Aplinkosaugininkai aiškinasi, kodėl Aukštaitijoje gaišta žuvys

Aplinkosaugininkai aiškinasi, kodėl Aukštaitijoje gaišta žuvys

Panevėžio aplinkos apsaugos specialistai sukelti ant kojų dėl Nevėžio upėje aptiktų nugaišusių žuvų.

Gyventojo pranešimo apie Nevėžyje ties Panevėžio miesto ir rajono riba pastebėtas žuvų gaišenas Aplinkos apsaugos departamentas sulaukė pirmadienio rytą.

Į vietą nuvykę aplinkosaugininkai suskaičiavo keturis negyvus karšius, dvi lydekas ir du kilogramus ešerių. Negyvos žuvys buvo įvairaus dydžio.

„Tai nėra didelis kiekis, bet ir toks žuvų kritimas gamtai reikšmingas. Reikia aiškintis, ar tai lėmė gamtos išdaigos, ar vis dėlto žmogaus veikla“, – teigė Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkė Mantė Ramanauskienė.

Per mažai lietaus

Aplinkosaugininkai paėmė vandens mėginius. Bus tiriamas deguonies kiekis jame, laidumas, cheminės medžiagos, kiti parametrai. Atsakymų, kas lėmė, kad ši Nevėžio atkarpa tapo pražūtinga žuvims, laukiama po savaitės. Pasak M. Ramanauskienės, per pirminę apžiūrą akivaizdžių taršos šaltinių nebuvo nustatyta, o kritusios žuvys aptiktos vienoje vietoje.

Inspekcijos viršininkė neatmetė, kad taip nutikti galėjo dėl gamtos sąlygų – sumažėjus deguonies vandenyje.

„Pastaruoju metu toje vietovėje lietaus buvo mažai, upės tėkmė sumažėjusi, vanduo užsistovi ir gali telkinyje pradėti trūkti deguonies“, – versiją kelia M. Ramanauskienė.

Aplinkos apsaugos departamentas aiškinasi ir kodėl žuvys gaišta Pakruojo rajone esančiame Petraičių tvenkinyje ties Beniuliais. Pranešimo apie ten pastebėtas negyvas žuvis sulaukta taip pat pirmadienį.

Gaišimo priežastys liko mįslė

Panevėžio aplinkosaugininkai pranešimų apie būrius išgaišusių žuvų Nevėžyje sulaukia kiekvieną vasarą. Pernai taip pat birželio pabaigoje gamtos sergėtojus ant kojų sukėlė baidarininkų kompanija, tapusi išties kraupaus reginio liudytoja. Papušių kaime, už maždaug kilometro nuo bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ išleistuvo, kuriuo į upę turi patekti išvalytas nuotekų vanduo, pramogautojai išvydo upės paviršiuje baltais pilvais į viršų plūduriuojant gausybę kritusių įvairaus dydžio ir rūšių žuvų, o nosis rietė vimdantis dvokas. Negyvos žuvys plaukiojo maždaug pusantro kilometro upės atkarpoje.

Paėmę Nevėžio vandens mėginius ir dvi savaites laukę tyrimų rezultatų, Panevėžio aplinkosaugininkai taip ir nerado atsakymo, kodėl ties Papušių kaimu išgaišo šimtai žuvų. Tąkart Aplinkos apsaugos departamentas pranešė, jog jokių viršytų normų vandenyje nenustatyta. Aplinkosaugininkai spėjo, kad greičiausiai žuvis pražudė gamtos sąlygos – karšti orai, nukritęs vandens lygis, todėl galėjo sumažėti deguonies koncentracija toje upės atkarpoje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų