Ar verta padėti rūkaliams?

Ar verta padėti rūkaliams?

Nusprendusieji atsikratyti cigarečių – reti svečiai Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale. Specialistų pagalba net kelis kartus padidina tikimybę, kad mesti rūkyti pasiseks, tačiau toli gražu ne visi rūkaliai išdrįsta kreiptis pagalbos.

Vos tik rūkantysis įtraukia dūmą, šimtai kenksmingų junginių ima plūsti į organizmą. Tabako dūmuose randama per 7000 cheminių junginių, iš jų apie 100 yra patvirtinti kancerogenai – vėžį sukeliančios medžiagos.

Nors nikotinas nėra priskiriamas prie kancerogenų ir kitos dūmuose esančios medžiagos yra kur kas kenksmingesnės, tačiau nikotinas lemia rūkančiojo priklausomybę, kitaip tariant, pririša prie cigarečių.

Gydytojo psichiatro Pavelo Osipovo  teigimu, rūkantysis paprastai suvokia, kad šis įprotis kenkia ne tik jo, bet ir aplinkinių sveikatai, tačiau jo atsikratyti dažnai yra bejėgis. Nei brangstančios cigaretės, nei baisūs paveikslėliai ant rūkalų pakelių dažno neatbaido nuo rūkymo.

„Daugelis žmonių norėtų nerūkyti, bet nepajėgūs to padaryti. Priklausomybė yra už juos stipresnė, todėl vis grįžta prie cigaretės“, – sako P. Osipovas.

Rūko dėl nikotino, miršta nuo dervų

Įveikti priklausomybes padedantys gydytojai pažymi, kad rūkyti pradėję asmenys dažniausiai tai daro ne dėl malonumo, o todėl, kad išvengtų abstinencijos kančių – tiesiog negaudami nikotino jie jaučiasi prastai.

Vienoje cigaretėje gali būti iki 1 miligramo nikotino, o anglies monoksido ir dervų – net dešimt kartų daugiau. Būtent rūkaluose esančios dervos ir sukelia didžiausią žalą sveikatai. Žmonės rūko dėl nikotino, o miršta dėl dervų.

Anot sveikatos specialistų, rūkymas tiesiogiai lemia 90–95 proc. visų plaučių vėžio atvejų. Palyginti su kitomis vėžio formomis, sergančiųjų plaučių vėžiu išgyvenamumas gana mažas. Vien Lietuvoje plaučių vėžys kasmet diagnozuojamas apie 1200 gyventojų.

Nuo nikotino priklausomi asmenys kur kas dažniau suserga ir lėtine obstrukcine plaučių liga – maždaug 4 iš 5 pacientų yra rūkantys arba buvę rūkaliai.

Taip pat nustatyta, kad kasdien pakelį cigarečių surūkančioms moterims miokardo infarkto rizika padidėja šešis kartus, o vyrams – tris.

Ne vienadienis procesas

P.Osipovas pabrėžia, kad priklausomybė nuo nikotino yra lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais. Paskui priklausomybę seka kitos sveikatos bėdos, kurios grasina mirtimi ir apsunkina tiek rūkančiojo, tiek jo artimųjų gyvenimą.

Pasak gydytojo, tiesioginis nikotino poveikis turi lengvą stimuliuojamąjį efektą. Bet rūkaliams nemažiau svarbus ir pats rūkymo ritualas. Pavyzdžiui, rūkymas darbo pertraukėlių metu tarsi suartina kolektyvą. To ritualo ir labiausiai pasigenda metantieji rūkyti. Patį nikotiną galima pakeisti pakaitine terapija – pleistrais, guma, purškalais, bet išėjimo su draugais užtraukti dūmo, kas tampa savotišku ritualu, labiausiai ir trūksta metantiesiems rūkyti. Tenka pripažinti, kad retas jų kreipiasi pagalbos į specialistus, norėdamas mesti rūkyti.

„Mūsų kultūroje yra toks požiūris, kad mesti rūkyti reikia pačiam. Geriausiu atveju žmogus perskaito knygą ar pasiklauso draugų patarimų. Bet didelė dalis tokių bandymų baigiasi nesėkmingai. Žmogus, kuris pabando mesti rūkyti ne kartą ir vis atkrenta, pradeda jaustis bejėgis, krenta jo savivertė ir pasitikėjimas savo jėgomis. Todėl efektyviausia mesti padedant specialistui“, – pataria P. Osipovas.

Gydytojas akcentuoja, kad mesti rūkyti – išties geriausias sprendimas.

Tačiau medikas iškart priduria, kad tai nėra vienadienis veiksmas ar ne vienkartinis įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti net kelis mėnesius ar ištisus metus.

„Pagalbos galima kreiptis ne tik į priklausomybių centrus, bet ir į savo šeimos gydytoją. Kai yra palaikymas, aiškus tikslas ir planas, sėkmės tikimybė padidėja kelis kartus“, – pabrėžė medikas. Apskritai, anot specialistų, rūkymą reikia gydyti taip pat, kaip ir kitas lėtines ligas. Atsikratę žalingo įpročio, pacientai gali išgelbėti ne vienerius savo metus. Mat apskaičiuota, jog rūkantis žmogus vidutiniškai praranda 10 gyvenimo metų.

Nikotinas primena apie save

Bandymas mesti rūkyti skirstomas į kelis etapus. Svarbus vaidmuo šiame procese gali tekti ne tik šeimos gydytojui, bet ir psichologui ar psichiatrui, nes ilgainiui keičiasi asmens požiūris į rūkymą ir pastangas mesti. Šeimos ir artimųjų parama – taip pat labai svarbi. Jeigu vienas šeimos narys atsisako cigarečių, o kiti rūko, atkryčio tikimybė išauga.

Medikai įspėja, kad nutraukus rūkymą, abstinencijos sindromai pasireiškia jau po kelių valandų. Gali kamuoti nerimas, dirglumas, galvos skausmas, nemiga, vidurių užkietėjimas, padidėti apetitas. Todėl iššūkiams verta pasirengti iš anksto ir žinoti, kur galima kreiptis pagalbos, taip pat – turėti vadinamąjį priklausomybės įveikos planą.

Svarbiausias metančiojo uždavinys – šiandien nerūkyti. Ir taip – kasdien. O tai reikalauja aiškios disciplinos. Priklausomybės ligų centro Panevėžio padalinio kvalifikuoti psichologai pacientams padeda sudaryti metimo rūkyti planą, konsultuoja, kad būtų nustatyti rizikos veiksniai ir būdai, kaip išvengti atkryčio.

Pasak konsultantų, atsisakius rūkyti, galima tikėtis dvigubos naudos – geresnės sveikatos ir daugiau disciplinos, kuri gyvenime veda naujų pasiekimų link kitose srityse.

Svarbu išgryninti motyvus

Būtent apie gyvenimą be cigaretės pacientus skatina mąstyti priklausomybių konsultantai. Metus rūkyti gyvenime paprastai įvyksta kur kas daugiau ir didesnių pokyčių, negu rūkalius tikisi priimdamas lemiamą sprendimą.

Vienas iš patarimų metančiajam – susidaryti sąrašą argumentų ir priežasčių, kodėl verta įveikti priklausomybę. Vieni dažniausių motyvų yra geresnė sveikata, mažesnė žala sau ir aplinkiniams, pavyzdys vaikams, sutaupyti pinigai, gaivus burnos kvapas, Žemės apsauga nuo dūmų ir nuorūkų, galiausiai – įrodymas sau, kad gali pasiekti užsibrėžto tikslo.

Šiuos motyvus verta prisiminti kiekvieną dieną, kad ir koks gydymo būdas pasirinktas. Toks pats nuoseklumas būtinas ir vartojant gydytojo skirtus medikamentus ar kitas priemones.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų