-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Panevėžio balsas“ panevėžiečių pasiteiravo, ar jie yra taupūs, ar turi savų taupymo paslapčių?
Muzikantas
Mes, kūrybos žmonės, per dvejus metus trukusią pandemiją, kuomet buvo draudžiama bet kokia veikla, buvome priversti išmokti taupyti. Tie įgūdžiai liko iki šiol.
Per karantiną savo poreikius teko apriboti iki minimumo, visiškai atsisakyti bet kokių pramogų. Mūsų profesijos žmonės buvo tiesiog palikti išgyventi visą šį košmarą. Kai išgyvenimui valstybė skyrė tik 260 eurų per mėnesį, kitaip to negalėčiau pavadinti. Nors bičiulis, gyvenantis Turkijoje, pasakojo, kad visą tą laikotarpį, kai buvo draudžiama jų veikla, jie gaudavo 80 proc. atlyginimo siekiančias išmokas.
Žinoma, išgyvenome, sugebėjome prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių. Ir dabar muzika yra didžioji mano meilė bei gyvenimo būdas, bet pragyvenimui tenka imtis ir kitų darbų.
Buvo pikta, kad problemos buvo sprendžiamos tik draudimais. Tuo pačiu keliu bandoma eiti ir dabar.
Paprastų žmonių yra prašoma taupyti elektrą, prisukti šildymą, mažiau išleisti pinigų maistui, bet patys Seimo nariai siekia sau pasididinti atlyginimus, nes neišgyvena. Net neabejoju, kad geriausias taupymo receptas būtų paleisti visą Seimą – tikrai daugiau sutaupytume. Tai, kaip mūsų valdžia tvarkosi su elektros kainomis ir didžiule infliacija, žmonių netenkina.
Negalima taupyti nesiprausiant ar nešildant namų, kaip dabar akcentuoja mūsų valdžia. Ką daryti toms šeimoms, kuriose yra mažų vaikų ar ligonių?
Žinoma, galime mažiau teršti gamtą, mažiau naudoti plastiko, išmokti gesinti šviesą, jeigu kambaryje nebūname, be reikalo nevažiuoti automobiliu, bet taupyti vaikų ir mūsų senjorų sąskaita nedera.
Galime atsisakyti ir pramogų. Bet kiek laiko žmogus bus gyvas vien tik duona? Iš žmogaus atėmus žaidimus ir palikus tik duoną, ilgainiui moraliai jis pradės jaustis dar blogiau.
Išeitis viena – reikia galvoti, kaip daugiau uždirbti, o mūsų valdžiai rasti būdų, kaip kelti mūsų žmonių pajamas.
Turiu prisipažinti, jog esu netgi labai netaupi. Todėl kainoms drastiškai augant matau, kad reikės susiimti. Nežinau, kaip seksis, nes tikrai išlaidauju.
Tiesa, perku ne sau, o vaikams. Nemažai kainuoja jų drabužiai, būreliai, pramogos.
Kadangi aš turiu savo kepyklėlę, labai pasijautė, kad pabrango elektros energija. Prieš tai mokėdavau 14 centų už kilovatvalandę, o dabar tenka mokėti ir 71 centą.
Man tai labai nepatinka, bet, manau, lygiai taip pat ir visiems kitiems.
Laimė, kol kas nepajutau, kad žmonės pirktų mažiau desertų. Poreikis save pamaloninti skanėstais išliko. Tačiau aš dar nekėliau gaminių kainų – jos tokios pat kaip buvusios, bet matau, jog greitu metu būsiu priversta tą daryti.
Aš visada kartoju: nepamirškime mūsų žmonių, kurie jaučia socialinę atskirtį, patiria finansinių sunkumų ar yra emocinėje duobėje. Jie niekur nedingo. Ne visi šalia turime draugą, ne visų giminės gyvena tame pačiame mieste, ne visi uždirba tiek, kiek reikia išlaikyti save ir šeimą. O norisi, kad visiems gyventi būtų gera!
Kaip tik dabar aš taupau sode statomai observatorijai. Kai pradedi dirbti su statybomis ir prasideda daug keistų bei netikėtų dalykų – karai ir kitos ekonominės negandos, nėra kur dėtis, reikia taupyti. Durstau, durstau visokius pagaliukus ir galvoju, kaip racionaliau panaudoti statybines medžiagas.
Jeigu rūpi, ar aš valgau kiekvieną dieną, visiškai nematau problemos nevalgyti keletą dienų per savaitę. Taip automatiškai ir taupau, ir geriau jaučiuosi, neužsiteršia organizmas.
Mums sodas duoda daug gėrybių. Einu pro aviečių krūmą, o jis visas aplipęs uogomis. Šiltnamyje – pomidorai. Draugiškas ryšys su žeme padeda taupyti. Štai moliūgas „sėdi“ ant suoliuko. Kažkada mes jį suvalgysime. Kadangi moliūgų priaugo daug, pasidalinsime ir su kaimynais, nes ne visi turi. Taupymas susijęs su tuo, kad pirmiausia turi pats užsiauginti maistelio. Aišku, daugybė žmonių, kurie neturi laiko galvoti, palaksto po parduotuves ir paieško, kur ir kas atpigo. Tai irgi vienas iš būdų taupyti.
Kalbant apie elektrą – ją reikia gaminti pačiam. Kalbu ne apie saulės modulius. Reikia dieną daugiau būti saulėje. Dirbdamas fizinį darbą prie observatorijos tiek pasikraunu, kad grįžtu namo toks šviesus, pasikrovęs nuo saulės, prisigaminęs vitamino D, kurio nereikia pirkti vasarą būnant lauke.
Dirbdamas taip pavargstu, kad einu gulti iš karto sutemus ir keliuosi saulei išlindus. Taip ir elektra susitaupo. Televizoriaus žiūrėjimas namuose vargina tiek, kad atsiribojau. Labai daug informacijos, kurią dar turi tikrinti, pertikrinti, ar tikrai čia gerai, ar manęs neapgavo, ar čia ne „feikas“. Geriau ko nors nežinoti.
Aš labai neįsitempiu dėl tų baisių elektros, dujų kainų prognozių. Dujų sode nelabai naudojame. Kartais labai skanių patiekalų išsikepame tiesiog ant lauželio – pagaliukų ugniai lieka nuo statybų. Išsikepame kepsnį ir arbata užsigerdami nemokamai žiūrime į žvaigždes.
Buvimas gamtoje, ryšys su gamta, išmanus gyvenimas ne per prietaisus, bet per gamtos pamokymus labai taupo: gali mažiau valgyti, nes būsi sveikesnis, gali mažiau dirbtine šviesa naudotis ir paieškoti natūralios. Jeigu įmanoma, darže užsiauginti daugiau daržovių.
Mieste norėjau įkurti bendruomeninį daržą, tačiau niekaip nepavyksta. Tai ir būtų taupymas.
Seniai nusprendžiau nevažinėti automobiliu. Kadangi važinėju dviračiu, susitaupo labai daug kuro. Išgeriu litrą vandens ir traukiu iki Panevėžio 14,5 kilometro dviračiu. Argi čia brangu?
Visiškai neseniai įkūriau studiją. Visada sakiau, kad reikia padaryti mieste dalinimosi daiktais stotelę. Kiti miestai pasidarė, o Panevėžys dabar tik rengiasi. Žmonės išmeta geriausius, brangiausius daiktus. Išaugo vaikas drabužėlius, vežimėlį – išmeta. Mane tai glumino ir įkūriau studiją, kur visi daiktai suneštiniai, yra ištrauktų iš konteinerių. Kas sugedę, suremontuoju. Akivaizdus įrodymas, kaip žmonės netaupo. Geriausių dalykų prisirinkau.
Aš nesiskundžiu, gyvenimas yra gražus. Pomidorų pilnas šiltnamis, aviečių didžiuliai krūmai, vaistažolių, arbatžolių pridygę, jurginai žydi, grynas oras už dyką, vanduo iš šulinio irgi nemokamai.
Net ir krosnies nekūrenu. Dviem antklodėm užsikloju ir man užtenka. Dabar gyvenu taip, o žiemą ką, gal reikės žiemos miegu užmigti?
Būti taupią verčia aplinkybės. Šiaip mėgstu pirkti dovanas, dovanoti, pasidžiaugti, kažką skaniau nupirkti. Bet kai kainos taip pakilo, taupyti verčia aplinkybės. Visada mano namuose būdavo įjungtas ir televizorius, ir kompiuteris. Dabar, šitaip pabrangus elektrai, taip nebedarau – jei vieną įjungiu, kitą būtinai išjungiu.
Nors kiek šitaip sutaupau, tėra mažmožis.
Save laikau taupia, nėra man iš ko labai blaškytis. Bet ir taupau ne tam, kad pinigų sąskaitoje turėčiau, o su tikslu – kad galėčiau sau leisti pakeliauti, kažką pamatyti ar vaikams ką nupirkti. Taupau ne dėl pinigų, o dėl gyvenimo.
Vienas iš taupymo būdų yra gaminimas namuose. Eiti į kavines man ir laiko trūktų, ir finansiškai būtų sudėtinga.
Gyvenu viena, gaminu namuose, išsivirti vienos lėkštės sriubos neišeina, visada trys būna. Be to, man labai patinka namuose gaminamo maisto kvapas, nesvarbu, kepsnio ar kokio pyrago. Nuo to kvapo iš karto tampa jaukiau.
