems jo įvaizdis netgi kėlė šiurpą. Tik 1931 metais, kai gėrimų bendrovė pasamdė talentingą iliustratorių Hadoną Sandblomą, pasaulis išvydo linksmą raudonskruostį apvalainą Kalėdų Senelį, apsitaisiusį raudonu kostiumu. Regis, galime padėkoti „Coca-Colai“, kad dabar vaikai Kalėdų naktį nesapnuoja košmarų.

Rudolfas – rinkodaros triukas

Elnias su devyniais ragais pažįstamas nuo neatmenų laikų – dar švęsdami saulėgrįžos šventę krikščionys tikėjo, jog būtent šis gyvūnas savo raguose jiems parneš taip visų išsiilgtus saulės spindulius. Kalėdiniu simboliu elniai tapo tuomet, kai XIX amžiuje buvo paminėti viename šventiniame eilėraštyje – jame Kalėdų Senelio palydovai buvo aštuoni, o vėliau prie jų buvo pridėtas ir devintasis, šiuo metu pats garsiausias elnias Rudolfas.

Teigiama, jog elnio Rudolfo personažas buvo sukurtas 1939 m. vienoje universalinėje parduotuvėje – tuomet tai buvo tik reklaminis triukas, kuriuo stengtasi išpopuliarinti vaikiškas spalvinimo knygutes. Vėliau jis buvo perkeltas ir į kalėdines dainas.

Populiarusis elnias iš pradžių neturėjo raudonos nosies, nes toks požymis anksčiau iš karto žmonėms asocijuodavosi su tam tikromis priklausomybėmis.

Kai kuriose pasaulio valstybėse Kalėdų išvakarėse vyravo tradicija palikti elniams morkų, kad jie galėtų tinkamai pasistiprinti ir toliau padėti Kalėdų Seneliui dalyti dovanas.

Diskutuojama net apie kalėdinių elnių lytį! Teigiama, kad vyresnio amžiaus elniai būtent gruodžio mėnesį meta savo ragus, todėl spėjama, Kalėdų Senelio palydovai turi ganėtinai dažnai juos keisti, arba iš tikrųjų būti moteriškos lyties.

Muzikinė išdaiga iš kosmoso

Visai nesvarbu, kaip stipriai jums nusibodusios kalėdinės dainos, skambančios prekybos centruose dar gerokai prieš šventes – jos neatsiejama Kalėdų dalis. Pati populiariausia visų laikų kalėdinė daina yra 1942 m. išleista ir dainininko Bingo Krosbio įdainuota „White Christmas“ (liet. „Baltos Kalėdos“).

Vieno garsiausių praėjusio amžiaus amerikiečių kompozitoriaus ir dainų kūrėjo Irvingo Berlino sukurta daina „White Christmas“ laikoma viena populiariausių Kalėdų dainų visame pasaulyje – ją žino ir jaunas, ir senas.

Remiantis Gineso pasaulio rekordų knyga, dainininko Bingo Krosbio atlikta šios dainos versija tapo visų laikų perkamiausia daina pasaulyje – jos parduotų kopijų skaičius viršija 50 milijonų vienetų. „White Christmas“ autorius, sukūręs šią dainą dar 1940 metais, anot pasakojimų, pasikvietė savo sekretorę ir pasakė jai: „Čiupk parkerį ir užrašyk šią dainą. Sukūriau geriausią dainą iš visų, kurias per gyvenimą esu sukūręs! Ne, geriausią dainą, kurią per gyvenimą apskritai kas nors yra sukūręs!“ Regis, tai buvo pranašiški žodžiai.

O štai puikiai visiems žinoma daina „Jingle Bells“ iš pradžių buvo Padėkos dienos, kuri JAV švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį, daina. Pasirodo, Džeimsas Lordas Pierpontas savo bažnyčios parapijos Padėkos dienos koncertui parašė dainą „One Horse Open Sleigh“. Tik vėliau daina buvo išleista pavadinimu „Jingle Bells“, ir taip yra vadinama iki šiol. Galiausiai daina „Jingle Bells“ taip pat tapo viena populiariausių kalėdinių dainų.

Beje, šis hitas netgi buvo transliuojamas iš kosmoso!

1965 metais, devynios dienos prieš Kalėdas, „Gemini 6“ kosminiame laive buvę du patrakėliai astronautai išsiuntė garso pranešimą į stotį, kad mato „nenustatytą skraidantį objektą“, kuris netrukus pateks į Žemės atmosferą. Tuo metu eteryje buvo girdėti armonikėlės garsas, lydimas varpelių aidėjimo – grojo gerai žinoma šventinė melodija „Jingle Bells“. Astronautas Volis Šira grojo armonikėle, o Tomas Stafordas jam pritardamas skambino varpeliais. Tai buvo pirmasis muzikinis pasirodymas iš kosmoso.

T. Stafordas ir V. Šira 1967 m. padovanojo instrumentus Nacionaliniam oro ir kosmoso muziejui. Jie eksponuojami „Apollo to Moon“ ekspozicijoje Vašingtone.

Bus daugiau!

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų